Ukrainos valdžiai skelbiant apie socialines ir ekonomines reformas, daugiau nei trijų šimtų valstybinių įmonių privatizavimą, dalis šalies gyventojų neigiamai vertina tokius veiksmus.
„Manau, dabar valdžioje – tie patys banditai, kurie buvo ir 1995-aisiais, kai šaudė žmones, grobė verslus. Dabar valdžia irgi vagia. Valdžioje – oligarchai. Nieko nesitikime. Jau buvo privatizacijos banga, privatizavo oligarchai ir nieko gero“, – piktinosi Kijeve LRT Televizijos kalbintas vyriškis.
Remiantis paskutinių socialinių apklausų, atliktų kovo pabaigoje, duomenimis, du trečdaliai apklaustų ukrainiečių mano, kad šalies ekonomika vystoma neteisinga kryptimi. Vyriausybe nepasitiki beveik 70 procentų gyventojų. Trečdalis mano, kad šalies laukia bankrotas.
Nyksta ir gyventojų pasitikėjimas prezidentu P. Porošenka. Per rinkimus juo pasitikėjo beveik 55 proc. ukrainiečių, dabar prezidento reitingai nukrito iki 12 proc. Politologai dažniausiai kritikuoja jo nenorą pasitikėti specialistais.
„P. Porošenka susijęs su žmonėmis, kuriuos pažįsta, – jais pasitiki. Bet tie žmonės dažnai jį ir apgauna. Pavyzdžiui, buvęs generalinis prokuroras [Vitalijus] Jerioma, kurį P. Porošenka iškėlė, nors jis visai netinkamas nei vykdyti reformas, nei kovoti su korupcija. Antra klaida, kurią daro P. Porošenka, – komunikacija. Prezidentas yra gabus oratorius, bet to neišnaudoja. Visuomenei jo sprendimai neaiškinami. Tai didelė klaida“, – tvirtina politologas Oleksandras Suško.
„Prezidentas, kaip diplomatas, – stiprus. Tik dėl jo Ukrainos klausimas pasaulyje – pirmasis. Bet didžiausia problema – į postus skiria netinkamus žmones. Nematome jokio noro ieškoti žmonių apačiose, kurie tikrai sugebėtų skaidriai dirbti.
Napoleonas pažinojo dešimtis tūkstančių savo gvardiečių, to trūksta mūsų valdžiai. Kuo anarchija gera? Tuo, kad monarchas į postus nebijo skirti už save labiau kompetentingų žmonių, – teigia politologas Oleksandras Palijus.
Napoleonas pažinojo dešimtis tūkstančių savo gvardiečių, to trūksta mūsų valdžiai. Kuo anarchija gera? Tuo, kad monarchas į postus nebijo skirti už save labiau kompetentingų žmonių“, – teigia politologas Oleksandras Palijus.
Pasak politologų, P. Porošenkos populiarumas sumažėjo ir dėl to, kad, tebesitęsiant neramumams Rytų Ukrainoje, prezidentas tiesiog priverstas imtis nepopuliarių sprendimų. Konfliktas reikalauja žmogiškųjų išteklių ir daug lėšų. Tačiau eksperimentą kviesti į aukštus valdžios postus užsieniečius politologai sveikina.
„Dabar visi kritikuoja nacionalinio banko valdytoją, greičiausiai ir čia reikės permainų. Silpnoji prezidento vieta yra ta, kad jis neranda žmonių, kurie gali imtis atsakomybės ir rizikos vykdant reformas. P. Porošenkos bandymas kviesti dirbti specialistus iš užsienio gal ir bus sėkmingas. Prezidentas supranta, kad dauguma mūsų politikų arba susiję su oligarchais, arba nenori imtis nepopuliarių sprendimų, nes tai kirs per jų reitingus“, – sako politologas Volodymyras Fesenka.
Sociologinės apklausos rodo, kad prezidento P. Porošenkos reitingai gana aukšti, palyginti su Aukščiausiąja Rada. Jos veiklą teigiamai vertina tik 4 proc. apklaustų gyventojų.
