Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ministras sakė, kad nors 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo vienas svarbiausių pastarųjų metų klausimų grupės darbotvarkėje, Rusija „neatsitraukė“.
Vietoje to, sakė P.Klimkinas, ji išplėtė savo operacijas į Juodąją jūrą, Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį.
Ilgai rusenantis Rusijos ir Ukrainos konfliktas prasidėjo Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį ir dar paūmėjo lapkričio 25 dieną, kai Kerčės sąsiauryje Rusijos pakrantės apsaugos pajėgos apšaudė ir užgrobė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus, o jų įgulos narius paėmė į nelaisvę.
Ši konfrontacija sukėlė pavojingiausią krizę tarp abiejų šalių per kelerius pastaruosius metus.
Reaguodamas Kijevas praėjusią savaitę įvedė 30 dienų karo padėtį 10 regionų, esančių šalia Rusijos ir Juodosios bei Azovo jūrų krantų. Tokių priemonių Ukraina nesiėmė net po Krymo aneksijos ir per patį Ukrainos vyriausybės pajėgų kovų su Rusijos palaikomais separatistais įkarštį 2014–2015 metais.
Paskelbusi karo padėtį Ukraina sustiprino savo pajėgas Rusijos pasienyje ir pašaukė rezervistus mokymams. Karo padėties metu į šalį neįleidžiami 16–60 metų Rusijos piliečiai vyrai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį laikraščio „The New York Times“ nuomonių skiltyje paskelbtoje publikacijoje paragino Vakarus atsakyti į, jo žodžiais, Rusijos agresiją įvedant papildomų sankcijų Kremliui.
„Mūsų bendras uždavinys – neleisti Rusijos agresijai išsilieti į Azovo jūrą, – rašo jis. – Kol Vakarai kalba, (Rusijos prezidentas) ponas (Vladimiras) Putinas imasi veiksmų. Metas atsakyti.“
Tuo metu Ukrainos parlamentas ketvirtadienį didele balsų dauguma pritarė įstatymui, kuriuo vienašališkai padvigubino Ukrainos teritorinių vandenų ruožą.
Pasak Ukrainos valdžios, tai leis pasienio apsaugos ir karinėms jūrų pajėgoms veiksmingiau patruliuoti tame rajone ir užkardyti karines grėsmes bei kontrabandą.
