Buvę teisininkai, vertėjai, programuotojai ir į pensiją išėję gamyklų darbininkai, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 60 metų, dabar yra Ukrainos vykdomos kampanijos apmokyti mažiau patyrusius ir visiškai naujus karius ilgai lauktam kontrpuolimui prieš Rusijos okupacines pajėgas dalis.
„Vidutinė šios brigados vaikinų kovinė patirtis yra 7-10 mėnesių“, – sakė brigados atstovas spaudai Romanas, kuris, kaip ir kiti kariai, pagal Ukrainos karinį protokolą nurodė tik vardą arba šaukinį.
„Kai kurie iš jų yra matę tikrų kovų, bet daugelis jų nematė... Jie visi turi būti pasirengę laukiančiam sunkiam mūšiui“, – sako jis.
-
Kaune viešėjęs „Azovo“ karys: kiekvienas turi savo pasirinkimą, kodėl kariauja
-
„Politico“: dėl šaudmenų Ukrainai sukibo Lenkija ir Prancūzija
-
NATO vadovas Kyjive: Ukrainos ateitis yra NATO
-
Šveicarija pritaikė sankcijas Rusijos samdinių grupei „Wagner“
-
Latvija nusprendė atiduoti Ukrainai visas savo oro gynybos sistemas „Stinger“
Po 14 mėnesių visa apimančio karo, įskaitant įnirtingus, kelis mėnesius trukusius mūšius rytiniuose Bachmuto ir Avdijivkos miestuose, Ukrainos kariuomenė nusilpo, pažymėjo „Financial Times“.
Ji neteko didelės dalies patyrusių karių, kurie sudarė efektyviausius dalinius, ir išeikvojo didžiulius kiekius ginkluotės ir artilerijos amunicijos.
Likus kelioms dienoms iki mokymų, Kyjivo teritorinės gynybos brigados karys Oleksijus, kuris iki invazijos buvo kalbininkas ir mokytojas, leidinio žurnalistui pasakojo, kad iš jo būrio, kurį sudarė 21 karys, tik trys, įskaitant jį patį, nebuvo sužeisti ar nukauti po vienos dienos, praleistos Bachmute.
„Tai buvo tikras pragaras. Kaip Pirmajame ar Antrajame pasauliniame kare, – atviravo Oleksijus. – Mus apšaudė minosvaidžiai, tankai ir lėktuvai. Dronai ant mūsų mėtė bombas“.
„Man teko evakuoti sunkiai sužeistą vaikiną ir negyvą kūną iš tranšėjų... Visa tai įvyko vos per vieną parą“, – pridūrė jis.
Ukrainos karys Discus: „Ką aš turėjau daryti? Sėdėti ir nieko nedaryti? Kaip galėčiau žiūrėti savo vaikams į akis, jei nepadėčiau?“
Ir Ukraina, ir Rusija oficialius aukų skaičius laiko valstybine paslaptimi. Tačiau JAV duomenimis, Ukrainos gyvosios jėgos nuostolių skaičius siekia apie 100-120 tūkst., įskaitant 16-17,5 tūkst. žuvusių karių.
Tuo tarpu bendras Rusijos nuostolių skaičius nuo 2022 m. vasario mėn. yra apie 200 tūkst., įskaitant 35,5-43,5 tūkst. žuvusių karių.
Ukrainos kariuomenės kovinė parengtis yra gyvybiškai svarbi, jei ji nori pasiekti savo tikslus – sutriuškinti Rusijos pajėgas mūšio lauke, susigrąžinti okupuotą teritoriją ir ryžtingai pakreipti įvykių eigą savo naudai.
Po pratybų penkiasdešimtmetis karys ir trijų vaikų tėvas, slapyvardžiu Discus, pasakojo, kad jis ir jo bendražygiai gal ir nėra labiausiai patyrę kariai, tačiau jie yra labai motyvuoti.
„Mes kovojame už savo gyvenimus“, – pabrėžė jis.
Discus Ukrainos ginkluotąsias pajėgas paliko 2010 m., tačiau užtarnauto poilsio pensijoje sulaukė tik praėjusiais metais.
„Ką aš turėjau daryti? Sėdėti ir nieko nedaryti? – sakė jis, paklaustas, kodėl grįžo į karinę tarnybą. – Kaip galėčiau žiūrėti savo vaikams į akis, jei nepadėčiau?“
Žiemą Ukraina pradėjo didelę šaukimo į kariuomenę kampaniją, o nuo to laiko visoje šalyje pasirodė plakatai, kviečiantys prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, policijos dalinių ir teritorinių brigadų.
Vidaus reikalų ministerija ėmėsi formuoti kelis naujus dalinius, kurie bus skirti puolamosioms operacijoms. Vyriausybė tikisi, kad jų gretas papildys apie 40 tūkst. karių.
Tačiau pareigūnai baiminasi, kad to nepakaks.
Vyriausybė taip pat renka naujus karius, o šio mėnesio pradžioje patvirtino taisykles, leidžiančias verbavimo centrams siųsti šaukimo dokumentus į bet kurią šalies vietą. Anksčiau jie galėjo būti įteikiami tik 18-60 metų amžiaus vyrams jų registruotais adresais, tačiau juos surasti buvo sunku dėl didelio masto vidinės migracijos, kurią sukėlė karas.
