Pastarųjų dienų mūšių židinys – Debalcevės katilas, kuriame susikerta abiejų besikaunančių pusių strateginiai tikslai. Rusijos armija ir vietos kolaborantai siekia pasiglemžti kelią, kuris jungtų Donecko ir Luhansko miestus. Tuo pat metu Ukrainos antiteroristinės operacijos pajėgos stengiasi užkirsti tam kelią.
Beveik kilometrą siekianti ginkluotės, artilerijos ir papildomų dalinių vilkstinė pajudėjo iš Kramatorsko, kur įsikūręs Ukrainos pajėgų štabas, į Artiomovską, miestą už 30 kilometrų į šiaurę nuo strategiškai svarbios Debalcevės kelių ir geležinkelio jungties.
Pozicinė kova neduoda naudos
Ilgai aviacijos naudojimo vengusi Ukraina pirmadienį pakėlė į orą penkis Mi-24 sraigtasparnius, kurie zujo palei vienintelį kelią, jungiantį su Debalcevės katile užspeista karių grupe. Akivaizdu, kad Kijevas iš paskutiniųjų bando neleisti Rusijai atkirsti „kišenėje“ atsidūrusių savo pajėgų narių.
Iš Debalcevės ir jo apylinkių plūsta į Ukrainos pusę bėgantys gyventojai. Juos gąsdina Mariupolio miesto gyventojų likimas, kai sausio 24-osios dienos teroristų bombardavimo metu žuvo 31 civilis ir dar daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
Mažiausiai 16 civilių žmonių žuvo per pastarąją parą vykusius įnirtingus susirėmimus Rytų Ukrainoje. Penki iš jų žuvo per kautynes aplink Debalcevės miestą į šiaurės rytus nuo pagrindinės separatistų tvirtovės Donecko, šeši – Donecke arba jo apylinkėse, o dar penki – kaimyninėje Luhansko srityje.
Kijevui pavaldus Vidaus reikalų ministerijos padalinys Donecko srityje nurodė, kad ten žuvo penki civiliai. Dar vienas civilis žuvo Donecko šiauriniame priemiestyje Avdijivkoje, o 18 žmonių buvo sužeisti per susirėmimus kitose Kijevo pajėgų kontroliuojamose Donecko srities teritorijose.
Žūtys skaičiuojamos ir Donecke
Tuo tarpu separatistų kontroliuojamame Donecko mieste per bombardavimą žuvo penki gyventojai, o dar 13 buvo sužeisti, pranešė miesto administracija. Luhansko srityje penki gyventojai žuvo per vyriausybės pajėgų kontroliuojamų kaimų bombardavimus, informavo Kijevui pavaldūs regiono valdžios pareigūnai.
Likę Debalcevėje išgyvena tikrą pragarą. Iš susirėmimų vietos naujienas perduodantis žurnalistas Maximas Tuckeris pabrėžė, kad visą dieną virš galvų skriejant raketoms girdėti rūsiuose tūnančių žmonių klyksmai. Debalcevės gyventojų likimas išlieka neaiškus.
Teroristų lyderio, tariamos Donecko liaudies respublikos vadovo Aleksandro Zacharčenkos kalbos apie visuotinę mobilizaciją privertė sukrusti ir Kijevą. Ukrainos karinių pajėgų generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas paskelbė apie 7 tūkstančius naujų karių, papildžiusių antiteroristines pajėgas. Dar daugiau nei tūkstantis savanorių paraiškų šiuo metu yra tikrinama.
Tiesa, Ukrainai tenka pripažinti nelinksmą faktą – pozicinis žaidimas mūšiuose neatneša planuotų rezultatų. Vasario pirmosios naktį vienas Ukrainos Nacionalinės gvardijos dalinys buvo užspeistas ir apleistas kitų, atsitraukti suskubusių dalinių, pastebėjusių apsupimo manevrą.
Meta rimtas pajėgas
Nors jau kitą dieną buvo sureaguota ir mestos didelės pajėgos, kad būtų išsaugotas strategiškai svarbus objektas, bet to gali būti per mažai. Debalcevės žiede įstrigę daliniai nuolat baiminasi lemtingos priešo atakos.
Apie tai, kad jų pajėgos pateko į spąstus, Ukrainos kariuomenės atstovai kalba labai nenoriai. Paklaustas apie į orą pakeltus karinius sraigtasparnius pulkininkas Andrijus Lysenka nesileido į platesnius komentarus: „Negaliu komentuoti konkrečių veiksmų, bet galiu pasakyti, kad mes sraigtasparnius naudojame ne koviniams tikslams, o sužeistųjų gabenimui.“
Akivaizdu, kad Ukraina nesiruošia suteikti teroristams tokio skanaus kąsnelio. Ypač aršūs mūšiai virė Vuhlehirsko miestelyje, esančiame dešimt kilometrų į Vakarus nuo Debalcevės. Ukrainos pajėgos per kelias dienas spėjo ir prarasti, ir vėl perimti strategiškai svarbaus kelio kontrolę, neleisdamos Rusijos remiamiems teroristams įsitvirtinti.
