Interviu metu su BBC naujienų tarnybos rusų kalba žurnalistais generolas O.Tarnavskis atvirai pareiškė, kad kiti metai Ukrainai gali būti dar sunkesni, o rusai – stiprus priešas, jų daug ir jie labai greitai mokosi iš savo klaidų.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu Rusijos pajėgos suintensyvino karinius veiksmus beveik visoje fronto linijoje ir toliau siekia pagrindinio savo tikslo – sunaikinti Ukrainos valstybingumą.
„Rusijos vadovybė nori kaip nors įgyvendinti visus savo ketinimus iki šių metų pabaigos. Mažų mažiausiai ji nori užimti Avdijivkos miestą. Ambicingesnis tikslas – pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas ir užimti teritorijas, kurias rusai prarado per mūsų puolimą Zaporižios sektoriuje“, – padėtį mūšio lauke apibūdino O.Tarnavskis.
Didžiausia priešo klaida buvo ta, kad jis nesitikėjo mūsų tautos vienybės ir paramos, kuri tęsiasi ir šiandien. Todėl, jei kas nors sako, kad tai yra aklavietė, ne, tai nėra aklavietė.
Maskva jau tris mėnesius deda visas pastangas, kad Tauridės kontrolės zonoje pralaužtų ukrainiečių gynybą, todėl negaili nei žmonių, nei ginklų, nei technikos ir nuolatos didina savo pajėgumus. Rusijos pajėgos vis stiprinamos iš kalinių ir nuobaudų nusipelniusių kariškių suformuotais daliniais, tokiais kaip „Storm Z“ ir „Storm V“.
Tai priverčia Ukrainos pajėgas nuolatos manevruoti savo daliniais, todėl situacija pastoviai keičiasi – tiek teigiama, tiek neigiama linkme.
„Jūs žinote, kaip būna – kare nėra „rimtos“ ar „ne rimtos“ situacijos. Ji visada yra rimta. Avdijivkoje priešo pastangos sutelktos į dvi sritis. Apskritai priešas puola pagrindinio puolimo kryptimi, taip pat diversinėse zonose“, – nurodė Tauridės pajėgų vadas.
Per Kalėdas Rusijos pajėgos paskelbė užėmusios Marjinką. Tačiau O.Tarnavskis pažymėjo, kad miestas yra praktiškai sunaikintas: kai kuriuose rajonuose net nelikę pamatų.
„Prie Marjinkos jau antri metai vyksta aktyvūs karo veiksmai. Beje, jei lygintume Marjinką su Avdijivka, priešas į Avdijivką įžengti nenori. Jis nori ją apeiti, kad išvengtų kovų mieste, nes tai dar labiau apsunkintų jo problemas. Tą patį matėme kovų dėl Bachmuto metu“, – kalbėjo jis.
-
Rusija peržengė ribą: verčia ukrainiečių belaisvius kovoti prieš savus
-
Ukraina: Rusija paleido rekordinį raketų skaičių
-
Bemiegė naktis ir neramus rytas Ukrainoje: Rusija atakavo šalį daugiau nei 150 raketų ir dronų
-
Ramūnas Vilpišauskas: Ar Europa pasiruošusi 2024 metams?
-
Maskvai masiškai apšaudant Ukrainą, Lenkijos oro erdvę kirto rusų raketa
-
Rusijos paleistą rekordinį skaičių raketų G.Landsbergis vadina teroristiniu išpuoliu
Paklaustas, ar laikosi tokios pat nuomonės kaip ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, kuris prieš daugiau nei mėnesį žurnale „The Economist“ publikuotame straipsnyje pareiškė, kad karas atsidūrė aklavietėje, generolas atsakė manantis, kad „dar ne“.
„Didžiausia priešo klaida buvo ta, kad jis nesitikėjo mūsų tautos vienybės ir paramos, kuri tęsiasi ir šiandien. Todėl, jei kas nors sako, kad tai yra aklavietė, ne, tai nėra aklavietė, tai yra mūsų šiandienos valstybė.“
Viskas vyko lėčiau nei knygose ir filmuose
Pasigirdus nusivylimui dėl birželio mėnesį Ukrainos pradėto kontrpuolimo rezultatų, V.Zalužnas pasakė, kad skaičiavimai, atliekami remiantis NATO vadovėliais šiuolaikiniame kare nebėra tinkami, o Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas patarė visus turimus NATO karybos vadovėlius perduoti archyvams.
Suprantame, kad viena iš priežasčių, dėl kurios neįvyko proveržis, yra gerai parengta rusų gynyba. Negana to, Rusijos kariuomenė – viena stipriausių pasaulyje.
„Kontrpuolimo pradžioje visi daug kalbėjo. Kalbų netrūko ir kontrpuolimo metu. Suprantame, kad viena iš priežasčių, dėl kurios neįvyko proveržis, yra gerai parengta rusų gynyba. Negana to, Rusijos kariuomenė – viena stipriausių pasaulyje. Jos gynybą sudaro ne viena, o kelios sienos. Šias gynybines linijas priešas pastatė ne per vieną mėnesį, tuo laikotarpiu, kai mes ruošėmės puolamiesiems veiksmams“, – kalbėjo O.Tarnavskis.
