Ukrainos kontrpuolimas baigėsi, bet V.Zalužnas turėjo visai kitokį planą

Šią vasarą Ukrainos ginkluotosios pajėgos susidūrė su tvirta Rusijos gynyba pietų Ukrainoje ir galiausiai net prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad ilgai lauktas kontrpuolimas nedavė norimų rezultatų. Tačiau ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas kritiniame Ukrainos sektoriuje puolimą norėjo įgyvendinti metais anksčiau, tačiau nesulaukė Jungtinių Valstijų paramos, rašoma naujoje „The Wall Street Journal“ užsienio reikalų korespondento Jaroslavo Trofimovo knygoje „Mūsų priešai išnyks“.

Knygoje „Mūsų priešai išnyks“ (angl. „Our Enemies Will Vanish: The Russian Invasion and Ukraine's War of Independence“) rašoma, kad vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas siekė drąsaus ir, kai kurių nuomone, rizikingo kontrpuolimo dar 2022 m., tačiau jis taip ir neįvyko.

Pasirodžius knygai, Vakarų žiniasklaidoje pasipylė spėlionės apie tai, ar įvykdžius puolimą tuomet, kai jį planavo V.Zalužnas, karas būtų pasikeitęs į gerąją ar į blogąją pusę.

V.Zalužnas, dėliodamas galimo 2020-ųjų kontrpuolimo planą, Vašingtonui neturėjo didelių prašymų: jis apskaičiavo, kad Ukrainai pakaktų papildomų 90 haubicų ir užtenkamo kiekio artilerijos amunicijos, kad galėtų tai padaryti.

Teigiama, kad pirminis planas buvo prasiskverbti Zaporižioje ir atkirsti vadinamąjį sausumos tiltą į laikinai okupuotą Krymą, kad Rusijos pajėgos būtų izoliuotos pusiasalyje.

Aptarinėdami šio kontrpuolimo planus su Vakarų partneriais, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ir generolas V.Zalužnas pasisakė už veržimąsi prie Azovo jūros per Zaporižios regioną. Tuo metu Rusija dar nebuvo įrengusi didelių minų laukų ir įtvirtinimų, kurie sutrukdė praėjusią vasarą vykdytam kontrpuolimui.

Bet kokiu atveju toks ėjimas būtų metęs sudėtingą iššūkį ir privertęs Ukrainą labai rizikuoti. Įsiveržimas turėjo būti ne tik gilus, bet ir pakankamai platus, kad rusai negalėtų kontratakuoti ir kelti grėsmės besiveržiančioms pajėgoms.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Pasak „Business Insider“, jei toks ukrainiečių žingsnis būtų pavykęs, jis būtų leidęs šalies gynėjams pasinaudoti savo pagreičiu po mūšio dėl Kyjivo ir drakoniškais rusų nuostoliais kitur ir, kaip rašo J.Trofimovas, „atimti iš Maskvos jos didžiausią prizą kare“.

Knygos autorius pažymėjo, kad V.Zalužnas, dėliodamas galimo 2022-ųjų kontrpuolimo planą, Vašingtonui neturėjo didelių prašymų: jis apskaičiavo, kad Ukrainai pakaktų papildomų 90 haubicų ir užtenkamo kiekio artilerijos amunicijos, kad galėtų tai padaryti.

Sunku įvertinti, ar to būtų pakakę, ar Ukrainai būtų reikėję ir tokios ginkluotės kaip šarvuočiai, kovos mašinos ar net tankai.

„Tačiau yra tikimybė, kad turėdama pakankamai dideles kovines pajėgas Ukraina būtų galėjusi pasiekti kažką panašaus į tai, ką ji padarė Charkive 2022 m. rugsėjį, kai Rusijos linijos sugriuvo ir Ukrainos pajėgos atgavo tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijos šiaurės rytuose“, – rašoma „Business Insider“ straipsnyje.

Žurnalistai pažymėjo, kad tuo metu Zaporižios sritis atrodė pribrendusi dideliam puolimui. Skirtingai nei Chersono sritis, kita galimybė toliau į vakarus, kurią skyrė ilgiausia Ukrainos upė. Sėkmingas puolimas Zaporižios srityje galėjo leisti ukrainiečiams veržtis toliau.

Pentagono pareigūnas: Mes rekomendavome, kad jie vykdytų Chersono puolimą todėl, kad jie neturėjo pakankamai apmokyto personalo ir įrangos, kad galėtų traukti į pietus.

Tačiau kai vyko planavimas, Ukraina dar nebuvo pademonstravusi puolamojo meistriškumo, ir JAV pareigūnai buvo atsargūs. Nuogąstauta, kad veržimasis iš Berdiansko į Melitopolį ir žemyn iki Azovo jūros gali sukurti pažeidžiamumą linijoje, ypač atsižvelgiant į neaiškumą, ar Ukraina galėtų koordinuoti brigadas veiksmingam puolimui, pažymėjo knygos autorius J.Trofimovas.

„Nesėkmė buvo tikėtina, o jos pasekmės – katastrofiškos“, – rašė jis ir pridūrė, kad toks rizikingas žingsnis galėjo lemti strateginį nuostolį, dėl kurio Rusija galėtų užimti likusią Zaporižios, o vėliau ir Dnipro sritį.

Nurodama, kad, užuot rėmusios Ukrainos siekiamą tikslą, Vašingtonas ragino Ukrainą sutelkti dėmesį į kitą pietinio kontrpuolimo tikslą – Chersoną.

