Svarbiausios temos
- „Referendumus“ okupuotose Chersono, Zaporižios sričių teritorijose bei apsišaulėkiškose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose ketinama rengti vienu metu – rugsėjo 23–27 d.
- Anksčiau Kremliaus statytiniai teigė, kad „referendumai“ dėl įtemptos padėties fronte atidėti neribotam laikui, tačiau po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo pozicija pasikeitė.
- Rusijos valdžios atstovai viešai teigia, kad po „referendumų“ okupuotos teritorijos kaip įmanoma greičiau taps Rusijos dalimi.
- Ukrainos atstovai tai vadina šantažu ir teigia, jog „referendumai“ nesustabdys nuo okupuotų teritorijų išlaisvinimo.
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina spartinti kontrpuolimą.
- Rusijos valdžios atstovai bei propagandininkai teigia, kad po „referendumų“ okupuotos teritorijos bus laikomos Rusijos dalimi, todėl Maskva galės ginti jas „visomis įmanomomis priemonėmis“. Tiesiogiai apie branduolinio ginklo panaudojimą neužsimenama.
- Žinoma Rusijos politologė Tatjana Stanovaja teigia, jog strimgalviais rengiami „referendumai“ ir Rusijos atstovų užuominos apie branduolinio ginklo panaudojimą yra Maskvos ultimatumas Ukrainai ir Vakarams.
- Rusijos Valstybės Dūmos deputatai skubiai priėmė įstatymo projektą, kuriuo į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiamos tokios sąvokos kaip „mobilizacija“, „karo padėtis“ ir „karo metas“, sugriežtintos bausmės už dezertyravimą, atsisakymą tarnauti kariuomenėje ir kt.
Referendumą užsimojo rengti Chersono ir Zaporižios okupacinės valdžios
Okupacinė Chersono srities valdžia nusprendė surengti referendumą dėl regiono prisijungimo prie Rusijos. Rugsėjo 20 d. tai pareiškė Rusijos paskirtos administracijos vadovas Vladimiras Saldo. Jis nenurodė balsavimo datos, praneša radijo stotis „Svoboda“.
Anksčiau antradienį okupuoto Chersono regiono visuomeninė taryba, kuri buvo įsteigta dalyvaujant Rusijai, kad pasirengtų referendumui dėl regiono prijungimo prie šalies, pareikalavo, kad V.Saldo nedelsiant surengtų referendumą.
Dokumente teigiama, kad „kreipimasis parengtas remiantis visuomeninių organizacijų ir Chersono srities gyventojų pasiūlymais ir pageidavimais“, – cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Tarybos nariai įsitikinę, kad „iniciatyvą visapusiškai palaikys Chersono srities gyventojai“. Jie esą mano, kad prisijungimas prie Rusijos, be kita ko, užtikrins regiono teritorijos saugumą.
Okupacinės valdžios institucijos pažymėjo, kad referendume bus balsuojama internetu.
Okupacinės Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas Rusijos propagandinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad „niekas negalės atšaukti“ balsavimo, o visos kontroliuojamos teritorijos, įskaitant Zaporižios sritį, „artimiausiu metu taps Rusijos Federacijos subjektais“.
„Kaip tai įvyks, žmonėms iš esmės nebėra svarbu. Žmonės pasirengę, jie eis ir pasirinks“, – televizijos kanalui „Rossija 24“ sakė K.Stremousovas.
Taip pat pranešta, kad Maskvos pajėgų kontroliuojamame Melitopolyje įvyko Rusijos okupuotos Zaporižios srities gyventojų „suvažiavimas“ dėl regioninio referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos surengimo. Regiono centrą – Zaporižios miestą – kontroliuoja Ukraina, o prieš karą jame gyveno beveik pusė regiono gyventojų.
Po suvažiavimo okupantų sukurtas visuomeninis judėjimas „Mes kartu su Rusija“ paprašė Zaporižios srities okupacinės administracijos vadovo surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Į Rusijos glėbį kuo greičiau veržiasi ir apsišaukėliškos Luhansko bei Donecko respublikos
Pirmadienį, rugsėjo 19 d., visuomeniniai apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DLR) ir LLR) rūmai paragino nedelsiant surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Kaip vieną iš priežasčių jie taip pat nurodė galimybę apsaugoti teritorijas.
Antradienį pranešta, kad „referendumai“ DLR ir LLR turėtų įvykti jau rugsėjo 23–27 d.
Donecko separatistų vadovas Denisas Pušilinas Rusijos televizijos propagandinėje laidoje „Solovjovas gyvai“ sakė, kad Donecko ir Luhansko liaudies respublikų administracijos ir parlamentai nuo pirmadienio aktyviai sprendžia balsavimo klausimus.
Antradienį pranešta, kad „referendumai“ DLR ir LLR turėtų įvykti jau rugsėjo 23–27 d. Pasak separatistų pareigūnų, gali būti būti pasitelktas elektroninis balsavimas. Manoma, kad tomis dienomis vadinamieji referendumai gali būti surengti ir okupuotose Chersono bei Zaporižios sričių teritorijose.
