Po 2015-ųjų vasarį separatistų įvykdyto Rytų Ukrainos miesto Kramatorsko bombardavimo, pražudžiusio dešimtis žmonių, P.Porošenka su sąjungininkais iš Vakarų netikėtai apsilankė įvykio vietoje.
„Iš dangaus krenta bombos, žudo čia esančius žmones“, – angliškai į kamerą kalbėjo prezidentas.
Panašių vizitų metu P.Porošenka kūrė stipraus vyriausiojo pajėgų vado įvaizdį. Jis bandė pasirodyti kaip lyderis, suformavęs kariuomenę ir atrėmęs Rusijos remiamų separatistų agresiją.
Tačiau rezultatai iš 79 specialių balsavimo apylinkių, skirtų fronto linijoje esantiems kariams, rodo, kad ginkluotosios pajėgos šią žinutę nebūtinai išgirdo.
Balandžio 2 dieną Centrinės rinkimų komisijos paskelbtų rezultatų, tiesa, ne galutinių, duomenimis, P.Porošenka surinko 38,1 proc. balsų, V.Zelenskis – 36,4 proc. Skirtumas – 591 balsas.
Pasak Ukrainos politikos ir saugumo analitiko Kijeve įsikūrusiame tyrimų centre „Penta“ Volodymyro Fesenkos, tai reiškia, kad P.Porošenka nėra labai populiarus kariuomenėje.
V.Fesenko: „Tai rodo ukrainiečių norą matyti naujus veidus. Jis egzistuoja ir kariuomenėje.“
„Tai rodo ukrainiečių norą matyti naujus veidus. Jis egzistuoja ir kariuomenėje“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė V.Fesenko.
P.Porošenkos biuras nesutiko pakomentuoti karių balsavimo rezultatų ir nukreipė žurnalistą pas TV apžvalgininką Tarasą Berezovecą, dirbantį teigiamai P.Porošenką nušviečiančiame kanale.
Pasak T.Berezoveco, pirmojo rinkimų turo rezultatai „tikrai nėra“ referendumas dėl P.Porošenkos, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, vaidmens. Esą tokių rezultatų priežastis yra ta, jog „daug karių nori, kad karas baigtųsi, ir vykti namo“.
„Porošenka sako priešingai: kad ir toliau kovosime su Rusija, kad karas tęsis kelerius metus“, – pridūrė T.Berezovecas.
Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už V.Zelenskį balsavo 30,24 proc. rinkėjų, o P.Porošenką palaikė 15,95 proc. ukrainiečių.
Petro Porošenkos mitas?
2014-ųjų gegužę vykusiuose išankstiniuose prezidento rinkimuose P.Porošenka nugalėjo jau pirmajame ture – sulaukė 54,7 proc. rinkėjų paramos. Tuomet jis paveldėjo Kremliaus remiamų separatistų draskomą ir visiškai karui nepasiruošusią šalį.
Pasak tyrimo centro „Institute of World Policy“ direktoriaus pavaduotojo, tyrėjo kariuomenės klausimais Mykolos Bielieskovo, tuomet vos 6 000 ukrainiečių karių buvo pilnai pasiruošę ir gebantys vykdyti politinių lyderių įsakymus.
2014-ųjų gegužės 26-ąją, dieną po P.Porošenkos išrinkimo prezidentu, Rusijos remiami separatistai pradėjo puolimą Donecke. Mūšių metu buvo sugriautas tarptautinis oro uostas, žuvo dešimtys žmonių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kiborgų istorija Donecko oro uoste baigta: kaip vyko mūšis dėl sugriauto uosto?
Galiausiai savanorių remiama Ukrainos kariuomenė sugebėjo atremti separatistų agresiją ir neleisti jiems perimti teritorijų kontrolės. Tačiau šio progreso kaina buvo didžiulė.
2014 birželį mūšyje dėl Ilovaisko šimtai ukrainiečių karių buvo apsupti ir nužudyti po to, kai Rusijos remiami separatistai netesėjo pažado suteikti saugų praėjimą atgal į kareivines.
Panašus scenarijus pasikartojo 2015 metais mūšyje dėl Debalcevės. Tuomet žuvo 185 ukrainiečių kariai, daugiau nei šimtas paimti į nelaisvę, šimtai karių buvo sužeisti.
Pasak V.Fesenko, po šių pralaimėjimų „buvo jaučiamas nepasitenkinimas tuo, kaip P.Porošenka vadovauja ginkluotosioms pajėgoms“.
Vis dėlto, prezidentas prisidėjo prie smarkaus kariuomenės augimo: šiuo metu Ukraina turi 250 tūkst. karių, iš kurių 204 tūkst. – profesionalai.
Be to, jis padidino gynybai skirtas išlaidas: 2013 metais jos siekė 1,9 mlrd. dolerių, 2018 metais – jau 3 mrld. dolerių. Taip šalis galėjo įsigyti modernių tankų, šarvuočių ir kitos svarbios technikos.