Jis nurodė, kad rusai labai sąmoningai išnaudoja savo stipriąsias puses: gyvąją jėgą, minų laukus, parengtas pozicijas ir pasirengimą kovoti iki pabaigos, bet kokia kaina. Jų persvara sutelkta aviacijoje.
Generolas pripažino, kad nesugebėjimas tinkamai panaudoti šarvuotosios technikos, Rusijos gynybiniai įtvirtinimai, elektroninės kovos priemonės ir atakos dronai pakišo koją Ukrainos sėkmei kovos lauke kontrpuolimo metu.
„Svarbiausia, kad mūsų kariai nebijojo, jie darė tai, ką privalėjo daryti. Taip, viskas vyko lėčiau, daug lėčiau, nei matėme ankstesniuose karuose, skaitėme knygose ar mums buvo pasakojama. Šiandien keičiasi taktika, keičiasi pajėgų ir priemonių santykis, keičiasi poveikio tiek puolančioms, tiek besiginančioms pajėgoms priemonės.
Šiandien suintensyvėjo elektroninis karas, įskaitant bepiločius orlaivius dronus-kamikadzes ir sekimą. Tai ateities karas. Visi mokomės iš šių klaidų ir darome išvadas. Kartu pasakysiu, kad gal ir neįveikėme gylio, bet padarėme šuolį, kuris suteikia mums atokvėpio tolesniems puolamiesiems veiksmams“, – dėstė Tauridės jungtinių pajėgų vadas.
Karybos rusai mokosi iš Ukrainos
Karui artėjant prie dviejų metų riboženklio, O.Tarnavskis nurodė, kad rusai tikrai įrodė, jog geba labai gerai mokytis tiek iš svetimų, tiek iš savo pačių klaidų.
Jis aiškino, kad invazijos pradžioje rusai dažnai pasitelkdavo didžiulius kiekius technikos, tačiau susidurdavo su ukrainiečių minų laukais ir prieštankiniais ginklais.
Jie labai gerai mokosi, taip pat ir iš mūsų teigiamų veiksmų. Kas, viena vertus, mus džiugina, bet, kita vertus, gal ir ne.
„Dabar galime sakyti, kad Rusijos kariuomenė daug ką skolinasi iš mūsų. Ji greitai mokosi ir tikriausiai prisitaiko, kopijuodama tuos veiksmus, kurie mums yra efektyviausi. Netgi mūsų taktinius veiksmus perima priešas – per tas pačias puolamąsias operacijas tranšėjose. Pavyzdžiui, jie pradėjo rengti atakas grupėmis – būrys, būrys su dviejų, daugiausia keturių šarvuočių parama.“
Generolas atkreipė dėmesį, kad masiniai, vadinamieji „mėsos puolimai“ taip pat dar nesibaigė.
„Rusams tai normalu. Tačiau jie patiria didžiulius gyvosios jėgos nuostolius, sakyčiau, 3-5 kartus (daugiau nei ukrainiečių nuostoliai – 15min), o kai kuriose vietovėse ir daugiau“, – kalbėjo O.Tarnavskis.
Rusijos pajėgos mūšio lauke taip pat vis dažniau pasitelkia dronus, plačiai naudoja antžemines robotizuotas platformas, eksperimentuoja, montuodami ant jų prieštankinius ginklus ir kulkosvaidžius.
„Jie labai gerai mokosi, taip pat ir iš mūsų teigiamų veiksmų. Kas, viena vertus, mus džiugina, bet, kita vertus, gal ir ne“, – pridūrė jis.
Ukrainai vis stipriau ima trūkti įvairaus kalibro šaudmenų. Didžiausia problema, generolo teigimu, yra 122 ir 152 milimetrų artilerijos sistemų šaudmenys.
O.Tarnavskis pažymėjo, kad rusai apie tai žino, kaip ir žino apie ribotas Ukrainos galimybes nuotolio atžvilgiu, todėl savo artilerijos dalinius išdėsto kritiniu atstumu – taip, kad Ukrainos gynėjai turimais ginklais negalėtų daryti įtakos jų veiksmams.
Laukia sunkūs metai
Nors šie metai Ukrainos pajėgoms tikrai nebuvo iš lengvųjų, Tauridės jungtinių pajėgų vadas pasidalijo įžvalgomis, kad „kiti metai tikriausiai bus dar sunkesni“.
„Turime baigti kovas ir išlaisvinti savo teritorijas. Ir kuo labiau artėsime prie šios užduoties, pagrindinio tikslo – pasiekti mūsų sienas, tuo bus dar sunkiau. Priešas tai supranta ir darys viską, kad neleistų mums įvykdyti šios užduoties“, – teigė O.Tarnavskis.
Paklaustas, ar jam atrodo realu užbaigti karą kitais metais, generolas pažymėjo, kad niekada nekėlė klausimo apie karo pabaigą.
„Klausimas yra apie pergalę. Nes yra įvairių būdų užbaigti karą. Mums, kariškiams – tai yra pergalė.“
