Generolas pulkininkas O.Syrskis interviu „ABC News“ davė Ukrainos rytuose esančiame Charkivo mieste. 57 metų O.Syrskis suvaidino lemiamą vaidmenį pakreipiant karą Ukrainos naudai: iš pradžių vadovavo sėkmingai sostinės Kyjivo gynybai, o visai neseniai vadovavo įspūdingam kontrpuolimui šiaurės rytuose, kuris pakreipė kelis mėnesius trukusį konfliktą ir privertė Rusijos pajėgas gintis.
Šis retas interviu yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai O.Syrskis kalbėjo viešai. Jis apibūdino Ukrainos taktiką, Vakarų paramos svarbą, naujų atakų iš Baltarusijos grėsmę ir galimybę, kad Ukraina atgaus visą savo teritoriją, įskaitant Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį.
Rimtai vertina Rusijos branduolinius grasinimus
Vis dėlto Ukrainos sėkmę temdė naujausi V.Putino grasinimai, kad Rusija gali griebtis branduolinių ginklų, jog pakeistų savo karo Ukrainoje eigą. O.Syrskis „ABC News“ sakė, kad šiuos grasinimus vertina rimtai.
„Mes esame ir turėtume būti susirūpinę, – sakė O.Syrskis. – Tikiu, kad tokia grėsmė tikrai egzistuoja, ir mes turime į ją atsižvelgti“.
Sekmadienį, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino savo kolegoms Prancūzijoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose ir pareiškė, kad Ukraina ruošiasi panaudoti „nešvarią bombą“ savo teritorijoje, buvo pabrėžtas šių nuogąstavimų aktualumas. S.Šoigu pareiškimas sukėlė nuogąstavimų, kad Rusija gali ruošti dirvą panaudoti branduolinį ginklą ir dėl to apkaltinti Ukrainą.
Po S.Šoigu pokalbio su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J.Austinu Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson atmetė šiuos kaltinimus kaip „akivaizdžiai melagingus“.
Rusijos branduoliniai grasinimai skamba vis garsiau, nes jos padėtis Ukrainoje darosi vis beviltiškesnė, o Ukrainos kariai dabar bando priversti rusus pasitraukti iš svarbaus Chersono uostamiesčio – dar vieno galimo karo posūkio taško.
Kitos išeities nėra
O.Syrskis yra vienas iš dviejų lemiamų pergalių, kurios leido Ukrainai stulbinamai sėkmingai nustumti Rusijos pajėgas, autorių.
Kai vasario pabaigoje, netrukus po invazijos į kaimyninę Ukrainą, Rusijos kariuomenė veržėsi į sostinę Kyjivą, O.Syrskis vadovavo gynybai, kuri sužlugdė pirminius V.Putino tikslus. Rugsėjį O.Syrskis vadovavo kontrpuolimui šiaurės rytų Ukrainoje, kuris išlaisvino tūkstančius kilometrų Rusijos okupuotos teritorijos – tai buvo katastrofa Maskvai, privertusi V.Putiną įsakyti atlikti dalinę mobilizaciją ir pirmą kartą iškėlusi perspektyvą, kad Rusijos pajėgos gali patirti visišką pralaimėjimą Ukrainoje.
„Žinoma, aš manau, kad mes laimime, – sakė O.Syrskis „ABC News“. – Nes visų pirma mes laimime psichologinį mūšį.“
-
Nuotoliniai žudikai: atskleistos rusų, kurie taikosi į civilius taikinius Ukrainoje, pavardės
-
Charkivo srityje tebėra okupuotos 28 Ukrainos gyvenvietės, tęsiasi kovos
-
G.Landsbergis: į Rusijos kaltinimus Ukrainai dėl „nešvarios bombos“ reikia žiūrėti rimtai
-
Edwardas Lucasas: Kalbėti apie taiką Ukrainoje lengva, bet pasekmės tokios nebus
-
Samdinių vadas J.Prigožinas jau gali rėžti kritiką V.Putinui į akis: kokios jo ambicijos?
Tačiau vadas perspėjo nepasiduoti euforijai, atkreipdamas dėmesį į dideles aukas, kurių ši sėkmė pareikalavo iš ukrainiečių.
„Mums sekasi mūšio lauke, bet karas yra sunkus, – pridūrė jis. – Tokio masto karų Europoje ar kitur pasaulyje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir mes suprantame, kad šis karas susijęs su mūsų tautos ir valstybės išlikimu, todėl neturime kitos išeities, kaip tik laimėti.“
Balandį už pastangas ginant sostinę O.Syrskiui buvo suteiktas Ukrainos didvyrio apdovanojimas. Tačiau pergalė Charkivo, jo gimtojo miesto, srityje buvo itin asmeniška. O.Syrskis yra protingas ir mąstantis kariuomenės vadas, kuris pats nori matyti fronto linijas ir reguliariai lankosi pozicijose, kad asmeniškai susipažintų su kai kuriais kariais, kuriuos siunčia į mūšį. Jis sakė „ABC News“, kad jaučia atsakomybę ir turi „dvasinį ryšį“ su savo kariais.
