Rusijos kariuomenei įstrigus Ukrainoje, Maskva siaurina savo tikslus iki Donbaso

Programišių grupė „Anonymous“ paviešino Rusijos centrinio banko duomenų bazę ir įrašė kreipimąsi į V.Putiną.

„Dabar mes viešiname tūkstančius Rusijos Federacijos Centrinio banko dokumentų, įvairiausius pavedimus, įsakus, ataskaitas. Žmonės sužinos, kokia iš tiesų yra Rusijos ekonomika. Deklaracijos, korespondencijos, prekybos susitarimai, pasirašyti su kitomis šalimis, tavo oligarchų paslaptys. Tavo konfidencialūs vaizdo įrašai ir programos, kurias tu naudoji. Mes tavo rūmuose, mes – ten, kur tu valgai, mes – prie tavo stalo, mes – ten, kur tu miegi.“

Į šiaurę nuo Kyjivo esančio Slavutyčiaus pakrašty jau tris dienas tęsiasi mūšis su agresoriumi, naujienų agentūrai UNIAN sakė miesto vadovas Jurijus Fomičevas.

„Kaunamės jau trečia diena. Į miestą jie nepateko. Mūšiai vyksta pakraščiuose. Miesto neatiduodame, bet jėgos nelygios“, – pažymėjo jis.

Pasak J.Fomičevo, yra žuvusių ir gynėjų, ir taikių gyventojų. „Kiek žuvo civilių – suprasime ryte“, – sakė miesto vadovas.

Jis pridūrė, kad okupantai miestą apšaudo iš tankų, minosvaidžių ir savaeigės artilerijos. Dienos metu gyventojams dėl snaiperių ugnies buvo uždrausta judėti gatvėmis.

Poltavos srities teisėsaugos pareigūnai iš vietos gyventojų atėmė 11 rusų tankų, kurie kažkokiu būdu nuo karo pradžios atsirado civilių asmenų rankose.

„Nuo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios Poltavos srities policininkai iš neteisėtos apyvartos išėmė 11 tankų, 2 šarvuočius, 8 kulkosvaidžius, 9 automatus, 5 šautuvus, 10 pistoletų, apie 4000 įvairaus kalibro šovinių, 14 granatų ir apie 200 vienetų kitokios amunicijos“, – pareiškė Poltavos srities policijos viršininkas Jevhenas Rohačiovas.

Ukrainos nacionalinės policijos infografikas/Ką iš gyventojų Poltavos srityje perėmė policija

Policija ragina nesisavinti rastų ginklų ir priešo karinės technikos, bet apie radinius pranešti policijai. Pasielgusiems priešingai gresia baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 7 metų.

Policija taip pat priduria, kad teisėsaugos pareigūnų žinion perduota karinė technika atiteks šalies gynėjams ir bus panaudota prieš okupantus.

Socialiniuose tinkluose dalijamasi žinutėmis, esą Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius atvyko į Lenkiją galimai susitikti su JAV prezidentu Joe Bidenu.

Apie tai pranešė ir Ukrainos portalas unian.net. Kaip šaltinis straipsnyje nurodytas Lenkijos žurnalistas Jakubas Stachowiakas, kuris apie tai paskelbė savo paskyroje „Twitter“.

Ekrano nuotr. iš unian.net/Portalo unian.net paskelbta lenkų žurnalisto įrašo ekrano nuotrauka

Tačiau jo įrašas buvo ištrintas. Nebėra ir kito įrašo, kuriame žurnalisto žodžiai buvo cituojami.

J.Stachowiakas esą buvo paskelbęs, kad oligarchas į Lenkiją ketvirtadienį atkeliavo specialiu traukiniu iš Ukrainos.

Ant sienos, rašė jis, R.Abramovičius pateikė Portugalijos pasą (tokį jis tikrai turi).

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Žinia apie Romano Abramovičiaus kelionę į Lenkiją ėmė sklisti socialiniuose tinkluose

„Galbūt bus neformalus susitikimas su prezidentu J.Bidenu? – retoriškai klausė žurnalistas. – Ar tai Vladimiras Putinas atsiuntė milijardierių?“

Kad R.Abramovičius atvyko į Lenkiją, tiesa, lėktuvu, paskelbta ir „Telegram“ kanale, kuriame dalijamasi naujienomis apie karą Ukrainoje. Čia remiamasi šios šalies žiniasklaida.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Žinia apie Romano Abramovičiaus kelionę į Lenkiją ėmė sklisti socialiniuose tinkluose

„The Wall Street Journal“ teigimu, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis paprašė JAV vadovo neįtraukti oligarcho į sankcionuojamų asmenų sąrašą, kad šis galėtų tarpininkauti derybose su Maskva.

Ukrainoje randasi dar viena Černobajivka – pašaipų objektu virtusi gyvenvietė, kurioje dislokuoti Rusijos kariai buvo apšaudyti jau dešimt kartų, bet vis neatsitraukia.

Panašioje situacijoje atsidūrė Sumų srityje įsitvirtinę rusai, skelbia tinklalapis pravda.com.ua: „Šioje vietoje okupantus jau ne sykį sudaužė, tačiau jie nesustoja.“

93-iosios atskiros mechanizuotos brigados „Холодный Яр“ („Šaltoji dauba“) atstovai pasakoja, esą Trostjaneco rajone atsirado vietos Černobajivka.

Apie tai brigada paskelbė savo paskyroje „Facebook“.

Pasak karių, sektoriuje atsirado vieta, kur jie jau ne kartą sumušė Rusijos karius. Kaip iliustraciją jie pridėjo sunaikinto rusiško tanko T-80 nuotrauką. Tinklalapio pravda.com.ua teigimu, ten jau atsirado priešo technikos kapinės.

Brigada esą jau ne kartą smogė toje pačioje vietoje ir „pas Dievą“ pasiuntė porą rusų šarvuočių, tankų, automobilių. „Bet tai kažkodėl nesustabdo rusų okupantų: jie nuolat atvyksta į „pažymėtą“ vietą, kur juos visada „šiltai“ pasitinka ukrainiečių gynėjai“, – stebisi kariai.

Černobajivka, apie kurią kalbama straipsnyje, yra aerodromas Chersono srityje, kur ugnis į okupantus buvo atidengta jau 10 kartų. Ji tapo savotišku kovos prieš Rusijos agresiją simboliu.

Rusija perdislokuoja savo karius iš okupuotų Sakartvelo regionų į Ukrainą, tvirtina JAV gynybos pareigūnai. Kaip praneša CNN, žvalgyba pastebėjo „tam tikro Rusijos karių skaičiaus judėjimą iš Sakartvelo“, tačiau Pentagonas nepateikė informacijos apie karių skaičių ir judėjimo terminus.

„Dabar turime duomenų, kad jie perkelia pajėgas iš Sakartvelo į Ukrainą“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad jų judėjimas nestebimas iš oro.

Rusijos kariai dislokuoti separatistiniuose Sakartvelo Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose po 2008 metų Rusijos ir Sakartvelo karo.

Rusijos pajėgos nebekontroliuoja viso Chersono, pareiškė neįvardintas Pentagono pareigūnas, kurį cituoja „The New York Times“. Tiesa, patys ukrainiečiai Chersone ir Ukrainos valdžios atstovai nepatvirtino Pentagono pareiškimo, bet patikino, jog kovos su okupantais vyksta didelėje Chersono regiono teritorijoje.

Pentagono pareigūnas reporteriams per telefoninį brifingą sakė, kad Ukrainos pajėgos dabar įnirtingai kaunasi mieste ir stumia rusus atgal iš svarbaus uostamiesčio. Tai paneigia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko Sergejaus Rudskojaus penktadienį pasakytus žodžius, kad Chersono regionas yra „visiškai kontroliuojamas“.

Chersonas buvo pirmas didelis Ukrainos miestas, kurį okupavo Rusijos pajėgos. Jo kontrolė rusams yra itin svarbi, siekiant užimti Juodosios jūros krantą ir Odesą.

Žuvo dar du aukšto rango Rusijos vadai – vienas iš jų, matyt, žuvo užpultas savo vyrų, pranešė Vakarų pareigūnas, skelbia BBC.

37-osios motorizuotosios šaulių brigados vadas pulkininkas buvo tyčia pervažiuotas savo paties karių, nes jo brigada patyrė didelių nuostolių, sakė neįvardijamas pareigūnas, kurį cituoja BBC korespondentas Paulas Adamsas.

„Tai tik leidžia suprasti, kad Rusijos pajėgos galbūt susiduria su tam tikrais moraliniais sunkumais“, – pridūrė pareigūnas.

Tačiau kituose pranešimuose teigiama, kad pulkininkas, įvardytas kaip Jurijus Medvedevas, patyrė kojos traumą ir buvo evakuotas į Baltarusiją.

Taip pat žuvo septintasis generolas (49-osios jungtinės ginkluotųjų pajėgų armijos vadas). Kremlius į šiuos teiginius kol kas nereagavo.

BBC nepavyko šių pranešimų patvirtinti iš nepriklausomų šaltinių.

Įnirtingi mūšiai vyksta Luhansko srities Rubižnės ir Popasnos miestuose.

Tai pareiškė Luhansko srities civilinės ir karinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus, skelbia UNIAN.

Jis pažymėjo, kad šių miestų pakraščiuose yra rusų okupantų, tačiau, visų pirma, „viename flange orkai buvo nustumti atgal ir, tikimės, netrukus bus visiškai išstumti iš Rubižnės“.

Pagrindinius miestus, įskaitant Mariupolį, kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tačiau Volnovachos miestas yra beveik sugriautas.

Tai per televizijos transliaciją paskelbė Donecko srities karinės administracijos pirmininkas Pavlo Kyrylenko, praneša UNIAN.

Jis pažymėjo, kad apšaudymas vyko palei visą demarkacinę liniją – Avdijivką, Očertiną, Torecką ir Ugledarą. Pasak jo, šiandien buvo vykdomi oro antskrydžiai.

„Pagrindinius miestus ir visus didžiuosius miestelius kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – sakė P.Kyrylenka.

Pasak jo, Ukrainos pajėgos paliko Volnovachos miestą, dėl kurio kovos vyko dvi savaites, ir šiandien tokios gyvenvietės faktiškai nėra, nes dauguma pastatų ir infrastruktūros sunaikinta.

Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

„Šiandien apie 16 val. 30 min. Rusijos okupantai sudavė raketinį smūgį Vinycios oro pajėgų vadavietės teritorijai“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Apšaudymas Vinycioje

Jos paskelbė centro griuvėsių nuotrauką ir nurodė, kad „iš viso „rašistai“ paleido šešias sparnuotąsias raketas. Dalį jų numušė oro gynyba. Likusi dalis pataikė į kelis pastatus, padarydami didelę žalą infrastruktūrai. Okupantų raketų smūgio pasekmės tikslinamos“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir pareiškusi jam protestą dėl „nepriimtinų“ Maskvos ambasados Paryžiuje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų žiaurių karikatūrų, vaizduojančių Europą ir Jungtines Valstijas.