„Tai buvo saugesnis variantas, o ir rizika buvo mažesnė. Šis miestas buvo svarbi ankstyvojo Rusijos karo pergalė ir Ukraina nusprendė siekti jo vietoj puolimo Zaporižios srityje. Per tą puolimą Ukrainos atakos prieš tiltus sugriovė tiekimo kelius, kurių Rusijai reikėjo, ir privertė rusus trauktis per Dniepro upę“, – išskyrė „Business Insider“.

„Mes rekomendavome, kad jie vykdytų Chersono puolimą todėl, kad jie neturėjo pakankamai apmokyto personalo ir įrangos, kad galėtų traukti į pietus“, – J.Trofimovui atskleidė vienas aukšto rango Pentagono pareigūnas, dalyvavęs šiose diskusijose. Jis taip pat pridūrė, kad „manyta, jog jei pietuose jie atkąs daugiau, nei galės sukramtyti, jie bus išblaškyti“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kontrpuolimas
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kontrpuolimas

Iš V.Zalužno padėjėjų knygos autorius sužinojo, kad ginkluotųjų pajėgų vadas su tuo nenorėjo sutikti ir pabrėžė, kad Ukraina „turi pulti ten, kur reikia, o ne ten, kur galime“. Tačiau dėl milžiniškos karinės JAV paramos Kyjivui diskusijų buvo mažai.

2022 m. lapkritį Ukrainos įvykdytą Chersono išvadavimą, kuris suorganizuotas po netikėto, plataus masto šiaurės rytų puolimo Charkivo srityje, Pentagonas pavadino „reikšmingu pasiekimu ir Ukrainos drąsos, ryžto bei atkaklumo įrodymu“.

Tuo metu tai buvo įspūdingas žingsnis ir ženklas, kad Ukrainos atkirčiai Rusijos pajėgoms iki tol vykusiame kare nebuvo atsitiktinumas.

Praleistos progos

Ukraina galiausiai pradėjo kontrpuolimą Zaporižios srityje, tikėdamasi prasiveržti iki Azovo jūros, tačiau jis įvyko metais vėliau, nei tą planavo V.Zalužnas. Buvo 2023 m. ruduo, nuo antrojo Ukrainos kontrpuolimo pradžios praėję keli mėnesiai.

Į didelio masto ukrainiečių pastangas susigrąžinti teritoriją ir primesti rusams strateginius nuostolius įtrauktos NATO taktikos, apmokyti daliniai, kurie buvo aprūpinti šarvuota technika ir vakarietiškais tankais, tačiau puolimas susidūrė su didelėmis problemomis: įtvirtinta Rusijos gynyba, minomis, prieštankiniais grioviais ir kitomis mirtinomis kliūtimis.

„Ukraina, delsdama pradėti kontrpuolimą, suteikė Rusijai laiko pasiruošti tam, kas jos laukia. Žvelgiant į praeitį, dažnai viskas būna aiškiau“, – rašoma „Business Insider“ straipsnyje.

Ekspertas: Dėl Vašingtono vilkinimo buvo užkirstas kelias tam tikroms galimybėms, kuriomis Ukrainos pajėgos būtų galėjusios pasinaudoti, jei Vakarų pagalba būtų buvusi suteikta laiku.

Rudens kontrpuolimo Zaporižios srityje proveržio galimybės buvo ribotos.

Susidūrusi su kieta gynyba, Ukraina buvo priversta atsisakyti tam tikros NATO stiliaus taktikos ir net dalies sunkiosios kariuomenės. Tuomet pradėti vykdyti riboti žygiai mažomis pėstininkų grupėmis, remiamomis artilerijos.

Ukrainai pavyko pralaužti grėsmingą Surovikino liniją – sudėtingą įtvirtinimų tinklą, bet daugiau reikšmingų pasiekimų nebuvo užfiksuota.

J.Trofimovo knygos dalis, kurioje aptariami 2022 m. kontrpuolimo planai, byloja apie karo elementą, sulaukusį nemažai kritikos: Ukrainos Vakarų partnerių neryžtingumą žengti drąsius žingsnius ir suteikti galingų ginklų, nesvarbu, kokia būtų galima to kaina.

Ukrainai ruošiantis atšiauriai žiemai ir pereinant į gynybą, karybos ekspertai toliau kritikuoja Vakarų požiūrį į karą Ukrainoje.

„Sutinku su bendra kritika, kad per visą šį karą Vašingtonas buvo pernelyg konservatyvus, kai kalbama apie tai, kaip sudaryti sąlygas ukrainiečiams sėkmingai veikti mūšio lauke“, – „Business Insider“ sakė Karo studijų instituto konfliktų ekspertas George'as Barrosas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

„Dėl Vašingtono vilkinimo buvo užkirstas kelias tam tikroms galimybėms, kuriomis Ukrainos pajėgos būtų galėjusios pasinaudoti, jei Vakarų pagalba būtų buvusi suteikta laiku“, – pridūrė jis.

G.Barrosas taip pat nurodė keletą pavyzdžių. Pasak jo, pavyzdžiui, amerikiečių tankai „M1 Abrams“ į Ukrainą atvyko tik 2023 m. rudenį, ilgojo nuotolio raketos ATACMS – 2023 m. pabaigoje, o naikintuvai F-16 – bus pristatyti ne anksčiau kaip 2024 m., „nors jų reikėjo 2022 m.“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų