Ketvirtadienio vakarą nemažai vadinamųjų Rusijos karo žurnalistų savo „Telegram“ kanaluose ėmė skelbti, kad „ukrainiečiai jau pradėjo“ kontrpuolimą. Netgi vardino kryptis, tarp kurių buvo ir Chersono, ir Zaporižios sritys, taip pat Bachmutas.
Tiesa, praėjus maždaug pusvalandžiui jie patys ėmė raminti, esą padėtis fronte išlieka rami ir „nereikia kelti panikos“.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandį tvirtino, jog aktyviai ruošiasi kontrpuolimui, ketvirtadienį jis pareiškė, kad, nepaisant nesibaigiančių spekuliacijų apie jo datą, ukrainiečių pajėgos dar nėra pasirengusios.
„Turėdami [tai, ką jau turime], galime eiti į priekį ir, manau, sėkmingai, – sakė jis. – Tačiau mes prarastume daug žmonių. Manau, kad tai nepriimtina. Taigi mums reikia palaukti. Mums dar reikia šiek tiek daugiau laiko.“
Privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas Ukrainos lyderį apkaltino melu.
„Zelenskis meluoja, – ketvirtadienį oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose pareiškė J.Prigožinas. – Kontrpuolimas jau įsibėgėja“.
Į V.Zelenskio pareiškimą ketvirtadienį sureagavo į atsargą išėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Markas Hertlingas, kuris pareiškė, kad Ukrainos kariuomenei greičiausiai naudinga neskubėti planuoti puolimo.
„Kontrpuolimas prasideda tada, kai vadas mano, kad atėjo tinkamas laikas. Tai puolimo privalumas“, – tviteryje rašė M.Hertlingas, kuris buvo JAV kariuomenės Europoje ir Septintosios armijos vadas.
Tuo tarpu leidinio „The Economist“ gynybos skilties redaktorius Shashankas Joshis tviteryje rašė, kad „žinoma, taip sakytumėte, jei netrukus prasidėtų kontrpuolimas", pridėdamas pečiais gūžčiojantį veidelį.
Tokie aukščiausių Ukrainos pareigūnų pareiškimai ne tik didina spaudimą Vakarams dėl karinės įrangos tiekimo, bet ir klaidina Rusijos pajėgas, kurios, laukdamos kontrpuolimo, ėmė stiprinti gynybinius įtvirtintimus Krymo pusiasalyje, evakuoti žmones iš Zaporižios srities ir ruošti savo nusilpusią kariuomenę.
„Slaptumas yra labai, labai svarbus“, – tvirtino britų leidinio „The Guardian“ gynybos ir saugumo skilties redaktorius Danas Sabbagas.
„Jis labai svarbus tam, kas vyks toliau. Rusiškai tai vadinama „maskirovka“ – karinė koncepcija, apimanti ne tik operatyvinį saugumą ir slaptumą, bet ir aktyvią apgaulę dėl to, ko galima tikėtis. Taigi mes tiksliai nežinome, kas ir kada įvyks“, – pridūrė žurnalistas.
Anksčiau nutekintuose Pentagono dokumentuose apie karą Ukrainoje kontrpuolimo pradžios data buvo minima balandžio 30 d. Tačiau oficialiai kontrpuolimas dar neprasidėjo. Nors šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas neseniai tikino, kad kariuomenė „artėja prie pasirengimo finišo tiesiosios“ ir paragino kontrpuolimo nevertinti kaip „lemtingo“ mūšio.
Nors įmanoma, kad didelio kontrpuolimo pradžia bus „didelis sprogimas ir labai akivaizdi“, svarstė D.Sabbagas, „taip pat yra galimybė, kad jis prasidės palaipsniui“.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja pažymėjo, kad proveržis Bachmute nėra viena iš kontrpuolimo dalių.
„Bet kuriuo atveju, be mūšio lauko dinamikos, yra ir politinė dinamika, kuri daro spaudimą greitai pradėti, – sakė „The Guardian“ redaktorius. – Daug paramos priklauso nuo to, ar bus pateikti įrodymai apie kelią į Ukrainos pergalę“.