„Šios publikacijos yra nepriimtinos“, – sakė ministerijos atstovas spaudai apie dvi ketvirtadienį paskelbtas ir dabar jau ištrintas tviterio žinutes.

„Šiandien tai aiškiai pasakėme ambasadoriui. Dedame daug pastangų, kad išlaikytume reiklų dialogo su Rusija kanalą, ir šie veiksmai yra visiškai netinkami“, – pridūrė atstovas.

Vienoje karikatūroje, pavadintoje „Europos solidarumas veiksme“, matyti eilė klūpančių žmonių, įvardytų kaip Europos Sąjungos valstybės narės, laižančių nuogus sėdmenis grėsmingai atrodančiam dėdės Semo personažui.

Kitoje matomi du gydytojai baltais chalatais ir kepurėmis su JAV ir ES ženklais, švirkščiantys kaip zombis pavaizduotai „Europos“ figūrai švirkštais su užrašais „Rusofobija“, „Neonacizmas“, „Sankcijos“, taip pat „Atšaukti kultūrą“ ir „Covid“.

Šios karikatūros, kurios vos pasirodžiusios sukėlė pasipiktinimą internete, paskelbtos Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui reguliariai skambinant telefonu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui ir taip siekiant derybomis užbaigti Maskvos sukeltą karą Ukrainoje.

„Nemanėme, kad Rusijos ambasada gali smukti dar žemiau, bet taip, gali!“ – ketvirtadienį reaguodamas į minėtas karikatūras rašė vienas „Twitter“ vartotojas prancūzas.

Lietuvos iniciatyva Jungtinėse Tautose paskelbtas bendrasis pareiškimas dėl karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Penktadienį paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) Žurnalistų apsaugos draugų grupės parengtas bendrasis pirmininkų pareiškimas dėl kritinės ir toliau radikaliai blogėjančios Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos.

Anot ministerijos, prie pareiškimo prisijungė net 55 JT valstybės narės ir Europos Sąjunga. Pareiškimas buvo parengtas vienos iš pirmininkių – Lietuvos – iniciatyva.

Eskaluojantis neteisėtai ir masinei Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, JT valstybių narių grupė ragina apsaugoti Ukrainos ir tarptautinius žurnalistus bei žiniasklaidos darbuotojus, informuojančius apie karą Ukrainoje.

Žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų – tiek Ukrainos, tiek užsienio – gyvybei ir saugumui gresia didelis pavojus, teigiama pareiškime. 

Grupės nariai pabrėžia, kad visi žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai pagal tarptautinę humanitarinę teisę yra civiliai ir negali būti teisėtais taikiniais.  Neatidėliotinas Ukrainos ir tarptautinių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų saugumo užtikrinimas yra esminis grupės narių rūpestis, ypač dažnėjant patvirtintiems pranešimams apie konkrečius Rusijos pajėgų išpuolius prieš žurnalistus ir tyčinį taikymąsi į juos, rašoma ministerijos pranešime.

Pareiškime griežtai smerkiamos visos priemonės, kurių imamasi, siekiant  nutildyti ir suvaržyti nepriklausomą žiniasklaidą pačioje Rusijoje, skelbiančią apie neteisėtą Rusijos invaziją ir po jos kilusius karo veiksmus.

Ypač smerkiamos naujosios įstatymų pataisos, numatančios iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už menamą Rusijos ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą ir sankcijų rėmimą. Pareiškime akcentuotos ir Rusijos žiniasklaidos reguliuotojo „Roskomnadzor“ represijos prieš nepriklausomą žiniasklaidą, jų svetainių blokavimą ir vertimą jas pašalinti savo straipsnius.

Anot ministerijos, pareiškime taip pat smerkiamos represijos prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones Baltarusijoje – šalyje bendrininkėje, kuri leido Rusijai iš savo teritorijos surengti karinį išpuolį prieš Ukrainą. Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, Baltarusijoje už grotų tebėra 32 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai.

Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos invazija į Ukrainą reikalauja tarptautinės bendruomenės vienybės, ginant žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teises ir saugumą Ukrainoje, skubi humanitarinė pagalba žurnalistams ir žiniasklaidos darbuotojams Ukrainoje taip pat tampa itin svarbi, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų ir toliau saugiai atlikti savo darbą.

JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė Lietuvos iniciatyva įsteigta 2016 metais Niujorke. Grupei priklauso 21 JT valstybė narė, o Lietuva, Prancūzija ir Graikija jai pirmininkauja.

Grupė, kartu su tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, nuolat seka ir kaupia informaciją apie žurnalistų saugumo situaciją pasaulyje, bendradarbiauja su JT pareigūnais ir mandatų turėtojais, siekdama stiprinti žurnalistų apsaugą ir didinti JT dėmesį žurnalistų apsaugai.

NATO negali leisti, kad Arktyje, kur Aljansas mato „augančią strateginę konkurenciją“ iš Rusijos ir Kinijos pusės, susidarytų saugumo vakuumas, penktadienį pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Negalime sau leisti saugumo vakuumo Tolimojoje Šiaurėje. Tai gali paskatinti Rusijos ambicijas, pastatyti į pavojų NATO ir sukelti apsiskaičiavimų bei nesusipratimų riziką“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Taip pat matome padidėjusį Kinijos susidomėjimą šiuo regionu. Kinija apibrėžė save kaip Arkties regionui artimą valstybę ir siekia čia įsitvirtinti“, – pridūrė jis.

J.Stoltenbergas tokius komentarus išsakė lankydamasis Bardufoso bazėje Norvegijos šiaurėje, kur Aljansas vykdo plataus masto karines pratybas „Cold Response“ (Šaltas atsakas).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

Kaip per spaudos konferenciją nurodė NATO vadovas, pastaraisiais metais Maskva padidino savo karinį aktyvumą Arktyje – modernizuoja savo dabartines bazes ir stato naujas. Pasak J.Stoltenbergo, tokiu būdu Rusija siunčia aiškų signalą, kad ketina tapti dominuojančia veikėja šiame regione.

Rusijos Kolos pusiasalyje, besiribojančiame su Norvegijos arktiniu regionu, yra įsikūręs rusų Šiaurės laivynas, kontroliuojantis didžiulį branduolinį arsenalą ir daugybę karinių objektų.

„Dėl visų šių priežasčių Tolimoji Šiaurė yra itin svarbi teritorija visiems sąjungininkams. Būtent todėl NATO didina savo karinį buvimą Šiaurėje“, – pareiškė J.Stoltenbergas, kurio kadencija išvakarėse buvo pratęsta metams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, esančią prie rytinio NATO flango.

Per šį mėnesį Norvegijoje vykstančias pratybas „Cold Response“ siekiama patikrinti NATO šalių – taip pat partnerių Švedijos ir Suomijos – gebėjimą ateiti į pagalbą kitai valstybei narei sudėtingomis klimato sąlygomis.

Šiuose oro, jūrų ir sausumos pajėgų mokymuose – didžiausiose Norvegijos organizuotose pratybose nuo Šaltojo karo pabaigos – dalyvauja apie 30 tūkst. karių.

Iš anksto suplanuoti manevrai įgijo net daugiau svarbos dėl Rusijos įsiveržimo į provakarietišką kaimynę.

„Cold Response“ yra svarbios pratybos, ypač atsižvelgiant į beprasmišką Rusijos išpuolį prieš Ukrainą“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Žinoma, apgailestaujame, kad Rusija atsisakė stebėti šias pratybas, tačiau dar labiau apgailestaujame, kad Rusija niekada nekviečia mūsų dalyvauti privalomame jų pratybų stebėjime ir inspektavime“, – tęsė jis.

„Turite nepamiršti, kad karas, kurį dabar prezidentas [Vladimiras] Putinas vykdo prieš Ukrainą, iš pradžių buvo užmaskuotas kaip pratybos... Paskui pratybos staiga virto plataus masto karu“, – pažymėjo NATO vadovas.

Arktis turi ne tik didžiulę strateginę svarbą, bet ir gausias naftos, dujų bei naudingųjų iškasenų atsargas.

Nors dėl klimato kaitos nyksta ledo danga regiono jūroje, tirpimas atveria laivybos kelią tarp Rytų Azijos ir Europos, kuris yra gerokai trumpesnis už plaukimą Sueco kanalu.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankė Lenkijoje netoli sienos su Ukraina dislokuotus amerikiečių karius ir ketina iš arti susipažinti su organizacijomis, teikiančiomis humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių, kurie bėga nuo Rusijos invazijos jų tėvynėje.

Pirmiausia J.Bidenas aplankė JAV kariuomenės 82-osios oro desanto divizijos narius, apsilankė kariams įrengtoje kirpykloje ir valgykloje, kur drauge su kariais vaišinosi pica. Amerikiečiai tarnauja kartu su Lenkijos kariais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas su amerikiečių kariais

Penktadienio popietę jo lėktuvas nusileido Žešuvo, didžiausio pietryčių Lenkijos miesto, kuriame dislokuota dalis JAV karių, oro uoste.

Bendraudamas su kariais J.Bidenas pasidalijo linksma istorija apie tai, kaip lankė savo sūnų Beau, kai šis buvo dislokuotas Bagdade, pasivadinusį motinos mergautine pavarde, kad neatkreiptų į save dėmesio. B.Bidenas mirė nuo smegenų vėžio 2015-aisiais.

Lenkijoje prezidentas juokais pašiepė vieną karį dėl jo standartinio trumpo kirpimo ir rimtai pagyrė karius.

„Jūs esate geriausios kovinės pajėgos pasaulyje, ir tai nėra hiperbolė“, – prieš atsisėsdamas ant sulankstomos kėdės pavalgyti kartu su kariais sakė J.Bidenas.

Šeštadienį jis atvyks į Varšuvą, kur dalyvaus derybose su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir kitais pareigūnais. Lenkijos vadovas turėjo pasitikti J.Bideną oro uoste penktadienį, tačiau jo lėktuvas vėlavo dėl techninių problemų.

Europos Sąjunga teigia, kad iš Ukrainos pabėgo apie 3,5 mln. žmonių, iš kurių pusė – vaikai, o daugiau kaip 2,2 mln. atsidūrė Lenkijoje.

Šį mėnesį JAV Kongresas patvirtino, kad humanitarinei ir karinei pagalbai Ukrainai bus išleista daugiau kaip 13 mlrd. dolerių. Administracija jau pradėjo skirstyti šias lėšas.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad J.Bidenas tiesiogiai iš amerikiečių karių ir humanitarinės pagalbos ekspertų išgirs apie padėtį vietoje ir apie tai, „kokių tolesnių žingsnių reikia imtis, kad įsitikintume, jog JAV dolerius investuojame ten, kur reikia“.

J.Bidenas, kuris ketvirtadienį ragino JAV sąjungininkus išlikti vieningus prieš Rusiją, prognozavo, kad tai, ką jis pamatys Lenkijoje, „sustiprins mano įsipareigojimą, kad Jungtinės Valstijos užtikrintų, jog mes būsime svarbi figūra sprendžiant visų tų žmonių perkėlimo klausimus, taip pat teikiant humanitarinę pagalbą, kurios reikia tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų“.

Kalbėdamas Briuselyje po susitikimų su kitais pasaulio lyderiais, J.Bidenas sakė, kad per savo politinę karjerą lankėsi daugelyje karo zonų ir pabėgėlių stovyklų, todėl jam „labai skaudu“ matyti mažus vaikus be tėvų arba vyrus ir moteris, bejausmiais veidais klausiant: „Dieve mano, kur aš esu? Kas man nutiks?“

Jis teigė, kad Lenkija, Rumunija ir Vokietija neturėtų būti paliktos vienos spręsti didžiausios pabėgėlių krizės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

„Tai tarptautinė atsakomybė“, – sakė J.Bidenas netrukus po to, kai paskelbė apie 1 mlrd. dolerių papildomą paramą Ukrainos pabėgėliams. Jis taip pat paskelbė, kad Jungtinės Valstijos priims iki 100 000 nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Baltieji rūmai teigė, kad dauguma ukrainiečių pabėgėlių galiausiai nori grįžti namo.

J.Bidenas pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privalo „įsitraukti ir padaryti viską, ką galime, kad palengvintume nekaltų moterų, vaikų ir vyrų kančias ir skausmą“.

„Planuoju bandyti susitikti su tais žmonėmis... Tikiuosi, kad pamatysiu daug žmonių“, – pridūrė jis.

Keli pabėgėliai, pakalbinti penktadienį Peremislio traukinių stotyje Lenkijoje, sakė, kad tikisi galiausiai grįžti į Ukrainą. Jie taip pat nepuoselėjo didelių vilčių dėl J.Bideno vizito.

„Tikrai neturiu jokių lūkesčių“ dėl J.Bideno, ašarodama kalbėjo 32 metų Ira Satula iš centrinio Ukrainos Kremenčuko miesto. Moteris dėkojo už visą paramą ir šiltą priėmimą Lenkijoje.

„Bet namai yra namai, ir tikiuosi, kad netrukus ten sugrįšime“, – vylėsi I.Satula.

68 metų Olha Antonovna iš Černihivo sakė mananti, kad „tikrai lygūs šansai“, ar J.Bideno pagalba bus pakankama.

„Manau, kad pagalbos mums reikėjo seniai, gerokai anksčiau“, – kalbėjo ji.

J.Sullivanas sakė, kad J.Bidenas šeštadienį pasakys kalbą, kurioje kalbės apie „šios akimirkos svarbą, būsimo iššūkio skubumą ir konflikto Ukrainoje reikšmę pasauliui“.

Rusijos kariai įkaitais paėmė 14 Ukrainos miestų merus. Apie tai per telemaratoną pranešė šios šalies vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.

Jų išlaisvinimo klausimas sprendžiamas tarptautiniu lygiu. Rusija esą siekia, kad apsikeitimas belaisviais vyktų pariteto principu.

„Čia Rusija reikalauja, atseit pasieniečius į pasieniečius, jūrininkus į jūrininkus, tai man kyla logiškas klausimas: į ką mes mainysim miestų galvas, kurių Rusija įkaitais paėmė jau 14? – retoriškai klausė vyriausybės narė. – Kol kas šis klausimas sprendžiamas tarptautiniu lygiu.“

Praėjusį savaitgalį buvo pranešta, kad pagrobtas miesto, kur yra Zaporižios atominė elektrinė, vicemeras.

Pora dienų anksčiau iš Rusijos nelaisvės ištrūko Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Ukrainiečiai Mariupolyje likvidavo dar vieną aukšto rango Rusijos karininką. Šį kartą likviduotas pulkininkas Aleksejus Šarovas, skelbia Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka „Telegram“ tinkle.

Pravda.ua skelbiama nuotr./Aleksejus Šarovas

A.Šarovas vadovavo Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų 810-ajai atskirajai apsaugos brigadai.

Pravda.ua skelbiama nuotr./Mykolas Jefimovas

Tuo metu pravda.ua rašo, kad ukrainiečių kariai taip pat likvidavo ryšių kuopos radijo stoties viršininką seržantą Mykolą Jefimovą ir snaiperių būrio vadą štabo seržantą Romaną Taziną.

Pravda.ua skelbiama nuotr./Romanas Tazinas

Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

„Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.“

Tuo metu Rusija penktadienį pareiškė, kad per derybas nepasiekta jokios pažangos pagrindiniais politiniais klausimais.

„Dabar pozicijos dėl antraeilių klausimų suartėja, tačiau pagrindiniais politiniais klausimais mes faktiškai trypčiojame vietoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis; jo žodžius citavo rusų naujienų agentūros.

Ukrainos Kovos su dezinformacija centras prie Nacionalinio saugumo ir gynyba feisbuke paskelbė, kad rizika panaudoti prieš Ukrainą cheminį ginklą kiekvieną dieną vis didėja.

15min primena, kad karo metu šiai informacijai patvirtinti nėra galimybių.

Rusijos gynybos ministerijos pateikiamais duomenimis, kuriuos cituoja „Laisvosios Europos radijas“, per jau mėnesį trunkantį karą Ukrainoje ukrainiečiai neteko 14 tūkst. karių, o apie 16 tūkst. buvo sužeista.

Rusijos teigimu, bendri Ukrainos nuostoliai siekia apie 30 tūkst. karių.

Rusijos gynybos ministerija penktadienį taip pat paskelbė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 1351 Rusijos karys, o 3825 buvo sužeisti.

Tuo metu Ukraina tikina, kad karo metu žuvo daugiau nei 16 tūkst. rusų karių. Savo žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus Ukraina neskelbia.

15min primena, kad šios informacijos karo metu patvirtinti galimybių nėra.

Tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje pradėjo jau 10 valstybių, pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Jos duomenimis, be Lietuvos tokius pat tyrimus pradėjo Latvija, Estija. Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Norvegija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį apkaltino Vakarų šalis rusų kultūros diskriminavimu, kurį jis palygino su nacių šalininkų knygų deginimu XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje.

„Šiandien bandoma „atšaukti“ ištisą tūkstantmetę šalį, mūsų liaudį“, – sakė V.Putinas per televiziją transliuotame susitikime su rusų kultūros premijų laureatais.

„Kalbu apie progresuojančią diskriminaciją prieš viską, kas susiję su Rusija, apie šią tendenciją, besiklostančią virtinėje Vakarų valstybių, visiškai pritariant, o kartais ir skatinant valdantiesiems elitams“, – pridūrė jis.

VIDEO: V.Putinas Vakarus sulygino su nacistine Vokietija – kaltina rusų kultūros naikinimu

V.Putinas Vakarus sulygino su nacistine Vokietija – kaltina rusų kultūros naikinimu

Reuters

„Liūdnai pagarsėjusi „atšaukimo kultūra“ tapo kultūros atšaukimu“, – pareiškė V.Putinas, teigdamas, kad rusų kompozitorių kūriniai neįtraukiami į koncertų programas, o rusų autorių knygos „uždraudžiamos“.

„Pastarąjį kartą tokią masinę kampaniją dėl nepageidaujamos literatūros naikinimo prieš beveik 90 metų vykdė naciai Vokietijoje. Iš kino kronikų kadrų gerai prisimename, kaip tiesiai aikštėse buvo deginamos knygos“, – kalbėjo prezidentas.

Vasario 24 dieną V.Putinui pasiuntus savo karius į Ukrainą, Vakarai paskelbė Rusijai beprecedenčio masto sankcijas, o Maskva tampa vis labiau politiškai ir finansiškai izoliuota. Baudžiamosios priemonės palietė ir tokias sritis kaip sportas bei kultūra.

„Propagandos instrumentas“

„Vakarai to nesupranta, tačiau Kremliui hibridinis Trečiasis pasaulinis karas prieš Rusiją vyksta jau seniai“, – AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.

Jis pridūrė, kad Kremlius šiuo karu siekia „atimti iš Rusijos jos tapatybę, principus ir vertybes“.

Pasak K.Kalačiovo, V.Putino kalbos „padeda suvienyti žmones“ ir sukurti „naują mitą“, paremtą istorija.

„Mūsų politika grindžiama istorinėmis nuoskaudomis, istorinėmis problemomis ir istoriniu teisingumu“, – pridūrė jis.

Prokremliškas istorikas ir politologas Aleksejus Muchinas sutiko, kad „tai sutelkia žmones“, bet tvirtino, esą „visi sociologai užfiksavo padidėjusią paramą Putinui“ nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą.

Nikitos Petrovo, sovietų represijas dokumentavusios nevyriausybinės organizacijos „Memorial“, kurią neseniai likvidavo Rusijos valdžia, istoriko nuomone, istorija tapo „propagandos instrumentu“.

„Valdžia nesikeičia, ir tai pateisinama tuo, kad šalį supa priešai, nuo kurių ji turi gintis“, – sakė jis.

K.Kalačiovo teigimu, „trumpuoju laikotarpiu tai veiks“, bet situacija gali pasikeisti prasidėjus ekonominiams sunkumams, „kai baigsis grūdų atsargos“.

Pirmasis pasaulinis karas taip pat „prasidėjo patriotizmo šūksniais, o po trejų metų (su bolševikų revoliucija) viskas radikaliai pasikeitė“, sakė jis.

Lvive vakarų Ukrainoje esanti žurnalistė Ana Daukševič pranešė, kad penktadienio popietę šiame mieste įjungtas oro aliarmas.

VIDEO: Lvive gaudžia oro pavojaus sirenos – žmonės ramiai traukiasi į slėptuves

Lvive gaudžia oro pavojaus sirenos – žmonės ramiai traukiasi į slėptuves

Lvivas kol kas yra santykinai ramus miestas, išvengęs didesnių apšaudymų. Prieš savaitę raketomis buvo apšaudyta netoli Lvivo oro uosto esanti orlaivių remonto gamykla. 

„Lvive paskelbus oro pavojų visos kavinės ir kitos įstaigos, turinčios rūsį privalo įsileisti visus žmones. Lvivo gyventojai į oro pavojų reaguoja ramiai, bet tiksliai – visi nedelsdami leidžiasi į rūsį. Rūsyje, kur šiuo metu esu, yra bent keliasdešimt žmonių“, – pranešė A.Daukševič. 

Žmonės rūsyje Lvive paskelbus oro aliarmą

Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 1351 Rusijos karys, o 3825 buvo sužeisti, praneša Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, kurią cituoja britų leidinys „The Guardian“.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika

Tai antras toks pranešimas nuo kovo pradžios apie Rusijos karių aukas kare Ukrainoje.