Ukraina ir ją remiantys Vakarai ne kartą pareiškė, kad nepripažins tokių balsavimų rezultatų.
Išgąsdino sėkmingas Ukrainos pajėgų kontrpuolimas?
Apie referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos šių sričių okupacinė valdžia viešai kalbėjo dar vasarą. Tačiau referendumų datos buvo kelis kartus atidėtos. Pastarąjį kartą viešai skelbta, kad referendumai gali būti surengti lapkričio 4 d.
Manoma, kad apie referendumų atidėjimą buvo paskelbta dėl rugpjūčio pabaigoje Ukrainos pradėto kontrpuolimo Chersono ir Charkivo srityse. Chersono srityje Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį lėčiau, bet kontrpuolimas Charkivo srityje buvo labai sėkmingas ir Ukrainos pajėgos per kelias dienas išvijo Rusijos pajėgas iš didžiosios dalies Charkivo srities.
Pastarosiomis dienomis skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė stumiasi į priekį ir Luhansko bei Donecko srityse, baiminamasi didelio kontrpuolimo okupuotoje Zaporižios srityje.
-
Donecko ir Luhansko separatistai skubiai prašosi į Rusijos glėbį
-
Masinė kapavietė Iziume Ukrainoje – kas žinoma
-
Atpažintas Iziumo masinėje kapavietėje rastas karys su mėlynai geltonomis apyrankėmis ant rankos
-
JAV: Rusija ruošiasi galimai mobilizacijai
-
Edwardas Lucasas: Po Vladimiro Putino
-
Dėl karo Ukrainoje ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc.
Rusija pasirengusi priimti
Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį pareiškė, kad Rusijos parlamentas palaikys sprendimą aneksuoti Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis, jei referendumuose šiuose regionuose bus priimtas teigiamas sprendimas.
Rusijos liberalų demokratų partijos lyderis ir Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis savo kalboje Valstybės Dūmoje pareiškė, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų teritorijos turėtų tapti Rusijos dalimi.
„Tai yra signalas, kad svarbiausio įvykio – tapimo Rusijos dalimi – nebegalima atidėlioti. Esu tikras, kad teritorijų vadovai pritars tam, ką pasakė visuomeninių rūmų vadovai“, – sakė jis.
Pasak L.Sluckio, Rusija „nuo šiol visiems laikams turi būti atsakinga už šių regionų gyventojų saugumą“.
Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas teigė, kad „referendumas jau seniai reikalingas“. „De facto Donbasas ir išlaisvintos teritorijos jau priklauso Rusijai“, – sakė A.Turčakas.
Ukrainos reakcija: šantažui nepasiduosime
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad Rusija šantažuoja Ukrainą ir grasina surengti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose teritorijose bei paskelbti mobilizaciją . Anot jo, Ukraina išspręs „rusų klausimą“ ir pašalins grėsmę.
„Naivus šantažas grasinimais ir gąsdinimais „referendumais“, „mobilizacija“ iš tų, kurie moka kariauti tik su vaikais ir civiliais. Taip atrodo pralaimėjimo baimė. Priešas bijo, primityviai manipuliuoja.
Ukraina išspręs rusų klausimą. Grėsmę galima pašalinti tik jėga“, parašė A.Jermakas.
V.Zelenskis ragina išlaikyti kontrpuolimo tempą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą vakariniame kreipimesi sakė, kad dabar Ukrainai svarbiausia išlaikyti teritorijų išlaisvinimo iš Rusijos okupacijos tempą.
„Dabar tai labai svarbu. Tempas. Išlaisvintų teritorijų stabilizavimo tempas, mūsų karių perkėlimo tempas, normalaus gyvenimo atkūrimo išlaisvintoje teritorijoje tempas ir partnerių paramos tempas. Apie tai kalbame sąžiningai. Pagalbos Ukrainai tempas turi atitikti mūsų judėjimo tempą“, – sakė jis.
Kaip Maskva gins aneksuotas teritorijas?
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale nutraukė savaitę trukusią tylą, kad pakomentuotų apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DLR ir LLR) vadovybės „nedelsiant“ surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, skelbia BBC Rusijos tarnyba.
Sekdamas propagandiste Margarita Simonian, kuri dieną prieš tai prorusiškų pajėgų Donbase raginimus pavadino „Krymo scenarijumi“ (aneksija), D.Medvedevas rašo, kad kai tik bus surengti „referendumai“ ir naujos teritorijos bus priimtos į Rusijos sudėtį, „veržimasis į Rusijos teritoriją“ leis Maskvai „panaudoti visas savigynos pajėgas“.
Kai tik bus surengti „referendumai“ ir naujos teritorijos bus priimtos į Rusijos sudėtį, „veržimasis į Rusijos teritoriją“ leis Maskvai „panaudoti visas savigynos pajėgas“.