Aukšto rango pareigūnai praėjusią naktį CNN tvirtino, kad „formavimo“ operacijos, smūgiai pagrindiniams taikiniams, pavyzdžiui, ginklų sandėliams ir artilerijos sistemoms, jau vyksta, bet gali trukti neribotą laiko tarpą arba gali būti naudojami siekiant pasėti sumaištį dėl Kyjivo ketinimų.
Panašią poziciją portalui 15min anksčiau išsakė ir atsargos karininkas, gynybos ekspertas Aurimas Navys.
„Ukrainiečiams reikia susilpninti Rusijos pajėgas, kad jos neturėtų geros logistikos ir gero aprūpinimo. Ukrainiečiai smogia tiek Brianske, tiek Belgorode, kur yra svarbūs tiekimo keliai. Degalai taip pat dega Kryme.
Su tuo reikia sveikinti ukrainiečius, nes tai yra ypatingo pasirengimo ir sąveikos reikalaujančios operacijos. Panaudojamos ir reguliarios pajėgos, ir specialiųjų operacijų pajėgos, ir dronai, ir partizanai. To reikia tikėtis vis daugiau ir daugiau“, – sakė jis.
Tuo tarpu vienas Donecko srityje dislokuotų karininkų ketvirtadienį CNN sakė, kad po kelis mėnesius trukusių daugiausia gynybinių veiksmų Ukraina aplink Bachmutą yra „aktyvaus puolimo fazėje“.
„Šiuo metu tiek pietiniame, tiek šiauriniame Bachmuto flanguose vyksta dinamiški įvykiai, tačiau apie rezultatus kol kas nekalbėsime“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė majoras Maksimas Žorinas.
Ukrainos pajėgų proveržį prie Bachmuto patvirtino ir Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar bei pabrėžė, kad rusai patyrė didelių gyvosios jėgos nuostolių ir prarado 2 km teritorijos Bachmuto sektoriuje.
T.G.Ashas: ukrainiečiai pasiryžę veržtis į pusiasalį būtent dėl tos priežasties, kuri daugelį Vakarų politikos formuotojų gąsdina: „Krymas yra tai, kas iš tikrųjų svarbu Rusijai“.
Tačiau penktadienį susirašinėjimo platformoje „Telegram“ H.Maliar tvirtino, kad tai, ką Ukrainos kovotojai daro Bachmuto apylinkėse, yra gynybinės operacijos ir kontratakos, tačiau tokie veiksmai neturėtų būti laikomi bet kokio didesnio Ukrainos kontrpuolimo dalimi.
„Tokia situacija rytuose iš tikrųjų tęsiasi jau kelis mėnesius, – rašė ji. – Štai ir viskas! Daugiau nieko nevyksta.“
Kontrpuolimo scenarijai
Fronto linija tęsiasi daugiau nei tūkstantį kilometrų ir skiria okupuotą maždaug Portugalijos dydžio rytinę teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad galimų puolimo vietų netrūksta.
Tačiau ekspertai pažymi, kad sąrašas variantų, kurie yra ir pakankamai perspektyvūs, ir pakankamai vertingi, kad būtų tikėtini, yra palyginti trumpas.
„The Guardian“ gynybos ir saugumo skilties redaktorius pažymėjo, kad labiausiai akivaizdus strateginis imperatyvas būtų nukirsti sausumos tiltą į Krymą:
„Tai smarkiai apsunkintų Rusijos karių aprūpinimo linijas likusioje Ukrainos dalyje, kurios gali eiti tik per Kerčės tiltą, taip pat tai būtų žeminantis smūgis Vladimirui Putinui. Tačiau akivaizdu, kad geografinė padėtis yra visiškai akivaizdi ir rusams. Jie ruošėsi galimam puolimui ir yra labai gerai įsitvirtinę“.
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės gynybos ministerija kasdienėje karo apžvalgoje pabrėžė, kad „Rusija pastatė vieną iš plačiausių karinių gynybinių įrengimų sistemų, matytų bet kur pasaulyje“.
Anksčiau britų istorikas, politikos apžvalgininkas ir Oksfordo universiteto profesorius Timothy Gartonas Ashas savo komentare apie kontrpuolimo scenarijus sakė, kad „Krymas yra kontrpuolimo scenarijaus raktas".