JAV žvalgybos pareigūnai šią savaitę pateikė kitokį vertinimą, kad nuo vasario pabaigos kovose Ukrainoje žuvo daugiau kaip 7 000 Rusijos karių.

JT teigia patvirtinęs, kad nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, joje žuvo mažiausiai 1 081 ir buvo sužeisti 1 707 civiliai gyventojai, rašo BBC.

Tačiau, kaip teigiama, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Suomijos geležinkelių operatorė VR paskelbė, kad sekmadienį iš Sankt Peterburgo į Helsinkį pajudės paskutinis jos traukinys, o tai reiškia, jog uždaromas vienas iš nedaugelio likusių maršrutų iš Rusijos į Europos Sąjungą.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą du kartus per dieną kursuojančiame „Allegro“ greitajame traukinyje būna gausu rusų ir suomių, norinčių išvykti iš šalies, kol Vakarų sankcijos padarys išvykimą beveik neįmanomu.

„Iki šiol mes ir toliau teikėme „Allegro“ paslaugą vadovaudamiesi oficialiomis gairėmis, siekdami užtikrinti galimybę suomiams pasiekti Suomiją“, – sakoma penktadienį paskelbtame Suomijos operatorės VR vyresniojo viceprezidento Topi Simola pareiškime.

Uždarius oro erdvę ir įvedus kitas sankcijas, „Allegro“ – paskutinės vis dar veikianti geležinkelio jungties tarp Rusijos ir ES – paklausa išaugo.

„Pastarosiomis savaitėmis žmonės, kurie norėjo išvykti iš Rusijos, galėjo išvykti iš šalies“, – pažymėjo T.Simola.

Tačiau ketvirtadienį Suomijos valstybės įmonių ministrė Tytti Tuppurainen informavo VR, kad, atsižvelgiant į griežtas sankcijas Rusijai, „teikti paslaugą nebedera“.

Geležinkelių operatorė nurodė, kad paskutinis traukinys iš Rusijos į Suomiją išvažiuos sekmadienio rytą.

Nuo vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos dauguma traukinių buvo perpildyti ir kas dieną į Suomiją atvykdavo maždaug po 700 keleivių, tačiau per pastarąsias dvi savaites keleivių skaičius sumažėjo iki 60 proc. pajėgumų, naujienų agentūrai AFP sakė VR atstovas.

Nors pranešama, kad išvykti norėtų nemažai rusų, „Allegro“ jungtis į Helsinkį buvo prieinama tik nedaugeliui.

Maskvos patvirtintos taisyklės numato, kad keleiviai turi būti Rusijos arba Suomijos piliečiai.

Reikalinga viza, taip pat ES pripažintos vakcinacijos nuo COVID-19 įrodymas.

Todėl dauguma keleivių, atvykusių į Suomijos sostinę, yra rusai, gyvenantys, dirbantys ar studijuojantys Europoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina.

J.Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

Lankydamasis regione praėjus daugiau nei mėnesiui po Rusijos invazijos pradžios, J.Bidenas vyks į Varšuvą, kur susitiks su Lenkijos vadovais ir aplankys pabėgėlių priėmimo centrą.

Savo vizitą prezidentas turėtų baigti svarbia kalba, kurį jis ruošiasi pasakyti šeštadienį.

Lenkija yra Europos Sąjungos ir NATO narė, priėmusi milijonus ukrainiečių pabėgėlių, teikianti Ukrainai finansinę paramą ir perdavusi jai ginklų.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas penktadienį pranešė, kad Lenkijoje šiuo metu yra apie 10,5 tūkst. JAV karių. J.Sullivanas taip pat pakartojo J.Bideno pažadą ginti „kiekvieną centimetrą“ NATO teritorijos.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.

„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.

J.Sullivanas teigė, kad šiuo metu Vakarų lyderiai „sutaria“ dėl to, kokių priemonių imtis, jei Rusija panaudotų cheminį ginklą, ir pridūrė, kad Baltieji rūmai šiuo klausimu įsteigė darbo grupę.

„Įdėjome daug pastangų, kad galėtume veiksmingai reaguoti“, – sakė jis prieš pat JAV prezidentą Joe Bideną skraidinančiam lėktuvui nusileidžiant Lenkijoje, apie 100 km nuo sienos su Ukraina.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį nurodė Rusijos valstybinei energetikos milžinei „Gazprom“ pereiti prie atsiskaitymų rubliais, pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja CNN.

Per konferencinį pokalbį su žurnalistais paklaustas, ar Rusija ir toliau tieks dujas ES, jei Europos šalys atsisakys mokėti rubliais, D.Peskovas atsakė: „Rusijos prezidentas nurodė „Gazprom“ priimti mokėjimus rubliais“. 

„Per savaitę, tiksliau, per likusias keturias dienas, „Gazprom“ turėtų sukurti sistemą, kaip tai galima padaryti techniškai ir logistiškai“, – pridūrė D.Peskovas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Mykolajivo srities valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas paaiškino, kodėl istorija apie okupantų pajėgų naikinimą Černobajivkoje vis kartojasi.

Interviu agentūrai UNIAN jis paaiškino Černobajivkos „fenomeną“. 

„Černobajivkoje yra aerodromas, kurį okupantai užėmė pirmosiomis karo dienomis. Jie pradėjo ten kaupti įrangą ir rengti atraminį punktą tolesniam veržimuisi. Visų pirma jie atsigabeno sraigtasparnių, „Grad“, oro gynybos sistemų, priešlėktuvinės gynybos sistemų ir pan.“, – sakė V.Kimas.

Jis pridūrė, kad tuomet Ukrainos pajėgos pradėjo apšaudyti Rusijos okupantus Černobajivkoje, nes jie ten buvo kaip ant delno.

„Jie pradėjo iš ten trauktis. Tačiau jie neturi laiko atsitraukti, todėl nuolat gauna smūgių. Manau, kad mūsų kariuomenė suderino taikiklius, žino koordinates, todėl dabar lengviau į juos pataikyti. Kol okupantai nebus visiškai sunaikinti arba kol jie iš ten neišvyks, istorija kartosis“, – pabrėžė Mykolajivo srities administracijos vadovas.

Kaip pranešama, karinį aerodromą Černobajivkoje Rusijos kariai naudoja kaip vadavietę ir lėktuvų bei sraigtasparnių susibūrimo vietą. Iki kovo 24 d. vakaro Ukrainos kariuomenė jį atako jau dešimt kartų ir kiekvieną kartą pranešė apie didelius priešo nuostolius.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija gali pradėti karą prieš Ukrainą tik tuo atveju, jei prieš ją bus pradėta agresija, skelbia baltarusių valstybinis naujienų kanalas „Belta“, kurį cituoja pravda.ua.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Yra tik vienas būdas įtraukti mus į karą – jei prieš mus prasidės agresija, jei jie pradės kariauti prieš mus“, – cituojamas A.Lukašenka.

Jis taip pat priminė, kad „tūkstantį dvidešimt kartų sakė, jog neplanuoja kariauti Ukrainoje“.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad Rusija išgyvena Vakarų jai paskelbtą visuotinį karą.

„Mums paskelbtas tikras hibridinis, totalinis karas“, – sakė jis viename susitikime.

S.Lavrovo teigimu, šio karo tikslas yra „sunaikinti, sugriauti, suardyti, pasmaugti Rusijos ekonomiką ir Rusiją apskritai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Per invazijos, kurią Maskva pabrėžtinai vadina „specialiąja karine operacija“, pirmąjį mėnesį Vakarai ėmėsi griežtų sankcijų prieš Rusijos ekonomiką ir finansų sistemą, o taip pat prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos oligarchus. 

Tačiau, pasak S.Lavrovo, Rusija nėra izoliuota.

„Turime daug draugų, sąjungininkų ir partnerių pasaulyje, daugybę asociacijų, kuriose Rusija bendradarbiauja su visų žemynų valstybėmis, ir toliau turėsime“, – sakė S.Lavrovas.

Jis pridūrė, kad didžioji dauguma valstybių neprisijungs prie Vakarų sankcijų politikos Rusijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas asmeniškai pritarė oligarcho Romano Abramovičiaus dalyvavimui Rusijos taikos derybose su Ukraina, teigia du žmonės, tiesiogiai susipažinę su šiuo klausimu, skelbia „Financial Times“.

Šis V.Putino palaiminimas, rašo portalas, prieštarauja oligarcho teiginiams, kad jis nepalaiko artimų santykių su Rusijos prezidentu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

Teigiama, kad gavęs V.Putino palaikymą, R.Abramovičius susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos aukšto rango pareigūnu, kad padėtų surengti derybas. Tokią informaciją patvirtino trys šaltiniai.

„Financial Times“ nurodo, kad nuo tada abi šalys pradėjo aptarinėti preliminarų planą, kaip nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą, nors Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės baiminasi, kad Maskva gali pasinaudoti derybomis kaip gudrybe, kad laimėtų laiko savo kariuomenės pergrupavimui ir pradėti naują antžeminį puolimą.

Primename, kad anksčiau ir Ukrainos prezidentas prašė J.Bideno neįtraukti R.Abramovičiaus į sąrašą asmenų, kuriems būtų taikomos sankcijos.

Vokietijoje, didžiausioje Europos ekonomikoje, verslo klimatas kovo mėnesį pablogėjo, rodo penktadienį paskelbti tyrimo duomenys, augant nerimui dėl aukštų energijos kainų ir vis gilėjančių tiekimo grandinės problemų, prasidėjus karui Ukrainoje.

„Karas Ukrainoje smukdo „Ifo“ verslo klimato indeksą“, – pažymėjo Miunchene įsikūręs institutas, kurio atidžiai stebimas rodiklis nukrito nuo 98,5 punkto vasarį iki 90,8 punkto kovą.

„Vokietijos įmonių laukia sunkūs laikai“, – mano „Ifo“ prezidentas Clemensas Fuestas, pažymėdamas, kad „istorinis“ 13,3 punkto rodiklio kritimas viršijo net 11,8 punkto kritimą pandemijos pradžioje prieš dvejus metus. 

C.Fuestas savo pareiškime teigė, kad verslo klimatas gamybos pramonės šakose dar niekada nebuvo taip smarkiai pablogėjęs, o „optimizmas užleido vietą aiškiam pesimizmui“ kalbant ir apie verslo perspektyvas.

Žaliavų ir komponentų tiekimo kliūtys jau dabar labai varžo Vokietijos ekonomiką, kuri didžiąją dalį savo jėgų semiasi iš stipraus eksporto sektoriaus.

Maskvos invazija į Ukrainą taip pat paskatino energijos kainų kilimą, o Vokietija yra ypač priklauso nuo Rusijos gamtinių dujų.

LBBW banko vyresnysis ekonomistas Jensas-Oliveris Niklaschas pažymėjo, kad nedžiugonantys skaičiai iš esmės atitiko prognozes.

„Dėl karo nesaugumas yra labai didelis“, – pareiškė jis ir pažymėjo, kad Vokietijos ekonomikos augimo prognozės pastarosiomis dienomis buvo pakoreguotos į mažesnę pusę.

„Turime pasiruošti sunkiam antrajam ketvirčiui. Karo sukelta migla neleidžia pažvelgti į tolimesnę ateitį“, – pridūrė jis.

Ekonomikos institutas „IfW“ praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą turės didelį poveikį Vokietijos ekonomikai ir gali sumažinti augimą 2022 metais prognozę beveik per pusę – kaip prognozuojama, iki 2,1 procento.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas, nebūtų „mirtinas“ dalykas.

„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragins Rusijos lyderį Vladimirą Putiną būti „taikos architektu“ ir nutraukti karą Ukrainoje, penktadienį pranešė turkų žiniasklaida.

R.T.Erdoganas, siūlantis savo, kaip tarpininko, pagalbą siekiant užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, apie tai pareiškė skrisdamas atgal į Turkiją po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

R.T.Erdoganas sakė, kad penktadienį paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, o ateinantį savaitgalį ar kitos savaitės pradžioje pasikalbės su V.Putinu. Prezidentą citavo privati televizija NTV ir kitos turkų žiniasklaidos priemonės.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada“ nepažeidė tarptautinių įstatymų, Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui apkaltinus Maskvą panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nukreipdamas bet kokius papildomus klausimus Gynybos ministerijai.

Ketvirtadienį V.Zelenskis apkaltino Rusiją panaudojus baltojo fosforo bombas prieš civilius Ukrainos gyventojus.

Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius, V.Zelenskis sakė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius žmones Ukrainoje“.

Kyjivas pirmą kartą apkaltino Rusiją naudojant fosforo bombas prieš civilius gyventojus praėjus dviem savaitėms po to, kai Vladimiras Putinas vasario 24 dieną įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.  

Tarptautinė teisė draudžia naudoti baltojo fosforo sviedinius tankiai apgyvendintose civilinėse teritorijose, tačiau leidžia juos naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.

Kyjivas penktadienį paragino Europos Sąjungą uždaryti sausumos, jūrines ir oro sienas su Rusija ir Baltarusija, siekiant sugriežtinti Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą.

Ukrainos infrastruktūros ministerijos sakoma, kad ji paragino ES „visiškai uždaryti sausumos ir jūrų jungtis su Rusija ir Baltarusija“. Tai yra dalis pasiūlymų, kuriais siūloma „didinti ekonominį spaudimą“ abiem šalims.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba teigia, kad Rusijos biudžete nenumatyta lėšų tolesniems mokėjimams kariuomenei už dalyvavimą kare prieš Ukrainą.

„Po pažadėtų mokėjimų okupacinės kariuomenės kariams Rusijos kariuomenė susidūrė su finansavimo problemomis. Kaip paaiškėjo, šių išlaidų apmokėjimas biudžete nenumatytas. O atsižvelgiant į Rusijos finansų sistemos būklę dėl sankcijų, papildomų lėšų biudžete rasti neįmanoma“, - sakoma išplatintame pranešime.

15min atkreipia dėmesį, kad šios informacijos karo metu yra neįmanoma patikrinti.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga penktadienį paskelbė formuojančios darbo grupę, kurios tikslas – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje mažinti Europos priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

JAV prezidento Joe Bideno ir Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen patvirtinta iniciatyva skelbia, kad JAV kartu su partnerėmis sieks šiais metais Europai papildomai pristatyti 15 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų (SGD).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Apie tai paskelbta tuo metu, kai ES valstybės narės ginčijasi dėl raginimų visai Bendrijai įvesti embargą Rusijos energijos ištekliams ir taip nubausti prezidentą Vladimirą Putiną už jo invaziją į Ukrainą. Aktyviausiai už tai pasisako Baltijos šalys ir Lenkija, tuo tarpu kitos valstybės, įskaitant ekonominę galiūnę Vokietiją, staigiam embargui nepritaria pirmiausia dėl didelės priklausomybės nuo rusiškų dujų.

„Šiai energetinio saugumo darbo grupei pirmininkaus Baltųjų rūmų atstovas ir Europos Komisijos pirmininkės atstovas. Ji dirbs siekdama užtikrinti ES ir Ukrainos energetinį saugumą ruošiantis kitai žiemai, kartu sieks ES tikslo panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro“, – teigiama pareiškime.

Penktadienį Berlynas paskelbė, kad Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Vokietija drastiškai sumažins energijos išteklių pirkimą iš Rusijos – iki birželio perpus sumažins naftos importą, o rudenį atsisakys akmens anglių tiekimo.

ES jau paskelbė ambicingus planus šiais metais dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų importą, o iki šio dešimtmečio pabaigos jį visai nutraukti.

Savo ruožtu dabar Briuselis pareiškė, kad kaip tik šios grupės darbo dalis bus bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis, „siekiant tikslo bent iki 2030-ųjų užsitikrinti maždaug 50 mlrd. kubinių metrų per metus papildomų SGD iš JAV“.

Europai susidūrė su sunkia užduotimi rasti alternatyvą rusiškoms gamtinėms dujoms, kurių tiekimas per metus siekė apie 150 mlrd. kubinių metrų.

Sociologinės grupės „Reitingai“ atlikta apklausa rodo, kad absoliuti dauguma Ukrainos gyventojų pasisako už tai, kad ukrainiečių kalba būtų vienintelė valstybinė kalba šalyje.

Tam pritaria 83 proc. respondentų.

Ukraina šią savaitę paskelbė naudojanti dirbtinį intelektą (DI) ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusų kariams identifikuoti, kad paneigtų Maskvos tvirtinimus, esą jos invazija yra riboto masto karinė operacija.

„Šiandien naudodamiesi dirbtiniu intelektu ieškome socialiniuose tinkluose rusų karių paskyrų – remdamiesi jų lavonų nuotraukomis – kad praneštume apie jų žūtį draugams ir giminaičiams“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas.

Jis taip pat sakė, kad šia iniciatyva siekiama „išsklaidyti „specialiosios karinės operacijos“, kurioje „nedalyvauja jokie šauktiniai“ ir „niekas nemiršta“, mitą“.

Rusija savo invaziją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir tik daugiau nei savaitė po jos pradžios pripažino, kad joje dalyvauja šauktinių.

„Kuriame automatinių skambučių į Rusiją sistemą, kad pasakytume tiesą apie rusų žudikus mūsų namuose. Mes visi pasikeitėme. Pradėjome daryti dalykus, kurių prieš mėnesį net negalėjome įsivaizduoti“, – parašė M.Fedorovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau sakė, kad Maskva nesiųs šauktinių ar rezervininkų kovoti Ukrainoje, ir teigė, kad „specialiojoje karinėje operacijoje“ dalyvauja tik „profesionalūs kariai“.

Rusijos pajėgoms penktadienį smogus medicinos įstaigai antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi civiliai gyventojai ir dar keletas buvo sužeista, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

„Šį rytą per civilinės infrastruktūros bombardavimą iš kelių raketų paleidimo įrenginių buvo sužeisti keli civiliai, keturi iš jų žuvo“, – pranešė netoli Rusijos sienos esančio rytinio miesto policija.

Smūgiai pasiekė medicinos centrą miesto Osnoviansko rajone, nurodė pareigūnai. 

Pasak jų, įvykio vietoje dirba jų tyrėjai.

„Policija dokumentuoja šį nusikaltimą prieš ukrainiečius ir renka daiktinius įrodymus, kad kaltininkai sulauktų teisingumo“, – sakoma pranešime.

Charkivas, antras pagal gyventojų skaičių Ukrainos miestas, buvo smarkiai sugriautas per intensyvius Rusijos antskrydžius, kai šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas prieš mėnesį pradėjo invaziją.

Kyjivas teigia, kad puldama Maskva taikosi į civilių gyvenamas teritorijas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą tiekti Ukrainai ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše V.Orbanas sakė, kad V.Zelenskio prašymai „prieštarauja Vengrijos interesams“. Pasak jo, sankcijos Rusijos energetikos sektoriui „reikštų, kad Vengrijos ekonomika sulėtės, o tada labai greitai sustos“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje ir konkrečiai į V. Orbaną, daugelio laikomą artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Bendrijoje.

„Klausykite, Viktorai, ar žinote, kas vyksta Mariupolyje? – kalbėjo V.Zelenskis. – Noriu kalbėti atvirai: turėtumėte apsispręsti, už ką jūs.“

Vengrija vienintelė iš šalia Ukrainos esančių ES šalių atsisako tiekti kaimynei ginklus ir neleidžia siųsti ginklų per savo teritoriją.

Penktadienį V.Orbanas sakė, kad 85 proc. Vengrijai reikalingų gamtinių dujų ir daugiau kaip 60 proc. naftos importuojama iš Rusijos.

Blokavus Rusijos energijos eksportą vengrai būtų priversti „mokėti šio karo kainą“, pridūrė jis.

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad paskirs tyrimo grupę rinkti įrodymų dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. 

Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.  

Ministrai nusprendė pasitelkti Eurojustą rinkti įrodymų, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) atliekant tyrimą, pradėtą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. 

„Keletas ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus, o padedant Eurojustui netrukus bus sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti“, – sakė agentūros vadovas Ladislavas Hamranas. 

„Mūsų užduotis – koordinuoti baudžiamųjų bylų tyrimus Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad visi veiktume išvien“, – pridūrė L.Hamranas išplatintame pareiškime.

Pasak jo, Eurojustas bus tarpininkas tarp ES valstybių narių atliekamų tyrimų ir TBT atliekamo nepriklausomo ir nešališko tyrimo.

Hagoje įsikūrusio TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas kovo 3 dieną pradėjo „aktyvų tyrimą“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus daugiau nei 40 šalių, pasirašiusių Romos statutą – tarptautinę sutartį, kuria buvo įsteigtas šis tribunolas, paramos.

„Turime pagrindo manyti, kad Ukrainoje buvo įvykdyti nusikaltimai“, – sakė Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti.

„Mums reikia, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pirmasis žingsnis – įrodymų rinkimas, ir Eurojustas atliks lemiamą vaidmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

„Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad ši saugykla buvo didžiausia išlikusi Ukrainos kariuomenės degalų bazė, iš kurios buvo aprūpinamos pajėgos provakarietiškos šalies centrinėje dalyje.

Ukraina patvirtino informaciją apie patirtą smūgį ir sakė, kad jis įvyko apie 20 valandą, maždaug už 40 km į pietvakarius nuo Kyjivo esančioje gyvenvietėje.

Kyjivo greitosios pagalbos tarnybų teigimu, pavojaus, kad gaisras išplis už saugyklos ribų, nėra.

AFP reporteris matė virš degančios bazės kylančius ugnies kamuolius.