Pažįsta priešą iš vidaus
Nors į dabartines pareigas jis buvo paskirtas 2019 m., O.Syrskis padėjo vadovauti Ukrainos gynybai nuo Rusijos nuo 2014 m., kai Rusijos kariai ir separatistai užėmė dalį Donbaso regiono.
O.Syrskis gerai išmano savo priešo taktiką, nes buvo apmokytas toje pačioje sovietinėje karo mokykloje. Devintajame dešimtmetyje jis mokėsi Maskvos aukštojoje jungtinių pajėgų vadavietės mokykloje. Dabar jis šias žinias panaudoja mūšio lauke.
„Lengviau suprasti priešo veiksmus, – sakė jis „ABC News“. – Gali numatyti, ką jis gali daryti įvairiose situacijose“.
Tačiau O.Syrskis, kaip ir visa Ukrainos karinė vadovybė, dar iki 2014 m. ėmė vadovautis kitokiu kariniu mąstymu – perėmė NATO doktrinas, pagal kurias daugiau iniciatyvos suteikiama jaunesniesiems karininkams vietoje, ir atsisakė sovietinio požiūrio „iš viršaus į apačią“.
„Žinoma, pasikeitė mentalitetas, – sakė jis. – Supratimas, kad pergalė pasiekiama ne didinant karių skaičių, bet juos protingai panaudojant“.
Nepaisant to, kad gerai pažįsta Rusiją, O.Syrskis teigė netikėjęs, kad Maskva įvykdys plataus masto invaziją. Net ir Rusijos pajėgoms telkiantis prie sienos, jis sakė tikėjęs, kad puolimas apsiribos tik rytuose, nors vis tiek ruošėsi blogiausiam.
„Tiesą sakant, nesitikėjau tokio masto ir lygio priešo invazijos“, – sakė jis „ABC News“.
Kokia Ukrainos strategija?
Dabar Donbase kovojantis O.Syrskis teigė, kad Ukrainos strategija buvo vengti fronte plataus masto susirėmimų, kurie būtų palankūs Rusijai, turinčiai artilerijos ir aviacijos persvarą. Vietoj to ukrainiečiai nuolat mažina Rusijos ugnies galią smūgiuodami į aprūpinimo centrus ir tuo pat metu vykdydami mobilias atakas. Pasak jo, tikslas buvo pasiekti tikslus su minimaliais nuostoliais.
„To siekiame patikimai smogdami priešo ugnies jėgai, jo artilerijai, vengdami frontalių puolimų, akcentuodami reidus ir manevrus, puldami iš šonų ir iš užnugario, – pridūrė jis. – Mes sukuriame sąlygas, kuriomis galime priversti priešą susinervinti, pradėti patirti nuostolių ir palikti savo pozicijas“.
Sėkmingą O.Syrskio vadovaujamą kontrpuolimą šiaurės rytuose karo ekspertai vadina meistrišku smūgiu, kuris įeis į karybos istoriją.
Ukrainos sėkmė priklausė nuo kantrybės ir klaidinimo, nes vasarą ji paskelbė kontrpuolimą pietuose ir privertė Rusiją atitraukti dalį geriausių savo karių nuo šiaurės rytų fronto linijos. Kai Rusija išretino savo gynybą šiaurės rytuose, Ukraina smogė, greitai prasiveržė ir privertė Rusijos pajėgas bėgti.
Pasak O.Syrskio, iš pradžių šiaurės rytų kontrpuolimas buvo suplanuotas kaip priedanga, siekiant sulaikyti rusų dalinius. Tačiau jis sakė, kad planuodamas operaciją suprato, jog Rusijos pajėgos ten yra silpnesnės, nei tikėtasi, todėl atsirado galimybė suduoti smūgį, kuris turėtų daug platesnį poveikį.
„Kai ją planavome, man tapo akivaizdu, kad žygis į Charkivo sritį bus naudingiausias mums ir turės didžiausią neigiamą poveikį priešui“, – „ABC News“ sakė O.Syrskis.
„Pirmą kartą tai pastebėjau gegužės mėnesį per pirmąją puolamąją operaciją šalia Charkivo, kai mums pavyko išlaisvinti nuo 10 iki 30 kilometrų teritorijų aplink miestą“, – pridūrė jis, prieš tai pažymėjęs, kad tik vasarą pasikeitusi pajėgų pusiausvyra leido surengti kontrpuolimą.