Aukšto rango pareigūnai Kyjive leidiniui „Financial Times“ tvirtino, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai gali tekti daug daugiau rizikuoti.
Jie nerimauja, kad nesėkmingas kontrpuolimas arba nesugrąžinta didelė Ukrainos teritorija gali paskatinti Vakarų šalininkus priversti Kyjivą pradėti derybas su Maskva.
Prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sybiha anksčiau tikino, kad nėra vietos klaidoms.
„Dabar yra lemiamas momentas, – sakė jis. – Turime pademonstruoti sėkmę.“
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariuomenė Ukrainoje susidūrė su savais iššūkiais. Sausį pradėta puolamoji operacija iš esmės žlugo: Rusijos kariams pavyko užimti tik kelis kvadratinius kilometrus Bachmuto teritorijos, bet ne visiškai perimti miesto kontrolę.
Maskvos karines problemas atskleidžia kovo 18 d. leidiniui perduotas Ukrainos žvalgybos tarnybos užfiksuotas telefono skambutis, kuriame vienas Rusijos karys kalbasi su savo motina.
Skambučio metu karys Jegoras savo motinai Archangelske, Rusijos šiaurės vakaruose esančiame mieste, pasakojo, kad rusų pajėgos Bachmute ir jo apylinkėse patiria didelius nuostolius, o iš jo motorizuotosios šaulių brigados liko gyvi tik keli vyrai.
Penkiasdešimtmetis karys Kojotas, kuris kovodamas Rytų Ukrainoje užvažiavo ant dviejų minų ir liko gyvas su lengvais sužeidimais, nepaisė gydytojų nurodymų ir anksti paliko ligoninę, kad galėtų grįžti į mūšio lauką.
Jis teigė, kad Rusijos kariams trūksta šaudmenų, jie priversti vykdyti rizikingas puolamąsias operacijas be tinkamos artilerijos paramos, todėl patiria daug žalos, be to, jiems laiku nemokamas atlyginimas. Vyras pridūrė, kad naujai mobilizuoti Rusijos kariai atvyksta į frontą neapmokyti ir išsigandę, o kai į juos šaudoma, jie „pabėga“.
Dėl nesėkmių mūšio lauke jis kaltino prezidentą Vladimirą Putiną ir aukščiausius Rusijos vadus.
„Svarbiausia, kad jiems patiems gerai sektųsi. Daugiau jiems niekas nerūpi“, – sakė kovotojas Jegoras.
Leidinys „Financial Times“ pabrėžė, kad negalėjo nepriklausomai patvirtinti skambučio autentiškumo.
Nors Rusijos pajėgoms sunkiai sekėsi užimti daugiau Ukrainos teritorijos, jos įsitvirtino savo jau kontroliuojamose žemėse, ketindamos išlaikyti teritorijas, kurias V.Putinas teigė rugsėjo mėnesį prijungęs prie Rusijos. Šį žingsnį griežtai pasmerkė Kyjivas ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės.
Palydovinės nuotraukos identifikavo naujai iškastus kilometrų ilgio griovius ir prieštankines „drakono dantų“ kliūtis Zaporižios ir Chersono srityse, taip pat Kryme.
Maskvos dėmesys šioms vietovėms yra aiškus, pabrėžė Christopheris Milleris.
Tikimasi, kad Kyjivas kontrpuolimą pradės kažkur netoli plokščios, plačiai atvertos vietovės, kur balandžio 12 d. „Financial Times“ žurnalistas sutiko 108-ąją atskirąją teritorinės gynybos brigadą, važiuojančią kariniu sunkvežimiu į ganyklą, esančią už mažiau nei keturių kilometrų nuo pietinės fronto linijos Zaporižios srityje.
Ukraina nori veržtis į pietus ir atsiimti strategiškai svarbų Melitopolio miestą – Rusijos pajėgų logistikos centrą, kuriame prieš karą gyveno apie 150 tūkst. gyventojų ir kuris yra pagrindinė sausumos tilto, jungiančio Rusiją su okupuotu Krymu, atkarpa.
Miesto išlaisvinimas pakenktų Maskvos galimybėms sustiprinti savo kariuomenę ir suduotų žeminantį smūgį Kremliui. Be to, tai padalytų Rusijos kontroliuojamą teritoriją į dvi dalis.
108-asis dalinys visame lauke išdėstė daugybę ginklų, įskaitant SPG patranką, priešlėktuvinę dvivamzdę automatinę patranką, amerikietišką „Browning“ kulkosvaidį, įvairius minosvaidžius ir granatsvaidžius. Kariai paeiliui naudojosi ginklais, o jų ugniai koreguoti buvo naudojamas dronas. Per dvi valandas jiems pavyko sunaikinti visus taikinius.
Teritorinius dalinius prižiūri Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir jie buvo naudojami kartu su geriau parengtomis kariuomenės brigadomis. Bachmute Kyjivo teritorinių gynybos pajėgų kariai jau kelis mėnesius kovoja kartu su elitiniais daliniais.
Penkiasdešimtmetis karys Kojotas, kuris kovodamas Rytų Ukrainoje užvažiavo ant dviejų minų ir liko gyvas su lengvais sužeidimais, nepaisė gydytojų nurodymų ir anksti paliko ligoninę, kad galėtų grįžti į mūšio lauką.
„Mums reikia kiekvieno vyro“, – sakė jis.
