„Dabar aplink Ukrainą ir laikinai okupuotame Krymą laikoma nuolat parengta 41 bataliono taktinė grupė, iš kurių 33 laikomos nuolat, aštuonios – į Krymą perkeltos papildomai. Bendras karių Rusijos teritorijoje ir laikinai okupuotose [Ukrainos] teritorijose, kurie galėtų būti pasitelkti eskalavimui, skaičius šiuo metu vertinamas 94,3 tūkst. žmonių“, – penktadienį įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje sakė O.Reznikovas.
Ministro duomenimis, labiausiai tikėtina, kad netoli Ukrainos sienų sutelktų Rusijos pajėgų visiška kovinė parengtis bus pasiekta iki sausio pabaigos, todėl tuo metu galima konflikto eskalacija.
„Mūsų žvalgyba analizuoja visus scenarijus, įskaitant pačius blogiausius. Ji pažymi, kad didelio masto eskalavimo iš Rusijos pusės tikimybė išlieka. Pabrėžiu – eskalavimas išlieka tikėtinas, bet ne privalomas scenarijus, o mūsų uždavinys – jo išvengti“, – pabrėžė O.Reznikovas.
Jis pridūrė, kad Ukraina privalo kartu su savo partnerėmis užtikrinti, jog bet kokio galimo eskalavimo kaina Rusijai taptų nepriimtina.
„Ukraina labiausiai suinteresuota politiniu ir diplomatiniu sureguliavimu. Jokių jėgos provokacijų iš mūsų pusės negali būti iš principo. Tuo pat metu agresorės taikinimo galimybė nenagrinėjama. Prireikus Ukraina duos atkirtį“, – sakė O.Reznikovas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Rusijoje prasidėjo kariuomenės žiemos mokymų sezonas.
„Priešininkas jau pradėjo mokymus netoli Ukrainos, aktyvavo savo žvalgybą, tikrina ryšius ir vykdo maskavimo operacijas. Praeitą savaitę daliniai Briansko ir Smolensko srityse buvo sustiprinti tankais ir [kita] šarvuotąja technika“, – kalbėjo jis.
Pasak O.Reznikovo, dviem Rusijos Baltijos jūros laivyno didiesiems desanto laivams atplaukus į Viduržemio ir Juodąją jūrą jų bendras skaičius regione padidės iki devynių.
„Kartu su kateriais tai leis priešininkui vienu metu perkelti iki 3 tūkst. karių ir iki 250 šarvuotosios karinės technikos vienetų. Tai byloja apie išliekančią didelę įtampą Azovo ir Juodosios jūros regione“, – aiškino ministras.
O.Reznikovas atkreipė dėmesį, kad Rusija jau ėmėsi prieš Ukrainą kai kurių „nekarinių“ priemonių, įskaitant informacines, ekonomines ir energetines, tokiu būdu siekiant „išprovokuoti vidinę destabilizaciją, silpninsiančią mūsų gynybą“.
Ministras sakė, kad Maskva gali iš Baltarusijos teritorijos organizuoti „hibridinę ataką pasitelkdama migrantus“, bet Ukrainos kariuomenė tokiu atveju prisidėtų ją atremiant.
„Po faktinio Baltarusijos anšliuso įgijome daugiau kaip tūkstantį kilometrų sienos, kurią reikia ginti, ypač žiemą. Suprantame šias grėsmes ir joms ruošiamės“, – teigė jis.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Šią savaitę Maskva apsikeitė naujais kaltinimais ir grasinimais su Kijevu, Jungtinėmis Valstijomis ir jų NATO sąjungininkėmis. Vakarai savo ruožtu pagrasino paskelbti Kremliui griežčiausias sankcijas, jeigu jis pradės invaziją į Ukrainą.
Rusija, reaguodama į naują JAV ir Europos paramą Ukrainos kariuomenei, griežtai perspėjo, kad bet koks NATO karių ir ginklų buvimas Ukrainos teritorijoje būtų „raudonoji linija“.
Kremlius taip pat reiškia susirūpinimą, kad Kijevas gali pamėginti jėga susigrąžinti šalies rytinės dalies kontrolę.
