Prezidentas sakė, kad „Ukrainoje vyksta atitinkami kontrpuolimo gynybiniai veiksmai“, tačiau apie jo detales daug nekalbėjo.
Jau seniai buvo spėliojama apie Ukrainos kontrpuolimą, apie jį daug kalbėjo ir Ukrainos pareigūnai.
Tačiau pati kontrpuolimo idėja gali būti klaidinanti, sudaranti įspūdį, kad buvo atskiras laikotarpis prieš kontrpuolimą ir po jo.
Iš tikrųjų Ukraina jau kelis mėnesius „mažina“ Rusijos pajėgas ir stengiasi atgauti rusų užgrobtas teritorijas. Be to, kaip ukrainiečiai noriai pabrėžia, jų ginkluotųjų pajėgų veiksmai tėra atsakas į invaziją.
Štai kodėl Ukrainos pareigūnai mėgsta pabrėžti, kaip šeštadienį padarė ir V.Zelenskis, kad visi jų veiksmai turėtų būti vertinami kaip gynybiniai.
Nepaisant viso to, Rusijos ir Ukrainos konfliktas įžengia į naują etapą, kuris gali nulemti jo galutinę baigtį. Štai keletas CNN apžvelgiamų svarbių kontrpuolimo veiksnių.
Žvilgsnis į pietus
Skirtingai nei pirmaisiais konflikto mėnesiais, kai Rusija bandė užimti Ukrainos sostinę Kyjivą ir kitus didžiuosius miestus, dabar fronto linija Ukrainoje nusistovėjo pietuose ir rytuose.
Patys Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad ilgai lauktas kontrpuolimas neturės netikėtumo elemento, kaip pernai rugsėjį.
Atgavus Charkivą ir Chersoną, pagrindinis Ukrainos kariuomenės dėmesys tikriausiai bus sutelktas į pietinį Zaporižios regioną. Šį mėnesį ji ten aktyvina veiklą.
Ukrainos pajėgų laimėjimai Zaporižioje galėtų suduoti didelį smūgį Rusijai. Manoma, kad pagrindinis Ukrainos tikslas yra nutraukti Rusijos sausumos koridorių iš okupuoto Donbaso į 2014 m. neteisėtai aneksuotą Krymą.
Kalbėdamas apie savo tikslus, Kyjivas nuosekliai teigia, kad nori susigrąžinti visą Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Šių metų pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje sakė, kad tai apima ir Krymą.
„Tai nėra ketinimas, tai mūsų žemė. Krymas yra mūsų jūra ir mūsų kalnai“, – sakė V.Zelenskis.
Ar šis tikslas yra pasiekiamas, lieka didžiulis atviras klausimas.
Rusija įsitvirtino, bet yra pažeidžiama
Rusija jau seniai tikėjosi Ukrainos kontrpuolimo, todėl V.Putino kariuomenė turėjo kelis mėnesius pasiruošti ir sukurti sudėtingą gynybos sistemą.
Palydovinės nuotraukos rodo Rusijos įtvirtinimų mastą. Juos sudaro prieštankinių griovių, kliūčių, minų laukų ir tranšėjų sluoksniai.
Tokia gynyba tęsiasi šimtus kilometrų per visą vingiuotą frontą. Jas pralaužti bus sunku.
Ukrainos pareigūnai dažnai perduoda okupuotose teritorijose, pavyzdžiui, Mariupolyje ir Berdianske, gyvenančių žmonių pasakojimus apie ilgus rusų konvojus ir dešimtis pastatų, kurie buvo pasisavinti kaip karinės patalpos.
Ukraina vykdo vadinamąsias formuojamąsias operacijas, kad parengtų pagrindą savo puolimui, trikdydama Rusijos tiekimo linijas, naikindama amunicijos sandėlius ir taikydamasi į degalų infrastruktūrą.
Be to, jau seniai pranešama apie vidines Rusijos kovas, ypač didelę trintį tarp samdinių grupės „Wagner“ ir Kremliaus karinės vadovybės.
Nedideli Rusijos laimėjimai, ypač palyginti su pradiniais ambicingais V.Putino karo tikslais, kainavo milžiniškus nuostolius, nes buvo išnaikinti fronto daliniai ir daugelis jų neteko darbo jėgos, taip pat itin svarbios patirties.
Bachmutas tebėra žaidime
Nepaisant to, kad „Wagner“ paskelbė pergalę rytiniame Bachmuto mieste ir perdavė jį atgal Rusijos pajėgoms, šis miestas tebėra svarbus taškas.
Miesto žlugimas buvo retas laimėjimas Rusijai, tačiau pastaruoju metu Ukrainos pajėgos teigia, kad padarė nedidelę pažangą atkovodamos žemes šiaurės vakaruose ir pietvakariuose.
Gali būti, kad Ukraina naudojasi šiuo miestu siekdama susilpninti Rusiją kitur, nukreipdama jos išteklius.
Nors oficialių duomenų nėra, akivaizdu, kad Bachmuto užėmimas Rusijai kainavo labai brangiai.
NATO žvalgybos duomenimis, už kiekvieną žuvusį ukrainiečių karį, gynusį Bachmutą, Rusijos pajėgos neteko mažiausiai penkių.
Ukraina turi naujų ginklų
Prieš kontrpuolimą Ukraina atnaujino savo ginkluotę.
Jungtinė Karalystė pristatė Ukrainai daugybę sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, suteikdama šaliai naują tolimojo nuotolio smogiamąjį pajėgumą.
Šių raketų šaudymo nuotolis viršija 250 km, arba 155 mylių, ir tik šiek tiek atsilieka nuo 185 mylių nuotolio JAV pagamintų „žemė-oras“ tipo kariuomenės taktinių raketų sistemų (ATACMS), kurių Ukraina jau seniai prašė.
Ukraina taip pat gavo mažiausiai dvi „Patriot“ sistemas, vieną iš JAV, kitą iš Vokietijos, kad sustiprintų savo priešlėktuvinę gynybą, kuri anksčiau negalėjo perimti modernesnių Rusijos raketų.
Praėjusį mėnesį Ukraina pirmą kartą panaudojo JAV pagamintą oro gynybos sistemą „Patriot“, kad perimtų Rusijos hipergarsinę raketą, ir taip įrodė savo naująjį pranašumą – tai gali būti lemiamas konflikto momentas.
Be karinės įrangos, JAV paskelbė apie 1,2 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, skirtą paremti jos kontrpuolimo pradžią.
Bet... laikrodis tiksi
Kyla klausimas, kiek ilgai truks tarptautinė parama Ukrainai.
Kitais metais JAV vyks rinkimai, o buvusio prezidento Donaldo Trumpo komentarai, kelia minčių, kad iki šiol stipri JAV parama Ukrainai gali baigtis.
Per susitikimą D.Trumpas atsisakė pasakyti, ar norėtų, kad konfliktą laimėtų kas nors, vietoj to sakydamas, kad norėtų, jog „visi nustotų mirti“.
Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnė tikimybė, kad tarp Ukrainos sąjungininkių didės nesutarimai, o tai bus naudinga Rusijai.
Jei karas baigsis derybomis arba aklaviete, Ukraina norės įgyti pranašumą.
Ji sieks kuo daugiau laimėti iš kontrpuolimo, ir greitai.