Suvokė laisvės kainą
Neseniai iš Ukrainos grįžęs istorikas A.Nikžentaitis pastebėjo, kad per pastaruosius kelerius metus Ukraina smarkiai pasikeitė.
„Nepaisant karo, koronaviruso, per pastaruosius kelerius metus Ukraina padarė didelę pažangą. Kalbantis su ukrainiečiais, matyti, kad yra įvykęs „bambagyslės nukirtimas“ nuo Rusijos, kuri visą laiką laikė Ukrainą pririšusi prie savo įtakos“, – 15min teigė A.Nikžentaitis.
Pasak istoriko, siekiant geriau suprasti skirtumus tarp Lietuvos ir Ukrainos nepriklausomybės laikotarpio, būtina prisiminti ir Baltarusiją.
„Kartais kalbama, kad Baltarusija nepriklausomybę gavo pati to nelabai norėdama. Jei pasižiūrėsime į Ukrainą, ji yra tarpinis variantas tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Vakarų Ukrainoje nepriklausomybės siekis užgimė panašiu metu kaip ir Lietuvoje, tačiau centrinėje ir rytinėje dalyje padėtis buvo panašesnė į Baltarusiją.
Tik dabar matome tam tikrą Vakarų Ukrainos idėjų sklaidą visoje šalyje. Dabar jos tapo nacionalinėmis. Lygindami mūsų kovą už laisvę ir savo, dabar ukrainiečiai sako, kad jų pavėlavimas kainavo labai brangiai ir tai yra kaina, kurią jie moka už tai, jog žingsnių į priekį nepadarė anksčiau“, – 15min pasakojo istorikas.
Pasak A.Nikžentaičio, ukrainiečiai suvokia, kad jų išsilaisvinimo kelias dar nebaigtas ir kad dar nemažai reikės už tai sumokėti.
„Pastaraisiais metais Ukraina atsisako perdėtų iliuzijų, susijusių su pagalba iš kitų šalių. Čia slypi tam tikras pavojus, kad šalis gali linkti į saviizoliaciją. Tačiau tuo pačiu tai galima vertinti kaip priekaištą mums, kaip Vakarų bendruomenės daliai – galbūt galėtume padaryti daugiau“, – pridūrė A.Nikžentaitis.
Ukrainiečius priima draugiškai
Lietuva nuo Maidano revoliucijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje demonstravo paramą Kijevui aukščiausiu lygiu. Kaip teigė A.Nikžentaitis, šios paramos reikšmę suvokia ir Lietuvos visuomenė.
„Turime nepamiršti ir tos pagalbos, kuri galbūt nėra matoma – įvairių mūsų ekspertų darbą pertvarkant Ukrainoje esančias struktūras.
Be abejo, mums dar reikėtų labiau institucionalizuoti mūsų bendradarbiavimą su Ukraina ir paversti jį kasdienio darbo dalimi. Šis procesas dar nėra baigtas“, – 15min teigė istorikas.
Per pastaruosius kelerius metus gyventi ir dirbti į Lietuvą atvyko nemažai ukrainiečių ir nors kartais į viešumą iškyla istorijos apie jų išnaudojimą darbovietėse, A.Nikžentaitis įsitikinęs, kad lietuviai yra palankūs šiai tautai, o nuskambančios istorijos yra greičiau šaukštas deguto medaus statinėje.
„Problemų yra, tačiau jų galima rasti visur. Nepaisant atskirų istorijų, ukrainiečių integracija Lietuvoje vyksta sklandžiai. Mūsų visuomenėje nėra priešiškumo ukrainiečiams ar kitų tautybių atstovams, kurie atvyksta dirbti į mūsų šalį.
Turime labai gerų pavyzdžių – atskiruose universitetuose atsiranda rusakalbės studijos, kurios pirmiausia yra skirtos rusiškai kalbantiems ukrainiečiams. Taip pat ne viename mieste jau yra svarstoma steigti darželius, kur būtų kalbama ukrainiečių kalba“, – vardijo A.Nikžentaitis.
Nepriklausomybės dieną paminėjo ir Vilniuje
Antradienį Ukrainos nepriklausomybės diena paminėta ir Lietuvoje. Vilniuje gyvenanti ukrainietė Olha Proskura 15min tvirtino, kad minėti Nepriklausomybės dieną jai svarbu net ir esant svetur.
„Užsienyje švęsdama Ukrainos nepriklausomybės 30-metį suvokiu, kad meilė tėvynei tik dar stipresnė. Pirmiausia todėl, kad gyvenant svetur jaučiamas didesnis saviidentifikacijos poreikis. Be to, Lietuvoje, kaip ir savo gimtinėje, galiu didžiuodamasi pasakyti, kad esu ukrainietė.
Antra, Ukrainoje daug kartų dalyvavau protestuose ir puikiai suprasdavau – kas kitas gali tai daryti, jei ne mes patys? O Lietuvoje, kuri jau 17 metų yra Europos Sąjungos narė, suprantu, kaip mano šalis galėtų atrodyti. Suvokiu, kad ne veltui mano šalis kovoja“, – 15min teigė O.Proskura.
Pasak jos, permainos nevyksta greitai, revoliucijos neįvyksta per metus, todėl Ukrainai dar reikia nueiti savo kelią.
„Šiandien keliame Lietuvos ir Ukrainos vėliavas reikšdami dėkingumą jūsų mažai ir drąsiai tautai už ilgametę draugystę, palaikymą ir svetingumą visiems ukrainiečiams. Ačiū, Lietuva“, – sakė O.Proskura.