„Šiandien jie patiria daugiau nuostolių nei mes, nors dar vakar situacija buvo išties bloga“, – prie Artiomovsko ligoninės, į kurią plaukia vis naujos sužeistųjų eilės, kalbėjo vienas Ukrainos pajėgų karys. „Mirsiu, bet kovosiu už savo tėvynę", – priduria kitas ukrainietis, vardu Artiomas.
„Mirsiu, bet kovosiu už savo tėvynę", – priduria kitas ukrainietis, vardu Artiomas.
Paniką kelia virš galvų švilpiančios raketos
„Mes spruksime, kai tik jie vėl pradės leisti raketas", – stovėdama šalia maišų, pilnų visokiausių rūbų ir rakandų, kalbėjo Debalcevės gyventoja Tatjana. Tuo pat metu kiti Debalcevės gyventojai ruošiasi apgulčiai ir ketina įsitaisyti dar Antrojo pasaulinio karo laikus menančiuose bunkeriuose.
„Kvapelis išties nekoks", – skundėsi du pusamžiai miesto gyventojai, braukdami voratinklius nuo lubų. Tokiame sovietiniame bunkeryje vienu metu gali slėptis iki šimto žmonių, tačiau čia jų tyko ir kiti pavojai. Aprūdijusios slėptuvės turi prastą ventiliaciją, viduje drėgna ir tamsu.
„Įsivaizduojat, koks jausmas atlikinėti gamtinius reikalus tokiam tualete? Ventiliacija neveikia, tad visas kvapas bus viduje. Šimtas žmonių čia tupės kaip silkės statinėje", – liūdną lemtį prognozavo vienas iš Debalcevės gyventojų, paskubomis atkimšinėdamas vieną iš sugedusių unitazų. Tačiau ryžto šiems žmonėms, pasirinkusiems likti savo gimtame mieste, netrūksta.
Planuoja permesti karius iš Rusijos
Ukrainos savanorių ryžtas gerokai į neviltį varo ir puikiai Rusijos aprūpinamų apsišaukusios „Donecko liaudies respublikos“ sukilėlių vadą A.Zacharčenką. Apie visuotinę mobilizaciją prabilęs veikėjas pridūrė, kad jų planuose bent penkios naujos brigados su papildomu artilerijos ir tankų daliniu.
Savaime suprantama, kad tik apie 3 milijonus įvairaus amžiaus gyventojų turinčių Donecko ir Luhansko regionų resursai tokių dalykų neleistų. Tai žada naujus karių ir karinės ginkluotės permetimus iš Rusijos pusės. Apie troškimą grįžti į mūšio lauką prabilo ir buvęs teroristų vadas Igoris Girkinas-Strelkovas.
„Tai aš nuspaudžiau gaiduką ir daviau pradžią karui. Jei mano vadovaujami žmonės nebūtų išdrįsę peržengti sienos, viskas būtų greitai užsibaigę, kaip buvo Charkove ar Odesoje", – aiškino I.Girkinas. Jis pridūrė, kad yra pasirengęs dalyvauti naujoje mobilizacijos bangoje.
A.Zacharčenkos retorika ir apie jos remiamų kovotojų veiksmus tylintis Kremlius verčia Vakarus griežčiau reaguoti į kruvinus įvykius Rytų Ukrainoje. JAV Senate, kuriame daugumą perėmė respublikonai, pasigirdo konstruktyvios kalbos apie galimą pagalbos ginklais tiekimą Ukrainai.
Prakalbo apie ginklų tiekimą
Spaudimą pagaliau spręsti dėl Ukrainos pradeda jausti ir JAV prezidentas Barackas Obama. Įdomu, kad griežtesnio atsako Kremliui jau reikalauja ne tik respublikonai, bet ir jo partiečiai demokratai.
„Pats metas atsakyti į šias atakas ir parodyti Putinui, kad mes netoleruojame to, kad laužomas Minsko susitarimas ir dar labiau kurstomas konfliktas Rytų Ukrainoje“, – kalbėjo demokratų senatorius iš Naujojo Džersio Robertas Menendezas.
„Pats metas atsakyti į šias atakas ir parodyti Putinui, kad mes netoleruojame to, kad laužomas Minsko susitarimas ir dar labiau kurstomas konfliktas Rytų Ukrainoje“, – kalbėjo demokratų senatorius iš Naujojo Džersio Robertas Menendezas.
Vasario pradžios įvykiai ir Debalcevės apsuptis bei naujų teroristų atakų pažadai privertė Vakarų karinius ekspertus reikalauti konkrečių veiksmų. Štai buvę JAV ambasadoriai Ukrainoje Stevenas Piferis ir Johnas Herbstas pasiūlė 3 milijardų dolerių karinės pagalbos per artimiausius trejus metus svarstymą.
Ekspertų grupė taip pat kreipėsi ir į kitas NATO valstybes nares, ragindama siųsti gynybai būtiną amuniciją ir kitus karinius reikmenis Ukrainai, nuo balandžio mėnesio patiriančiai spaudimą ir plataus masto karo grėsmę.
Tikimasi, kad ketvirtadienį Kijeve apsilankysiąs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry padės pirmuosius žingsnius konkrečiam šių siūlymų įgyvendinimui.
