Ukrainos „geležine ledi“ ir „dujų princese“ vadinama J.Tymošenko buvo trumpam atsidūrusi už grotų ir ilgainiui susipyko su visais buvusiais savo politiniais sąjungininkais.
Tačiau vienas dalykas bėgant metams nepasikeitė – tai jos nepalaužiamas ryžtas užkopti į valdžios Olimpą.
Nors praėjusį mėnesį vykusiame pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų ture J.Tymošenko 10 proc. atsiliko nuo daugiausiai balsų surinkusio Viktoro Janukovyčiaus, ji įsitikinusi, jog antrajame ture sekmadienį jai pavyks įveikti savo varžovą.
J.Tymošenko, kuri visuomet garsėjo kaip karinga kovotoja, pastarosiomis dienomis sustiprino puolimą prieš labiau niūrų V.Janukovyčių ir viena piktdžiugiškai dalyvavo rinkiminiuose debatuose, kai jos oponentas atsisakė ateiti į televizijos studiją.
Netrukus J.Tymošenko buvo areštuota ir beveik mėnesį praleido tardymo izoliatoriuje dėl kaltinimų dokumentų klastojimu ir dujų kontrabanda.Neatskiriama J.Tymošenko įvaizdžio, kuriam ji skiria ypatingą dėmesį, dalimi virtusi supinta ir aplink galvą apsukta kasa – tradicinė ukrainiečių moterų galvos puošmena – jau tapo vienu iš posovietinės Ukrainos simbolių.
J.Tymošenko tradiciškai laikoma provakarietiška figūra, ypač lyginant su V.Janukovyčiumi, kuris neslepia savo prorusiškų simpatijų. 2007 metų gegužę žurnale „Foreign Affairs“ ji paskelbė straipsnį, smerkiantį Maskvos „imperines ambicijas“.
Tačiau J.Tymošenko ne kartą įrodė sugebanti esant reikalui pakeisti savo politinę odą, ir per pastaruosius dvejus metus gerokai sušvelnino toną Kremliaus atžvilgiu, užimdama labiau prorusišką poziciją.
Ji pasirašė susitarimą su Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu, kuriuo buvo užbaigta 2009 metų sausio dujų krizė, o lapkritį įvykęs jųdviejų susitikimas išsiskyrė šilta atmosfera.
Gimusi pramoniniame Dniepropetrovsko mieste, J.Tymošenko žinoma figūra tapo dešimtajame dešimtmetyje – tuo chaotišku laikotarpiu ji dirbo bendrovės „Ukrainos bendrosios energetikos sistemos“, kuri importavo rusiškas dujas, generaline direktore. Šios pareigos, kaip teigiama, padėjo būsimai premjerei susikrauti milžiniškus turtus.
Vienas jos mentorių tuo laikotarpiu buvo Pavlo Lazarenka, buvęs ministras pirmininkas, padėjęs J.Tymošenko sukurti verslą. Šiuo metu jis Jungtinėse Valstijose atlieka įkalinimo bausmę už pinigų plovimą ir sukčiavimą.
1999 metais, kai prezidento pareigas ėjo Leonodas Kučma, J.Tymošenko buvo paskirta premjere, tačiau 2001-aisiais ji buvo atleista, kai susipyko su suktu valstybės vadovu.
Netrukus J.Tymošenko buvo areštuota ir beveik mėnesį praleido tardymo izoliatoriuje dėl kaltinimų dokumentų klastojimu ir dujų kontrabanda.
2005-aisiais šie kaltinimai paslaptingomis aplinkybėmis buvo panaikinti, o jos rėmėjai tvirtina, kad visa byla buvo sukurpta dėl J.Tymošenko politinės veiklos, nukreiptos prieš buvusį sąjungininką L.Kučmą.
J.Tymošenko vyras verslininkas Oleksandras, už kurio ji ištekėjo dar būdama paauglė, taip pat buvo įsivėlęs į šį skandalą ir vienus metus praleido kalėjime, o vėliau dar dvejus slapstėsi nuo valdžios pareigūnų.
Per 2004 metų Oranžinę revoliuciją, kai Ukraina išsivadavo nuo senojo L.Kučmos režimo, J.Tymošenko buvo artimiausia dabartinio valstybės vadovo Viktoro Juščenkos bendražygė ir jo prezidentavimo metu du kartus buvo paskirta vadovauti vyriausybei.
Nors J.Tymošenko ir V.Juščenka turėjo drauge ieškoti būdų, kaip išvesti šalį iš gilaus finansų krizės liūno, jie susipyko, ir dabar šie Oranžinės revoliucijos didvyriai yra nesutaikomi priešai, kurių tarpusavio rietenos neretai sukelia šypseną.
J.Tymošenko dukra Jevhenija 2005-aisiais sulaukė bulvarinės žiniasklaidos dėmesio, kai ištekėjo už britų roko muzikanto Seano Carro.