V.Akimenko: „Per trumpą laikotarpį Ukrainos kariuomenė iš apleistų ir nepakankamai finansuojamų pajėgų transformavosi į tą, kuri suvaldė Rusijos remiamą maištą Rytų Ukrainoje.“
„Per trumpą laikotarpį Ukrainos kariuomenė iš apleistų ir nepakankamai finansuojamų pajėgų transformavosi į tą, kuri suvaldė Rusijos remiamą maištą Rytų Ukrainoje“, – pernai rašė kariuomenės analitikas Valerijus Akimenko.
„Transformacija buvo skausminga, norint reformuoti Ukrainos kariuomenę reikia padaryti labai daug, tačiau nuo 2014-ųjų buvo pasiektas ženklus progresas“, – mano V.Akimenko.
Vis dėlto, P.Porošenkai šio progreso neužteko užsitarnauti kariuomenės pagarbą. „Mitas, kad Porošenka yra labai populiarus kariuomenėje“, – teigė V.Fesenko.
„Kruvinas verslas“
Prieš pirmąjį rinkimų turą Vakarų ir pilietinės visuomenės kritikuojamas dėl lėto reformų tempo P.Porošenka bandė išlaikyti „kieto“ ginkluotųjų pajėgų vado įvaizdį.
„Kariuomenė, kalba, tikėjimas“, – skelbia jo kampanijos šūkis.
Jis apibūdino save kaip vienintelį kandidatą, sugebantį apginti Ukrainos valstybingumą nuo Rusijos.
Kariams skirtoje radijo stotyje „Army FM“ jis Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, esą jis dėl konflikto derėsis su bet kuo, tik ne P.Porošenka, prezidentas įvardijo kaip teigiamą Ukrainos pajėgų vado įvertinimą.
Tačiau vasarį prezidentas atsidūrė didelio su kariuomene susijusio skandalo centre.
Tyrimų žurnalistų gauti dokumentai atskleidė, kad artimas P.Porošenkos sąjungininkas ir saugumo pareigūnas, kontroliuojantis viešuosius kariuomenės pirkimus, vykdė nelegalią schemą: iš Rusijos gabeno karinę įrangą, kurią Ukrainos kompanijoms parduodavo už gerokai didesnę kainą.
„Porošenkos vyriausiojo ginkluotojo pajėgų vado žinutė plačiai nenuskambėjo net karo apimtoje šalyje“, – sakė M.Bielieskovas, omenyje turėdamas šūkį „Kariuomenė, kalba, tikėjimas“.
O V.Zelenskis?
Po dviejų savaičių antrajame rinkimų ture su V.Zelenskiu susigrumsiantis P.Porošenka greičiausiai ir toliau laikysis dabartinės strategijos.
„Sudėtinga sukurti naują platformą per tokį trumpą laikotarpį“, – tikino M.Bielieskovas.
Rinkimų naktį spaudos konferencijoje P.Porošenka apeliavo į oponento patirties trūkumą: įspėjo, kad Rusija prie derybų stalo siųs ne komikus.
„Jis (Putinas) svajoja apie minkštą, paklusnų, švelnų, kikenantį, nepatyrusį, silpną, ideologiškai neapibrėžtą ir politiškai neužtikrintą prezidentą. Ar tokį jam padovanosime?“, – sekmadienį kalbėjo dabartinis šalies vadovas.
P.Porošenko taip pat sakė priimantis V.Zelenskio mestą iššūkį susigrumti debatuose.
„Greičiausiai Porošenka šiuo klausimu debatuose atrodys labiau patyręs, – apie kariuomenės temą kalbėjo M.Bielieskovas. – Labiau patyręs, žmogus, kuriam nereikės pirmų penkių prezidentavimo mėnesių skirti mokymuisi apie kariuomenei svarbius dalykus.“
Vis dėlto, pastebi M.Bielieskovas, P.Porošenka kariuomenės reikaluose taip pat buvo naujokas.
„Niekas negimsta vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu. To išmokstama“, – tikino analitikas.
Naujausios apklausos rodo, kad pirmajame ture aplenkęs P.Porošenką, V.Zelenskis jį nugalėti gali ir antrajame rinkimų rate. „Jam reikės per labai trumpą laiko tarpą labai daug išmokti“, – sakė M.Bielieskovas.
„Jo priešai labai įdėmiai seks jo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, veiksmus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu V.Fesenko tikino, kad V.Zelenskio pergalės atveju didelė dalis atsakomybės gultų ant Gynybos ministerijos ir Generalinio ginkluotųjų pajėgų štabo lyderių pečių.
„Tačiau gali būti ir teigiamų pasekmių. Jaunas vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas galėtų pagreitinti reformos kariuomenės struktūros viršūnėje, įskaitant senų ir nepopuliarių generolų pasitraukimą juos pakeičiant jaunesniais“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė V.Fesenko.