„Matėme sprogimą, jis buvo labai didelis“, – sakė saugyklos apsaugos darbuotojas šalia esančiame patikros poste, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Laimei, žmonių aukų buvo išvengta“, -  pridūrė jis.

Rusijos pranešimas buvo paskelbtas invazijos, kurią Maskva pabrėžtinai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“, 29-ąją dieną. Per šią kampaniją tūkstančiai žmonių žuvo, daugiau kaip 10 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Nuo Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Rusijos pajėgos sunaikino daugiau kaip 260 dronų, per 1 580 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, taip pat 204 oro erdvės gynybos sistemas, teigia Gynybos ministerija.

Ukrainos pajėgoms pavyko paralyžiuoti pirminį Rusijos puolimą ir netgi surengti keletą sėkmingų atsakomųjų puolimų, pastebima vis daug ženklų, kad abi pusės ruošiasi ilgam ir kruvinam karui, kurio nė viena negali lengvai laimėti.

Zaporižios srities gynybos pajėgos feisbuke paskelbė apie du suimtus rusų karius.

„Zaporižios srities gynėjai sučiupo du Rusijos kariškius, kilusius iš Dagestano. Matyt, vėl supainiojo žemėlapius ir pasiklydo“, – ironizavo Ukrainos gynėjai.

Rusijos žurnalistų sąjunga ketvirtadienį apkaltino platformą „YouTube“ cenzūruojant rusų žiniasklaidos turinį ir paragino imtis prieš ją baudžiamųjų priemonių, augant nerimui, kad ši JAV bendrovė gali tapti viena iš daugelio uždraustų Rusijoje.

„Šališkas moderavimas ir atvira skaitmeninių platformų cenzūra turi sulaukti pasekmių, numatytų Rusijos įstatymuose“, –  Rusijos žurnalistų sąjungos vadovą Vladimirą Solovjevą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Raginame Rusijos valdžios pareigūnus reaguoti į tokią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių prieš „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“, – nurodė jis.

123RF.com nuotr./„YouTube“

Pasak V. Solovjevo, Rusijos žurnalistų sąjunga pateiks atitinkamą prašymą Rusijos prokurorams, Užsienio reikalų ministerijai ir žiniasklaidos priežiūros tarnybai „Roskomnadzor“.

Savo ruožtu didžiausias Rusijos žiniasklaidos holdingas – valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ dukterinė įmonė „Gazprom-Media“ – ketvirtadienį sukritikavo „YouTube“ platformą dėl dviejų jos kanalų – TNT ir NTV – pašalinimo iš platformos.

„YouTube sprendimas blokuoti juos (šiuos kanalus) milijonams prenumeratorių buvo visiškai netikėtas“, – parašė „Gazprom-Media“ tinkle „Telegram“, pavadindama tokius „YouTube“ veiksmus „politiškai šališkais ir pažeidžiančiais mūsų žiūrovų interesus“.

Valstybės kontroliuojamas žiniasklaidos holdingas „Rossija segodnia“ pranešė, kad „YouTube“ blokavo jam priklausančios naujienų agentūros „Sputnik“ turinį, kurio transliavimas yra uždraustas Europos Sąjungoje. 

„Visi „Sputnik“ ištekliai 32 kalbomis nepasiekiami; „YouTube“ juos tiesiog užblokavo“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė grupės atstovė Anna Starikova.

„Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareikalavo, kad „YouTube“ atkurtų prieigą prie Rusijos aneksuoto Krymo vadovo Sergejaus Aksionovo kanalo. 

„YouTube“ tapo selektyvios cenzūros, nukreiptos prieš Rusijos žiniasklaidą, socialiai reikšmingus išteklius ir politinius veikėjus, instrumentu“, – platformoje „Telegram“ paskelbė „Roskomnadzor“.

Praėjusią savaitę „Roskomnadzor“ apkaltino JAV technologijų milžinę „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“ „teroristine“ veikla, žengdama pirmąjį žingsnį galimo uždraudimo link.

Rusija jau užblokavo prieigą prie kitų pasaulinių technologijų bendrovių, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „Instagram“, o taip pat kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių.

Anksčiau „ekstremistine veikla“ tarnyba apkaltino amerikiečių bendrovę „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“.

Ukrainos kariai virš Odesos numušė Rusijos dronus. Apie tai praneša Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas spaudai Serhijus Bratčiuka.

Kiek dronų buvo numušta – nepranešama.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos patikrinti negalima.

Latvijos dujų bendrovės „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis pareiškė nematantis galimybių, kaip jo vadovaujama įmonė už iš Rusijos importuojamas gamtines dujas galėtų atsiskaityti Rusijos rubliais.

Jis paaiškino, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ numato atsiskaitymus eurais, todėl neaišku, kaip galėtų vykti mokėjimai rubliais. 

„Dabartinės sutarties sąlygos nenumato kitokių atsiskaitymų kaip tik eurais. Neįsivaizduoju, kaip galėtume mokėti kita valiuta“, – sakė A.Kalvitis. 

Rusijos autoritarinis lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, Kremliui į tokių valstybių sąrašą įtraukus visas Europos Sąjungas nares. Jis nurodė vyriausybei ir centriniam bankui per savaitę parengti taisykles, kuriomis vadovaudamiesi dujų pirkėjai Rusijos rinkoje įsigytų rublių tokiems atsiskaitymams.

„Gazprom“ yra didžiausas „Latvijas Gaze“ akcininkas, valdantis 34 proc. akcijų paketą. 28,97 proc. akcijų turi Europos energetikos, klimato kaitos ir infrastruktūros investicijų fondas „Marguerite“, 18,26 proc. – Vokietijos koncernas „Uniper Ruhrgas International“, 16 proc. – bendrovė „Itera Latvija“, 2,77 proc. – smulkieji akcininkai.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbtame pranešime nurodo, kad Rusijos karinės pajėgos užsiima propagandiniais veiksmai, kuriais siekiama skleisti idėją, jog kare Ukrainoje pergalė turi būti pasiekta iki gegužės 9 dienos, kai yra minima Pergalės diena.

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Baustina veikla apima paramą priešui, jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo pajėgoms, kitokį kolaboravimą.

Nuteistiesiems būtų skiriamos ne tik įkalinimo bausmės – jiems būtų uždrausta laikotarpiui iki 15 metų dirbti vyriausybinius darbus, jų turtas gali būti konfiskuotas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad pareigūnai atlieka tyrimą dėl dviejų Naujosios Kachovkos pietiniame Chersono regione gyventojų, įtariamų padėjus Rusijos kariuomenei suformuoti okupacinę vyriausybę.

JAV prezidentas Joe Bidenas per ketvirtadienį įvykusius tris viršūnių susitikimus Briuselyje užsitikrino, kad Vakarų lyderiai pademonstruotų vienybę Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje, tačiau praktiniai rezultatai buvo riboti, ir tai parodo, kad net tvirtai susivienijusių sąjungininkių galimybės priešintis Maskvai nėra beribės.

Paeiliui įvykusių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra buvo J.Bidenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Susitikęs su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu JAV prezidentas pabrėžė, kad „pats svarbiausias dalykas, kurį turime padaryti Vakaruose – būti vieningiems“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys suskaldyti NATO, Amerikai, Europos Sąjungai ir jų sąjungininkėms griežtinant sankcijas dėl Maskvos karinės agresijos, įspėjo J.Bidenas.

„Jis verčiau stos prieš 30 nepriklausomų šalių, o ne prieš 30 susivienijusių šalių“, – sakė JAV lyderis ir pažadėjo siekti „absoliučios ir visiškos didžiųjų demokratijų vienybės“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“ praneša, kad penktadienį iš Mariupolio bus atidarytas humanitarinės pagalbos koridorius, kurį bus galima kirtis asmeniniais automobiliais.

Pastarosiomis dienomis buvo susitarta dėl humanitarinių koridorių keliose Ukrainos vietovėse, tačiau civilius vis tiek apšaudydavo Rusijos kariuomenė.

Kanada ketvirtadienį paskelbė padidinsianti naftos eksportą maždaug 5 proc., kad padėtų spręsti tiekimo trūkumą, su kuriuo susiduria sąjungininkės, vengiančios Rusijos naftos po Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Mūsų draugams ir sąjungininkams Europoje reikia, kad Kanada ir kiti padidintų gavybą. Jie mums sako, jog jiems reikia mūsų pagalbos, trumpuoju laikotarpiu atsikratytų Rusijos naftos ir dujų“, – sakoma išteklių ministro Jonathano Wilkinsono pranešime.

„Kanada turi išskirtines galimybes padėti“, – teigė jis ir pridūrė, kad Otava „toliau dirbs su mūsų tarptautiniais partneriais, siekdama paremti tarptautines energijos rinkas“.

J.Wilkinsonas ketvirtadienį dalyvavo Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) ministrų susitikime Paryžiuje.

„Reaguodama į sąjungininkių prašymus padėti išspręsti tiekimo trūkumą dėl konflikto Ukrainoje, Kanados pramonė turi pajėgumų 2022 metais laipsniškai padidinti savo naftos ir dujų eksportą iki 300 tūkst. barelių per parą, siekiant išstumti Rusijos naftą ir dujų“, – pažymėjo jis.

Kanada yra ketvirta pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje.

TEA praėjusią savaitę paragino vyriausybes skubiai įgyvendinti priemones, kuriomis būtų sumažintas pasaulinis naftos suvartojimas, nes nerimaujama dėl tiekimo kilus karui Ukrainoje. 

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin, praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas.

Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“,  žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

„Neatskleidžiame detalių, norėdami užtikrinti, kad siunta saugiai pasiektų Ukrainą“, – sakė premjerė. – Turime būti pasirengę remti Ukrainą tol, kol tęsis šis karas.“

Praėjus keturioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Suomija sulaužė savo seniai galiojusį principą netiekti ginkluotės į karo zonas ir paskelbė, kad į Kyjivą atsiųs prieštankinių ginklų, automatinių šautuvų ir šaudmenų.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į NATO ir ES, prašant padidinti karinę pagalbą, apie naujų ginkluotės partijų siuntimą šią savaitę jau pranešė keletas šalių, tarp jų Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė nerimą Suomijoje, ilgiau nei 100 metų priklausiusioje Rusijos imperijai. Per pastarąjį šimtmetį suomiai kariavo du karus su Maskva ir turi 1 340 km sausumos sieną su Rusija.

Šaltojo karo metais Kremlius privertė Suomiją nebendradarbiauti su Vakarų gynybos aljansu. Nors 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, šalis neprisijungė prie NATO, didele dalimi dėl to, kad baiminosi Maskvos atsakomųjų veiksmų.

Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą  pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO. Pirmą kartą narystę Aljanse palaiko daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų, rodo virtinė naujausių visuomenės apklausų.

