Dar 200 ukrainiečių apsaugininkų, kurie išpuolio metu buvo atsakingi už saugumą, taip pat tebėra įstrigę. Darbuotojai ir toliau atlieka savo pareigas, o atmosfera, kaip teigiama, yra rami, tačiau BBC žurnalistai gavo žinių, kad sąlygos yra sunkios, maisto ir vaistų nepakanka.
Taip pat auga susirūpinimas, kad stresas gali turėti įtakos darbuotojų gebėjimui saugiai atlikti savo pareigas branduolinėje aikštelėje.
Valgo kartą per dieną
Rusijos kariai dabar kontroliuoja 32 km (19 mylių) Černobylio draudžiamąją zoną ir yra apsupę elektrinės perimetrą. Rusija teigia, kad saugo šią vietą kartu su Ukrainos nacionaline gvardija, tačiau Ukraina tai ginčija ir teigia, kad Rusijos kariai teritoriją kontroliuoja vieni.
Vieno iš elektrinėje įstrigusio darbuotojo giminaitis, kurio žurnalistai neįvardija dėl saugumo priežasčių, BBC sakė, kad Rusijos pusė nori leisti darbuotojams keistis pamainomis, tačiau negali garantuoti jų saugumo keliaujant namo ar iš namų į elektrinę. Traukinys, judantis tarp Slavutičiaus ir Černobylio, trumpą atkarpą važiuoja per Baltarusiją, pagrindinę Rusijos sąjungininkę.
Situacija sudėtinga ir įtempta. Jiems sunku morališkai, psichologiškai ir fiziškai.
Nors Černobylis nebėra veikianti elektrinė, jis niekada nebuvo visiškai apleistas ir vis dar reikalauja nuolatinio valdymo. Tiesą sakant, prieš 36 metus sprogus ketvirtajam reaktoriui, kiti jo reaktoriai veikė keletą metų, o po avarijos evakuotiems darbuotojams buvo pastatytas visas miestas – Slavutičius.
Šiomis dienomis šioje vietoje vis dar dirba apie 2400 žmonių: mokslininkai, technikai, virėjai, medikai ir kitas pagalbinis personalas, taip pat nacionalinės gvardijos nariai.
Įprastu laiku darbuotojai pamainos pradžioje įsėsdavo į traukinį iš Slavutičiaus, o po darbo tuo pačiu traukiniu grįždavo namo. Tačiau darbuotojams, kurie buvo ten, kai įsiveržė Rusijos kariai, viskas staiga pasikeitė – jie buvo priversti gyventi darbo vietoje. „Situacija sudėtinga ir įtempta, – BBC sakė Slavutičiaus meras Jurijus Fomičiovas. – Jiems sunku morališkai, psichologiškai ir fiziškai“.
Darbuotojai turi šiek tiek maisto vietoje, bet kadangi jie nežino, kiek laiko jie ten bus, apsiriboja vienu valgymu per dieną. Maistą jiems ruošia virėjai, kurie taip pat negali išvykti, o dienos racioną daugiausia sudaro duona ir košė.
Sekmadienį Rusijos kariškiai pasiūlė pristatyti maistą, bet ukrainiečiai jo atsisakė, teigdami, kad tai buvo propagandinis triukas.
Miega ir ant stalų
Patalpos nėra pritaikytos miegui, todėl buvo sukurti laikini gyvenamieji kambariai, kuriuose vieni miega ant gultų ir stalų, kiti – ant grindų.
Bandydami šiek tiek pailsėti darbuotojai pasiskirstė į pamainas: viena grupė dirba, o kita ilsisi.
Darbuotojų šeimoms gretimame Slavutičiuje – sunkus metas. „Kai kuriems darbuotojams reikia vaistų, kurių gamykloje yra ribotai, o tai kelia papildomų rūpesčių artimiesiems, – sakė M.Fomičiovas. – Turime jiems pasakyti, kad šiuo metu nėra saugaus būdo iš ten išvežti darbuotojus“.