D.Medvedevas tiesiai neužsimena apie branduolinius ginklus, kuriuos, pagal karinę doktriną, Rusija gali panaudoti agresijos prieš šalį ir jos sąjungininkus masinio naikinimo ginklais atveju arba agresijos įprastiniais ginklais atveju, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui.
Be to, pasak jo, „joks būsimasis Rusijos vadovas, joks pareigūnas negalės pakeisti šių sprendimų“. „Būtent todėl jie (referendumai) turi būti surengti“, – rašė D.Medvedevas.
Jis tapo pirmuoju Rusijos vadovybės atstovu, oficialiai parėmusiu „referendumus“, kuriuos kuo skubiau surengti dieną prieš tai paprašė apsišaukėliškų DLR ir LLR atstovai.
M.Simonian pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad smūgiai aneksuotose teritorijose, jos nuomone, būtų laikomi „visaverčiu Ukrainos ir NATO karu su Rusija, visais atžvilgiais atrišančiu rankas Rusijai“.
Tiesa, JAV karo tyrimų institutas (ISW) išreiškė abejonių, ar V.Putinui toks scenarijus būtų naudingas šiame invazijos etape, ir darė prielaidą, kad tai gali būti mėgėjiškas DLR ir LLR žingsnis.
Politologės komentaras: tai ultimatumas Ukrainai ir Vakarams
„Kalbos apie neatidėliotiną referendumą yra visiškai nedviprasmiškas Rusijos ultimatumas Ukrainai ir Vakarams, - savo „Telegram“ kanale rašo žinoma Rusijos politologė Tatjana Stanovaja. - Kad užtikrintų „pergalę“, V.Putinas pasirengęs nedelsiant surengti referendumus, kad įgytų teisę (jo nuomone) panaudoti branduolinius ginklus Rusijos teritorijai ginti.“
Pasak T.Stanovajos, „Putinas nenori laimėti šio karo mūšio lauke. Putinas nori priversti Kyjivą pasiduoti be kovos“. Ji taip pat pažymi, kad, sprendžiant iš žiniasklaidos pranešimų, dar prieš savaitę Kremlius manė, kad „referendumai“ įvyks arčiau metų pabaigos, jei apskritai įvyks. „Kitaip tariant, tai nėra planas, tai yra plano sugriovimas“, - apibūdino ji dabartinę „referendumų“ situaciją.
Rusija rengiasi dideliam karui?
Tuo pat metu Rusijos Valstybės Dūmos deputatai per antrąjį ir trečiąjį svarstymą vienbalsiai priėmė įstatymo projektą, kuriuo į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiamos tokios sąvokos kaip „mobilizacija“, „karo padėtis“ ir „karo metas“, praneša radijo stotis „Svoboda“.
Dokumentas per pirmąjį svarstymą buvo patvirtintas liepos mėnesį.
Žmogaus teisių organizacijos „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas atkreipė dėmesį į keletą naujų straipsnių, atsiradusių antrajame dokumento svarstyme.
Visų pirma parlamento nariai straipsnyje dėl bausmę sunkinančių aplinkybių žodžius „ginkluoto konflikto ar karo veiksmų sąlygomis“ pakeitė žodžiais „mobilizacijos ar karo padėties metu, karo metu arba ginkluoto konflikto ar karo veiksmų sąlygomis“.
Be to, Baudžiamasis kodeksas papildytas straipsniais dėl plėšikavimo ir savanoriško pasidavimo. Už pasidavimą gresia nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, jei nėra valstybės išdavystės požymių. Už plėšikavimą – iki 15 metų kalėjimo.
Taip pat sugriežtintos bausmės už neteisėtą dalinių palikimą mobilizacijos ir karo padėties metu. Už neatvykimą į tarnybą ilgiau nei mėnesį gresia nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė (anksčiau buvo numatyta iki penkerių metų). Už įsakymų nevykdymą karo padėties metu, ypač už atsisakymą dalyvauti kovinėse operacijose, gresia nuo dvejų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Į karinius mokymus pašauktiems Rusijos rezervistams už neatvykimą ar dezertyravimą bus taikoma tokia pati baudžiamoji atsakomybė kaip ir kontraktininkams bei šauktiniams.
Be to, parlamentarai įtraukė keletą naujų straipsnių dėl valstybės gynybos užsakymo nevykdymo ir valstybės sutarties sąlygų pažeidimo.
Rugsėjo 21 d. įstatymo projektas bus pateiktas tvirtinti Federacijos tarybai.
Nuo pat Rusijos kariuomenės ginkluotos invazijos į Ukrainą pradžios daugelis karinių ekspertų pažymėjo, kad be papildomos mobilizacijos neįmanoma pasiekti Vladimiro Putino kariuomenei keliamų tikslų.
Pastarosiomis savaitėmis, atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės nesėkmes Ukrainos fronte, Rusijoje vėl pradėta kalbėti apie visuotinę mobilizaciją. Kremlius ne kartą yra sakęs, kad neketina skelbti visuotinės mobilizacijos.