Ukrainos pajėgos vėl perėmė miestų kontrolę prie Kyivo ir užsiėmė gynybines pozicijas. Kaip nurodoma Jungtinės Karalystės žvalgybos ataskaitoje, rusų pajėgos yra už 35 km į rytus nuo Kyjivo..

„Ukrainos kontratakos ir Rusijos pajėgų atsitraukimas dėl per ilgų tiekimo linijų leido Ukrainai vėl užimti miestus ir gynybines pozicijas iki 35 kilometrų į rytus nuo Kijevo.

Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos ir toliau bandys išstumti Rusijos pajėgas iš šiaurės vakarų kryptimi nuo Kyjivo link Hostomelio aerodromo.

Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos vis dar bando apeiti Mykolajivą, siekdamos judėti į vakarus Odesos link, o jų pažangą lėtina logistikos problemos ir ukrainiečių pasipriešinimas“, – rašoma naujausiame JK gynybos žvalgybos pranešime.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos praneša, kad Kalinivkos kaime naktį po Rusijos apšaudymo užsidegė naftos saugykla.

„Dėl apšaudymo šaudmenys pataikė į naftos saugyklą Kalinivkoje, Fastovo rajone, vėliau kilo gaisras“, – sakoma rytą atnaujintame pranešime.

Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė apytikriai 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų (5,62 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą, pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūnas, prižiūrintis sankcijų taikymą, Erwinas Bollingeris sakė, jog šalyje įšaldyto sankcionuoto Rusijos turto vertė skelbiama pirmąkart, o jį sudaro lėšos ir turtas, pavyzdžiui, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.

Jis pabrėžė, jog šios lėšos bei turtas įšaldyti, bet nekonfiskuoti ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.

E.Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali didėti.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusią savaitę skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Alpių valstybė, kuri yra labai populiari tarp turtingų rusų, vasario 28-ąją, nepaisydama savo tradicinio neutralumo, prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai.

Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau nei tūkstantis Ukrainos civilių gyventojų, sužeista – 1 650, skelbia JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).

Pasak OHCHR, Ukrainoje žuvo 1035 civiliai (214 vyrų, 160 moterų, 14 mergaičių ir 28 berniukai, taip pat 48 vaikai ir 571 suaugęs asmuo, kurio lytis dar nėra žinoma).

Iš 1 650 sužeistųjų – 181 vyras, 140 moterų, 28 mergaitės ir 23 berniukai, taip pat 67 vaikai ir 1 211 suaugusiųjų, kurių lytis dar nežinoma.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino Baltarusijos pajėgas neįsitraukti į Rusijos karą prieš Ukrainą, jei to bus prašoma, ir gyrė savanorius, padedančius ukrainiečiams kovoti su rusų kariais.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Mūsų baltarusiai kariai supranta, kad ukrainiečiai yra mūsų broliai ir seserys ir mes nenorime prieš juos kovoti“, – sakė S.Cihanouskaja per susitikimą su baltarusių bendruomenės atstovais Varšuvoje. 

„Nenorime tapti priešais“, – kalbėjo ji. 

Plačiau skaitykite čia.

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 135 vaikai, 184 vaikai buvo sužeisti, skelbia Ukrainos Aukščiausioji Rada.

Pasak aukšto rango pareigūno, Rusija iš kai kurių šalių gali priimti bitkoinus kaip atsiskaitymą už naftą ir dujas, pranešė BBC.

Rusijos parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas Pavelas Zavalnas sakė, kad „draugiškoms“ šalims taip pat gali būti leista atsiskaityti savo vietine valiuta.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Bitkoinai

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose.

„Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią. Mes vykdysime įsipareigojimus pagal galiojančios sutarties sąlygas“, – naujienų agentūra PAP citavo PGNiG vadovą Pawelą Majewskį.

Vokietija, kuri iki Rusijos invaziijos į Ukrainą iš Rusijos pirko 55 proc. sunaudojamų gamtinių dujų, anksčiau šią savaitę perspėjo, kad toks Rusijos reikalavimas yra sutarties pažeidimas.

„Pranešimas apie mokėjimą rubliais yra... sutarties pažeidimas, ir mes su mūsų Europos partneriais dabar aptarsime, kaip į jį reaguosime“, – sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Savo ruožtu Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas Alfredas Sternas konstatavo, kad galiojanti sutartis su „Gazprom“ neleidžia atsiskaityti rubliais.

PGNiG ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ dėl jo vamzdynais eksportuojamų dujų pirkimo baigs galioti šių metų pabaigoje, o Varšuva ne kartą skelbė, kad jos pratęsti neketina.

Naktį Rusijos pajėgos šaudė Kreminnoje, Novodružske, Lysičanske, Popasnoje, Severodonecke ir Rubižnėje.

Rubižnėje po apšaudymų žuvo du žmonės.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje pranešė Luhansko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus.

„Ten, kur rusai iš dalies įžengė į miestą – Popasną ir Rubižnę – jokių pokyčių, priešas nepajudėjo į priekį, miestai priklauso Ukrainai“, – rašė jis.
 

Ukrainos kariuomenė šiuo metu turi daugiau tankų nei karo pradžioje, nes nuolat juos perima iš Rusijos, pranešė „Forbes“.

Nuo karo pradžios Ukraina neteko mažiausiai 74 tankų.

Tačiau, pasak žvalgybos analitikų, analizuojančių nuotraukas ir vaizdo įrašus socialinėje žiniasklaidoje, Ukraina perėmė mažiausiai 117 Rusijos tankų.

„Ukrainos kariuomenė dabar gali turėti daugiau tankų nei prieš mėnesį“, – apibendrina „Forbes“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimą Kijyvo regione, informavo „Unian“. 

Apie tai per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka.

Jis taip skelbė apie mūšius, vykusius prie Bariševkos, Hostomelio ir Irpinės.

Chersone Rusijos pajėgos pagrobė Korabelny rajono tarybos deputatą, ES frakcijos vadovą Dmytro Afanasjevą.

Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Chersono regioninės tarybos pavaduotojas Serhijus Chlanas.

Kaip pranešama, kovo 22 d., po to, kai buvo išvaikytas proukrainietiškas mitingas, D.Afanasjevas gynė savo žmoną, kurią bandyta sulaikyti.

Už tai jis buvo žiauriai sumuštas. Po dviejų valandų Rusijos kariai atvyko į šeimos namus atlikti kratos – buvo rasta rajono tarybos nario asmens tapatybės kortelė, paimti vaizdo įrašai iš stebėjimo kamerų bei šeimos narių mobilieji telefonai.

Namuose sulaikyti visi vyrai, įskaitant ir D.Afanasjevo draugus. Kovo 23 d. jo namuose vėl atlikta krata, vienas iš sulaikytųjų, pranešusių apie žiaurius kankinimus, buvo paleistas. Kiti sulaikyti vyrai tebėra nelaisvėje ir yra toliau kankinami.

Karo studijų institutas (ISW) teigia, kad Rusijos pajėgos nuolat daro pažangą Ukrainos pietiniame Mariupolio mieste ir ketvirtadienį įžengė į centrinę miesto dalį, pranešė BBC.

Institutas taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos apšaudė Charkivą, smogė humanitarinės pagalbos pristatymo punktui, nužudydamos šešis ir sužeisdamos 15 žmonių, užsitikrino kelis nedidelius pasiekimus Donecko ir Luhansko regionuose.

Naujose palydovinėse nuotraukose užfiksuota centrinėje Iziumo dalyje sunaikinta infrastruktūra, skelbė CNN.

Dėl intensyvių susirėmimų Iziumo regione didžioji miesto dalis buvo sugriauta, teigia miesto pareigūnai. Naujose palydovinėse nuotraukose matyti šio miesto griuvėsiai.

Nuotraukose užfiksuotos sudegusios mokyklos nuolaužos, futbolo aikštė, taip pat sunaikintos ligoninės dalis.

Rusijos pajėgos vėlai ketvirtadienį paleido dvi raketas į vieną Ukrainos karinį dalinį ketvirtojo pagal dydį šalies miesto Dnipro pakraštyje, pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos regioninis padalinys.

Pranešime sakoma, kad smūgiai sunaikino du pastatus ir sukėlė du gaisrus. Žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius tikslinamas.

Dnipras yra į vakarus nuo sričių palei sieną su Rusija, nuo 2014 metų kontroliuojamų prorusiškų separatistų.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova ketvirtadienį nurodė, kad maždaug 402 tūkst. žmonių, skaitant 84 tūkst. vaikų, buvo išvežti į Rusiją prieš jų valią.

Kremlius nurodė beveik tokį patį skaičių žmonių, kurie neva savo noru buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rajonuose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pasisakantys už artimus ryšius su Maskva.

Ukraina teigia, kai kurie išvežti civiliai gali būti naudojami kaip „įkaitai“, siekiant spausti Kyjivą pasiduoti.

Ukrainos kariškiai anksti penktadienį patikslino, kad per smūgį Rusijos užimto pietrytinio Berdiansko miesto uoste buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“ ir kad du kiti laivai buvo apgadinti.

Anksčiau buvo skelbta, kad per ketvirtadienį ryte surengtą smūgį šiame Azovo jūros uostamiestyje buvo sunaikintas „Tapir“ klasės didysis desanto laivas „Orsk“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Berdiansko uostas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ pranešime sakoma, kad Berdiansko uoste smūgio metu buvo apgadinti „Ropucha“ klasės didieji desanto laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“. 

Berdianskas yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų nuo vasario 27 dienos.

Šis uostamiestis yra už maždaug 80 km į vakarus nuo strateginę reikšmę turinčio Mariupolio. Pastarąjį rusų pajėgos yra apsupusios ir ypač įnirtingai apšaudo.

Tūkstančiai civilių pabėgo iš Mariupolio evakuacijos koridoriais, bet maždaug 100 tūkst. žmonių ten yra įstrigę be maisto, vandens ir elektros.

Kyjivas sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolyje jau žuvo per 2,5 tūkst. žmonių.

Lygiai prieš mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos pietuose pasistūmėjo, bet kontroliuoja tik Chersoną, kur gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių.

Per praėjusią parą Ukrainos kariuomenė atrėmė devynias Rusijos pajėgų atakas, sunaikino 12 tankų. Karą Ukrainoje pradėjusi šalis neteko daugiau kaip 200 karių, rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje suvestinėje.

„Per praėjusią dieną mūsų kariai atrėmė devynias priešo atakas, sunaikino 12 tankų, apie 20 šarvuočių ir mašinų bei devynias artilerijos sistemas.

Priešas neteko daugiau kaip 200 karių. Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė 2 priešo orlaivius ir 2 bepiločius orlaivius. Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų grupė per praėjusią dieną smogė 6 priešo oro taikiniams: 1 lėktuvui, 1 nepilotuojamam orlaiviui ir 4 sparnuotosioms raketoms“, – rašoma pranešime. 