Panaši ukrainiečių sėkmė dabar atrodo įmanoma ir Chersone. Rusija įsakė visiems civiliams gyventojams palikti pietinį miestą ir pranešė, kad jau atitraukė kai kurias pajėgas. Tačiau nerimaujama, kad Rusija gali susprogdinti netoliese esančią Kachovkos hidroelektrinės užtvanką, kurią, Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos kariai užminavo. Jei taip nutiktų, būtų užtvindytos aplinkinės teritorijos ir Chersono miestas.
O.Syrskis atsisakė komentuoti mūšį dėl Chersono, tik pasakė, kad tiki „mūsų ginkluotųjų pajėgų sėkme“. Jis sakė, kad taip pat nereikėtų nuvertinti grėsmės, jog Rusija gali susprogdinti Kachovkos užtvanką.
Rusija gali vėl bandyti pulti Kyjivą
Be to, vėl susirūpinimą kelia kaimyninė Baltarusija, iš kurios Rusija pradėjo nesėkmingą Kyjivo puolimą ir į kurią neseniai vėl pradėjo gabenti daugiau karių ir įrangos. Vakarų ir Ukrainos pareigūnai teigė, kad kol kas naujas pajėgų telkimas Baltarusijoje yra nedidelis ir greičiausiai tai yra gudrybė, kuria siekiama atitraukti Ukrainos karius nuo pietų.
Tačiau O.Syrskis sakė manantis, kad Rusijos veiksmai Baltarusijoje iš tiesų atspindi pasiruošimą vėl bandyti perkelti kovas į naujas teritorijas.
„Žinoma, jie ruošiasi eskaluoti karo veiksmus ir perkelti konfliktą į kitas kovos zonas, – sakė jis „ABC News“. – Jie ruošiasi veiksmams, kuriais siekiama susilpninti mūsų grupuotes, ir, mano manymu, galimas to tikslas būtų nutraukti arba pabloginti mūsų ryšių ir tiekimo linijas.“
Tačiau jis sakė, kad taip elgdamasi Rusija vėl rizikuoja pernelyg ištempti savo pozicijas šiaurėje.
„Jie rizikuoja antrą kartą užlipti ant to paties grėblio ir pataikyti sau į kaktą“, – pridūrė jis.
Dauguma ekspertų mano, kad V.Putinas ruošiasi ilgam karui, tikėdamasis, kad dalinė mobilizacija ir atėjusi žiema leis Rusijai sutvirtinti savo fronto linijas, o vėliau nuslopinti Vakarų ryžtą toliau remti Ukrainą.
Galimybė, kad po kitą mėnesį vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų JAV Kongresą kontroliuos respublikonai, taip pat verčia abejoti, ar Amerikos pagalba Ukrainai ir toliau bus tokia pat stipri. Respublikonų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė, o kai kurie partijos lyderiai užsiminė, kad gali sumažinti pagalbos mastą.
Paklaustas, ar nesijaudina, kad JAV parama gali nutrūkti, jei respublikonai laimės daugiau vietų Kongrese, O.Syrskis atsakė, kad į politiką nesikiša.
„Aš pasitikiu vyriausybe. Pasitikiu Jungtinių Amerikos Valstijų žmonėmis. Tikiu, kad mūsų strateginė partnerė ir toliau padės mums įveikti priešą, kad ir kas nutiktų“, – sakė jis.
O.Syrskis sakė esąs dėkingas Amerikos žmonėms už pagalbą, kuri, anot jo, buvo labai svarbi Ukrainos pergalėms. Be JAV ginklų ir amunicijos jis sakė negalįs net įsivaizduoti, kokia sunki būtų buvusi užduotis.
Paklaustas, ar tiki, kad V.Putinas sustotų, jei Ukrainai pavyktų išlaisvinti visą savo teritoriją, O.Syrskis sakė, kad tai nesvarbu ir kad greičiausias būdas užbaigti karą – Ukrainai kuo greičiau išstumti Rusiją.
„Neturime kitos išeities, turime eiti pirmyn, judėti tiesiai prie savo valstybės sienų“, – sakė jis ir pridūrė, kad pergalė bus tik tada, kai Ukrainos vėliavos plevėsuos virš visų Ukrainos teritorijų, „įskaitant Ukrainos Krymą“.
O.Syrskis prisiminė, kad praėjusią savaitę, važiuodamas netoli neseniai išlaisvinto Lymano miesto šiaurės rytų Ukrainos Donecko srityje, matė su žeme sulygintus kaimus.
„Negalima žiūrėti į šias scenas be emocijų, – sakė jis „ABC News“. – Tiesiogine prasme jauti skausmą širdyje, sieloje, todėl tikrai norisi suduoti tokį smūgį priešui, kad jis niekada nebegalėtų grįžti į Ukrainą.“