Jo nuomone, ukrainiečiai pasiryžę veržtis į pusiasalį būtent dėl tos priežasties, kuri daugelį Vakarų politikos formuotojų gąsdina: „Krymas yra tai, kas iš tikrųjų svarbu Rusijai“.
Pasak istoriko, net ir dalies Donbaso atsiėmimas Rusijai nesukeltų tokių nepageidaujamų psichologinių padarinių kaip grėsmė Krymui.
Nutekinti Pentagono dokumentai atskleidė JAV žvalgybos surinktą informaciją, kad Ukrainai reikia 12 brigadų, kad ji galėtų padaryti tam tikrą pažangą – net 60 tūkst. karių – ir maždaug tiek ji šiuo metu turi.
D.Sabbagas pažymėjo, kad ukrainiečiai galėtų bandyti pulti Krymą kirsdami Dniepro upę toliau į Vakarus.
„Tačiau Dniepras yra grėsminga, plati upė, kuri jau pakenkė rusams, kai jie buvo priversti atiduoti Chersoną“, – pridūrė ekspertas.
Analitikų teigimu, galima kontrataka ir Bachmute, rytiniame Donbaso regione, kur Rusija po ilgų ir įnirtingų kovų buvo įgijusi persvarą bei planavo pulti kitus Ukrainos miestus.
Bachmutas „neturi strateginės reikšmės nė vienai iš pusių, tačiau jis yra simbolinis, – sakė D.Sabbagas. – Proveržis ten iškeltų klausimą, ką daryti toliau: jūs žengtumėte į teritoriją, kurią Rusija valdo nuo 2014 m. ir kurioje išlaisvinančios pajėgos nebūtų taip šiltai sutiktos“.
Galiausiai ukrainiečiai galėtų siekti proveržio šiaurinėje Luhansko provincijoje, kuri yra silpniau ginama ir per kurią galima patekti į Rusijos kontroliuojamus Donbaso miestus. Tačiau toje teritorijoje nėra tokios akivaizdžios strateginės vertės.
Ar Ukrainos pajėgos pasirengusios?
Nors Ukraina palaiko spaudimą Vakarų sąjungininkėms dėl naujos karinės įrangos suteikimo, nuo karo pradžios ji pasiekė labai daug. Po ilgos diplomatinės kovos besiginanti šalis pagaliau užsitikrino paramą tankais, artilerija, tolimojo nuotolio raketomis, šiuo metu jai tetrūksta pajėgumų oro erdvei sustiprinti.
Praėjusį mėnesį NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Ukrainai buvo pristatyta 230 tankų, daugiau kaip 1,5 tūkst. šarvuočių ir didžiulis kiekis šaudmenų.
Gynybos ir saugumo specialistas D.Sabbagas atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgos turi perpus mažiau tankų negu prašė sąjungininkių:
„Vakarai linkę suteikti pakankamai, kad rusai būtų atremti, bet nepakankamai, kad būtų suduotas lemiamas smūgis.“
Nutekinti Pentagono dokumentai atskleidė JAV žvalgybos surinktą informaciją, kad Ukrainai reikia 12 brigadų, kad ji galėtų padaryti tam tikrą pažangą – net 60 000 karių – ir maždaug tiek ji šiuo metu turi.
„Akivaizdu, kad tikimasi, jog tai bus ilgas karas, – teigė „The Guardian“ žurnalistas. – Išskyrus labai mažai tikėtinas aplinkybes, reikėtų tikėtis, kad šis kontrpuolimas bus permainingas. Tačiau tai nereiškia, kad jis negali suteikti reikšmingų proveržių ir sustiprinti palaikymo iš Vakarų sostinių. Ukrainai reikia laimėti – nebūtinai ryžtingai dabar, bet parodyti, kad tam yra reali galimybė.“
Kol kas didžiausia Ukrainos sėkmė šiame kare buvo ta, kad jai pavyko suklaidinti Maskvą ir įtikinti ją, kad rugsėjo mėnesį puolimas bus surengtas pietuose, o ne šiaurinėje Charkivo srityje. Netikėtumai dėl laiko ir vietos yra galingiausia Ukrainos turima priemonė, kai ji bando susigrąžinti prarastą teritoriją, nutraukti Rusijos tiekimo linijas ir sustiprinti Vakarų paramą ilgame kare, kuris greičiausiai laukia ateityje.