Voluinėje pagrindinės gynybos pajėgų pastangos sutelktos valstybės sienos dengimui, o Siverskio srityje tęsiama gynybos operacija.

Grupė Ukrainos karių išlaiko Černihivo miestą ir stabdo Rusijos pajėgų veržimąsi Kijevo kryptimi.

Devynios Europos ir JAV iškastinio kuro bendrovės sumokėjo Rusijai 15,8 mlrd. dolerių įvairių mokesčių ir rinkliavų nuo tada, kai ši šalis 2014 m. aneksavo Krymą nuo Ukrainos, ketvirtadienį pareiškė nevyriausybinių organizacijų grupė.

Grupės „Global Witness“, „Greenpeace USA“ ir „Oil Change International“, remdamosi Osle įsikūrusios nepriklausomos energetikos tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ duomenimis, apskaičiavo, kiek pinigų Šiaurės Amerikoje ir Europoje įsikūrusios naftos ir dujų bendrovės pervedė Rusijos valstybei. Jie nagrinėjo tik tas bendroves, kurios vykdo žvalgymo ir gavybos operacijas Rusijoje, skelbia CNN.

123RF.com nuotr./„Shell“

Jungtinėje Karalystėje registruota „Shell“ pervedė 7,85 mlrd. dolerių – didžiausią sumą iš visų sąraše esančių bendrovių, teigiama grupių pareiškime. Po jos sekė JAV įsikūrusi „ExxonMobil“ (2,81 mlrd. JAV dolerių). Dvi Vokietijoje registruotos bendrovės „Wintershall“ ir „Wintershall DEA“, kurios vėliau susijungė, iš viso sumokėjo 2,86 mlrd. dolerių. Didžiosios Britanijos tarptautinė naftos ir dujų bendrovė BP sumokėjo 817 mln. dolerių, rodo „Rystad“ duomenys.

Europos Sąjunga (ES) pažadėjo remti Ukrainos vyriausybę, kad būtų patenkinti neatidėliotini valstybės poreikiai ir įsipareigojo sukurti solidarumo patikos fondą, skirtą šalies atstatymui.

Tai nurodyta ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų 8-ajame punkte.

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos sukeltus didžiulius nuostolius Ukrainai, Europos Sąjunga yra įsipareigojusi teikti paramą Ukrainos vyriausybei, kad ji patenkintų neatidėliotinus poreikius, o pasibaigus Rusijos puolimui – atkurtų demokratinę Ukrainą“, – rašoma ES dokumente.

Japonija įšaldys dar 25 rusų turtą ir uždraus eksportą 81 Rusijos bendrovei, pranešė „Reuters“ naujienų agentūra, remdamasi Japonijos užsienio reikalų ministerija.

Anksčiau Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida pareiškė, kad šalis imsis veiksmų, kad iš Rusijos būtų atimtas didžiausio palankumo prekyboje statusas. 

Jis taip pat pareiškė, kad Japonija neleis Rusijai išvengti finansinių sankcijų naudojant skaitmeninį turtą. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Fumio Kishida

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį aplankys vieną Lenkijos miestą netoli sienos su Ukraina, pranešė Baltieji rūmai, jam siekiant pademonstruoti Vakarų solidarumą su Kyjivu, kovojančiu su Rusijos invazija.

J.Bidenas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susitiks Žešuve, esančiame maždaug už 80 km nuo sienos su Ukraina, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime apie JAV lyderio penktadienio kelionių planus per skubiai surengtą vizitą Europoje dėl karo Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Iki šiol Baltieji rūmai nebuvo paskelbę detalių apie prezidento planuojamą viešnagę Lenkijoje – jo antrąją stotelę per šią kelionę po Briuselyje įvykusių J.Bideno susitikimų su NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kovo penktąją taip pat pabuvojo Žešuve, kai aplankė Lenkiją siekdamas pademonstruoti Vašingtono paramą NATO rytinio sparno šalims, nerimaujančiomis kokie bus Ukrainą užpuolusios Maskvos tolesni žingsniai.

Baltieji rūmai nurodė, kad penktadienį J.Bidenas taip pat bus informuotas, kaip Lenkijai sekasi rūpintis milijonais ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos vykdomų apšaudymų ir bombardavimų jų šalyje.

Žešuve J.Bidenas taip pat susitiks su Lenkijoje dislokuotais JAV 82-osios oro desantininkų divizijos kariais.

Vis daugiau Rusijos karių atsisako dalyvauti kare, renkasi kariauti Ukrainos pusėje, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas „Telegram“ paskyroje.

Ukraina naudoja veido atpažinimo technologiją, kad identifikuotų įsiveržusius Rusijos karius, nužudytus šalies teritorijoje, pranešė AFP.

Ukraina šio proceso metu gautus duomenis naudoja tam, kad apie žuvusiuosius informuotų jų šeimas ir siekdama pralaužti Rusijos vykdomo karo informacinį filtrą.

Policijos generolas Viačeslavas Abroskinas Rusijos pajėgoms siūlo paimtį jį į nelaisvę, o mainais už tai prašo leisti evakuoti Mariupolio vaikus.

Apie tai jis rašė savo „Facebook“ paskyroje.

„Šiandien visiškai sugriautame mieste liko daugybė vaikų, kurie, jei nebus išgelbėti dabar, mirs artimiausiomis dienomis, laikas eina į pabaigą.

Kreipiuosi į rusų okupantus – suteikite man galimybę išvežti vaikus iš Mariupolio, o vietoj dar gyvų vaikų siūlau save. (...) Man reikia trijų dienų mieste“, – pridėjo jis. 

Jungtinės Valstijos mano, kad kai kurios Rusijos naudojamų tikslaus valdymo raketos, kuriomis ji puola Ukrainą, 60 proc. nepasiekia tikslo, „Reuters“ sakė trys JAV pareigūnai, susipažinę su žvalgybine informacija.

Atskleista informacija galėtų padėti paaiškinti, kodėl Rusijai nuo jos invazijos prieš mėnesį pradžios nepavyko pasiekti to, ką dauguma galėtų laikyti pagrindiniais tikslais, pavyzdžiui, neutralizuoti Ukrainos karinių oro pajėgas, nepaisant akivaizdžios Rusiojs kariuomenės jėgos persvaros prieš daug mažesnes Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Australija įvedė sankcijas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai už Rusijos invazijos į Ukrainą rėmimą, penktadienį pranešė Australijos užsienio reikalų ministerija.  

Pasak pareiškimo, naujasis sankcijų rinkinys taip pat skirtas 22 „Rusijos propagandistams ir dezinformacijos agentams“, įskaitant žiniasklaidos priemonių „Russia Today“, „Strateginės kultūros fondas“, „InfoRos“ ir „NewsFront“ vyresniuosius redaktorius. 

Aliaksandras Lukašenka

Tarp kitų asmenų yra A.Lukašenkos žmona Galina ir jo sūnus Viktoras, anksčiau ėję aukštas nacionalinio saugumo pareigas vyriausybėje.

Pareiškime teigiama, kad sankcijomis siekiama „užtikrinti, kad Rusija ir tie, kurie remia jos neteisėtą, neprovokuotą invaziją į demokratinę kaimynę, sumokėtų didelę kainą“.

Australija „ir toliau taikys tolesnes sankcijas, kad padarytų didelių nuostolių tiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims, kuriems tenka atsakomybė arba kurie turi galios svertus“, – priduriama pareiškime.  

Rusija gailėsis dėl savo sprendimo pulti Ukrainą, ketvirtadienį žurnalistams sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas, skelbia BBC.

„Manau, kad Rusija iš Ukrainos išeis silpnesnė, nei įžengė į konfliktą.

Kariniu požiūriu silpnesnė, ekonomiškai silpnesnė, politiškai ir geopolitiškai silpnesnė ir labiau izoliuota“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad dėl mėnesį trukusio konflikto rusams trūksta tiksliųjų raketų.

C.Kahlas taip pat sakė, kad būsimame JAV strategijos vertinime Rusija bus paskelbta „didele grėsme“, tačiau pridūrė, kad ši šalis JAV nekelia tokio pat ilgalaikio iššūkio kaip Kinija.

Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas sakė BBC, kad jis nemano, jog Rusijos Prezidentas Putinas nori taikos.

„Manau, kad jis nusprendė padvigubinti savo pastangas ir pabandyti groznifikuoti didžiuosius Ukrainos miestus“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

„Groznifikuoti“ yra nuoroda į Čečėnijos miestą Grozną, kurį Rusija 1999-2000 m. bombardavo ir apgulė.

Volodymyras Zelenskis vėlai vakare sakė kalbą Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Jis kalbėjo apie Rusijos vykdomą jo šalies naikinimą ir daromą žalą ir padėkojo Europai už vieningą paramą Ukrainai, skelbia BBC.

Jam būdingu tiesmuku stiliumi jis pasakė Europos vadovams, kad jie per vėlai ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų Rusiją.

VIDEO: V.Zelenskis: „Su kiekviena gynybos diena mes priartiname taiką“

V.Zelenskis: „Su kiekviena gynybos diena mes priartiname taiką“

Reuters

„Jūs taikėte sankcijas. Esame dėkingi. Tai galingi žingsniai. Bet šiek tiek pavėluotai...“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei tai būtų buvusios prevencinės sankcijos, galbūt Rusija nebūtų pradėjusi karo.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dujotiekio „Nord Stream 2“ blokavimą. Jis užsiminė, kad jei dujotiekis būtų buvęs užblokuotas anksčiau, „Rusija nebūtų sukėlusi dujų krizės.“

V.Zelenskis taip pat prašė kaimyninių šalių pritarti Ukrainos prašymui įstoti į ES.

Rusijos kontroliuojamose teritorijose savavališkai sulaikomi ir dingsta ukrainiečiai, BBC pranešė Jungtinės Tautos (JT).

JT patvirtino mažiausiai 36 civilių sulaikymo atvejus. Šeimoms dažnai nebuvo suteikta jokia informacija apie sulaikytųjų likimą, skelbia BBC.

Ukrainiečiai sako, kad baiminasi, jog grobimų ir bauginimų kampanija stiprėja, Rusija stengiantis užtikrinti užimtų miestų kontrolę.

Žurnalistė Viktorija Roščyna dirbo okupuotose teritorijose šalies rytuose, kai kovo 15 d. ją pagrobė neidentifikuoti vyrai.

Jos darbdavys „Hromadske“, remdamasis liudininkų pasakojimais, kad ji buvo pagrobta Berdiansko mieste, teigė, jog ji „tikriausiai buvo sulaikyta FSB“, Rusijos vidaus žvalgybos tarnybos.

Ji buvo paleista po šešių dienų, kai prorusiškose „Telegram“ žinutėse pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuris, matyt, buvo įrašytas per prievartą.

Jame V.Roščyna sakė, kad Rusija jos į nelaisvę nepaėmė, ir dėkojo Maskvos pajėgoms už tai, kad „išgelbėjo jos gyvybę“.