Didelio pavojaus nėra
Ar Černobylio aikštelei gresia pavojus? Kadangi darbuotojai jaučia fizinį ir psichologinį nuovargį dėl beveik dviejų savaičių, kurias jie įstrigo darbe uždarytoje atominėje elektrinėje, baiminamasi, kad stresas gali turėti įtakos jų gebėjimui saugiai atlikti savo pareigas. „Tokiomis sąlygomis darbuotojų koncentracija vis blogėja, o tai kelia grėsmę saugumui“, – sakė meras M.Fomičiovas.
Darbuotojai turi šiek tiek maisto vietoje, bet kadangi jie nežino, kiek laiko jie ten bus, apsiriboja vienu valgymu per dieną. Dienos racioną daugiausia sudaro duona ir košė.
„Nors tai ir neveikianti jėgainė, bet vis tiek reikia skirti daug dėmesio, kad visos sistemos veiktų normaliai“, – pridūrė jis.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi ne kartą pabrėžė, kad darbuotojai turi turėti galimybę pailsėti, kad galėtų saugiai atlikti savo darbą.
-
„NY Times“: Tiesus invazijos kelias į Ukrainą – per Černobylį. Kas jį gins?
-
Černobylio zonoje fiksuota padidėjusi radiacija, Lietuvoje radiacinis fonas nepakitęs
-
ENSREG ragina Maskvą nutraukti neteisėtą veiklą Ukrainos branduoliniuose objektuose
-
Ekspertai: branduolinė avarija Ukrainoje mažai tikėtina, didelio pavojaus Lietuvai nebūtų
Branduolinės energetikos ekspertai teigia, kad kadangi tai nėra aktyvi atominė elektrinė, pavojus visuomenės sveikatai yra ribotas.
„Negerai, kad žmonės nesikeičia pamainomis ir kad dirba esant Rusijos kariams, bet aš nematau didelio pavojaus“, – sakė Portsmuto universiteto aplinkos mokslų profesorius Jamesas Smithas, daug metų tyrinėjęs Černobylį ir daug kartų buvęs šioje vietoje.
„Paskutinis reaktorius buvo uždarytas 2000 m., taigi panaudotas branduolinis kuras... nebegamina daug šilumos“, – sakė jis ir paaiškino, kad dėl to labai mažai tikėtina, kad gali įvykti didelis radioaktyvumo išmetimas.
Radiacijos lygis regione smarkiai išaugo, kai elektrinė buvo užgrobta, dėl sunkios karinės technikos, kuri kėlė aplink aikštelę esančias užterštas dulkes. Tačiau profesorius J.Smithas teigė, kad radioaktyvumo rodikliai nepakilo iki nerimą keliančių lygių.
Išsekimas ir neviltis
Didelės branduolinės katastrofos rizika gali būti nedidelė, tačiau įstrigusiems darbuotojams ir jų šeimoms emocinė kaina yra labai reali.
„Visi darbuotojai yra labai išsekę ir apimti nevilties. Jie abejoja, ar jie kam nors rūpi. Šiuo metu jie nemato, kad kas nors ką nors padarytų, kad juos išgelbėtų“, – sakė vieno darbuotojo giminaitė.
Interviu BBC ji kreipėsi į TATENA, prašydamas įsikišti, kad darbuotojai galėtų saugiai išeiti, o jų pareigas perimtų kita grupė. TATENA vadovas R.Grossi sakė, kad palaiko ryšius su Ukrainos ir Rusijos pusėmis, siekdamas užtikrinti saugumą tiek Černobylyje, tiek Ukrainos aktyviose atominėse elektrinėse, kur, ekspertų teigimu, atviro konflikto pasekmės gali būti rimtesnės. Tačiau dėl nieko galutinio nebuvo susitarta.
Antradienį TATENA pranešė, kad praranda ryšį su apsaugos stebėjimo sistemomis Černobylyje – elektrinė nebeperduoda duomenų JT atominės energetikos priežiūros institucijai.
