Svarbiausia, kad tai, kas įvyko Siurtėje, buvo nufilmuota, o įrašas paplito socialiniuose tinkluose. Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) vyriausybė iškart pavedė ištirti tokį incidentą.
Tačiau Vengrija apkaltino Ukrainos žiniasklaidą dirbtinai kurstant skandalą – esą paviešintame įraše neužfiksuota, kaip Siurtės tarybos nariai pirmiausia sugiedojo Ukrainos himną. Neaišku, ar taip buvo iš tiesų.
Apie incidentą ir taip pranešta kelios savaitės po to, kai Ukraina apkaltino Vengriją kišantis į vietos rinkimus. O netrukus po to, kai Siurtėje suskambo vengrų himnas, SBU surengė kratas etninių vengrų organizacijų būstinėse Užkarpatėje.
Organizacijos esą įtariamos „veikla, kuria siekiama pažeisti Ukrainos valstybės suverenumą“. Budapeštas reagavo tūžmingai – iškart prisimintas ir incidentas spalį, kai Ukraina uždraudė atvykti į šalį dviem Vengrijos vyriausybės pareigūnams.
Vieną ar du himnus giedojo?
Etniniai vengrai – didžiausia tokia mažuma Užkarpatėje, regione, kuris kadaise priklausė Austrijos-Vengrijos imperijai. Budapeštas tikina, kad Ukrainos vengrų teisės pažeidžiamos.
Įtampa padidėjo 2017-aisiais, kai Ukraina priėmė įstatymą, apribojusį nevalstybinių kalbų vartojimą valstybinėse mokyklose. Savo ruožtu Budapeštas supykdė Kijevą šalies pasų etniniams vengrams dalybomis, be to, Vengrija vis užsimena, kad blokuotų galimą Ukrainos priėmimą į NATO.
Ir galiausiai – Siurtės tarybos, kuri oficialiai vadinasi Vieningoji teritorinė bendruomenė, inauguracinis posėdis.
Budapeštas supykdė Kijevą šalies pasų etniniams vengrams dalybomis, be to, Vengrija vis užsimena, kad blokuotų galimą Ukrainos priėmimą į NATO.
Jis buvo surengtas svarbią Ukrainai dieną – lapkričio 21-ąją. Ši diena Ukrainoje minima kaip Orumo ir laisvės diena, nes būtent tada 2013 metais prasidėjo protestai Kijevo nepriklausomybės aikštėje. Po kilusių neramumų kitų metų vasarį buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Siurtės tarybos pirmininkas Arpadas Puškaras incidento su himnu siūlo nesureikšminti. Esą vaizdo įrašą nutekino vietos rinkimų komisijos pareigūnai, o jis neatspindi, kas iš tikrųjų vyko.
„Iš pradžių mes giedojome Ukrainos himną. O tada tarybos nariai ėmė giedoti mūsų maldą – Vengrijos himną“, – tikino A.Puškaras, kuriam antrino ir Vengrijos ambasada Kijeve.
Diplomatinė atstovybė paaiškino, kad nacionalinei vengrų maldai – jau šimtai metų ir kad ji tik vėliau tapo himno dalimi. Be to, ambasada pareiškė, kad Ukrainos įstatymai garantuoja tautinėms mažumoms galimybę naudoti nacionalinius simbolius.
Užsieniečiai vykdė agitaciją
Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“ Aukščiausiojoje Radoje atstovaujanti Iryna Vereščuk iškart viešai paklausė, kaip būtų sureagavęs Budapeštas, jei kažkas panašaus būtų nutikę Vengrijoje.
„Kaip vengrai reaguotų, jei ten per tarybos susitikimą pasigirstų Ukrainos himnas? Negi nelaikytų nepagarba, nedraugišku veiksmu?“ – klausė parlamentarė.
Antikorupcinės partijos „Holos“ narė Solomija Bobrovska pridūrė, esą SBU, surengusi reidus, elgėsi tinkamai: „Negana to, manau, kad tokių veiksmų reikėjo imtis anksčiau. Vengrijos pareigūnai rengė atvirą rinkimų kampaniją ir taip pažeidė Ukrainos įstatymus.“
Tiesa, prorusiška laikomos partijos „Opozicijos platforma – už gyvenimą“ atstovas Nestoras Šufryčius pastebėjo, kad SBU reidai tik dar labiau komplikuos Ukrainos ir Vengrijos santykius – esą rasti kompromisų dabar bus sunkiau.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija įtaria, kad vengrų pareigūnai tautiečiams Užkarpatėje aktyviai rekomendavo balsuoti už vietos Vengrų partiją. O tai pažeidžia šalies įstatymus.
„Ministerija iškart paragino Vengrijos pusę gerbti Ukrainos įstatymus ir nesiimti veiksmų, kurie liudija tiesioginį kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus“, – skelbiama pranešime, išplatintame spalio pabaigoje.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija įtaria, kad vengrų pareigūnai tautiečiams Užkarpatėje aktyviai rekomendavo balsuoti už vietos Vengrų partiją. O tai pažeidžia šalies įstatymus.
Po mėnesio sulaukta ir SBU reido, o Vengrų kultūrinės asociacija Užkarpatėje iškart paskelbė, kad per kratą jos būstinėje ir pirmininko Laszlo Brenzovicso namuose ieškota „veiklos, kuria siekiama smurtu pakeisti valstybių sienas“ rodymų. Asociacija tokius veiksmus pavadino „raganų medžiokle“.
Kai SBU tokią informaciją patvirtino ir pabrėžė, kad tęs tyrimą, jau ir Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Budapeštas skelbia formalų protestą dėl reidų.
Tarsi grasindamas ministras pridūrė, kad valstybė, norinti tapti transatlantinės bendruomenės nare, negali „nuolat grasinti ir spausti mažumos, priklausančios NATO narei“.
Ginčai dėl Kalbos įstatymo
Abi šalys tamposi jau seniai, bet įtampa padidėjo 2017 metais, kai Ukraina priėmė naujus įstatymus, pagal kuriuos valstybinėse mokyklose ukrainiečių kalba tapo privaloma.
Kalba Ukrainoje nuo seno laikoma karšta tema – tiesa, labiau rytiniuose regionuose, kur gyvena daug rusakalbių ir kur 2014 metais Maskvos remiami prorusiški separatistai sukėlė konfliktą bei iki šiol kontroliuoja nemažus Donecko ir Luhansko sričių gabalus.
Kritikai Kalbos įstatymą dažniausiai interpretuoja kaip nukreiptą prieš rusų kalbą švietimo sistemoje. Bet teisės aktas apribojo ir etninių vengrų teises.
O Vengrijos nacionalistai, įskaitant premjerą Viktorą Orbaną, jau bando pasinaudoti situacija. V.Orbanas grasina neleisti Ukrainai prisijungti ir prie ES, ir prie NATO, o jo vyriausybė gausiai finansiškai remia vengrų bendruomenes Užkarpatėje.
Ukrainos vengrams dalinami ir Vengrijos pasai, nors Kijevas draudžia dvigubą pilietybę.
2018 metais socialiniuose tinkluose išplito įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Vengrijos konsulas sako tostą ką tik šalies pasą gavusių Ukrainos vengrų akivaizdoje ir pareiškia: „Nesakykite Ukrainos valdžiai.“
