„Ukrainos piliečiams nebus taikomi suvaržymai išsiimant pinigus, keičiant valiutą ar keliaujant į užsienį. Šie suvaržymai bus taikomi Rusijos piliečiams, ir manau, kad tai visiškai pagrįsta“, – „Twitter“ parašė P.Porošenka.
Stebėtojų teigimu, šis žingsnis gana keistas, nes Ukrainoje draudžiama dviguba pilietybė, o P.Porošenkos žinutėje nėra pabrėžiama, kad jis kalba tik apie Ukrainoje gyvenančius Rusijos piliečius, nors prezidento žinutė interpretuojama būtent taip.
Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba taip pat pranešė, kad nuo šiol tik Ukrainos piliečiams leidžiama patekti į Rusijos aneksuotą Krymą. Kitaip tariant, Rusijos piliečiai ten atvykti iš Ukrainos nebegali – kaip ir kitų šalių piliečiai.
Nuo Ukrainos pasienio su Baltarusija taip pat pranešta, kad nemažai Rusijos piliečių nebuvo įleisti į Ukrainą. Naujienų agentūra AP paskelbė, kad į Ukrainą iš Baltarusijos nebuvo įleisti 52 Rusijos piliečiai.
Karo padėtį Ukraina pasienio regionuose laikinai – 30 dienų laikotarpiui – įvedė pirmadienį, o P.Porošenka prabilo apie galimą Rusijos invaziją.
Tokio sprendimo išvakarėse Rusija apšaudė tris ukrainiečių karo laivus, plaukusius iš Odesos Juodojoje jūroje į Mariupolio uostą Azovo jūroje, tada juos perėmė, o 24 jūreivius sulaikė. Kerčės sąsiauris Ukrainos laivams iki šiol blokuojamas.
NATO laivų nesulauks
P.Porošenka, į incidentą reagavęs karo padėties paskelbimu, prašo NATO pagalbos – pavyzdžiui, atsiųsti karo laivų į Azovo jūrą: „Negalime taikstytis su agresyvia Rusijos politika. Pirmiausia buvo Krymas, tada – Rytų Ukraina, o dabar jis (Vladimiras Putinas, – red.) nori Azovo jūros.“
Vis dėlto NATO atsakas buvo šaltokas. Aljanso atstovė tiesiogiai į P.Porošenkos raginimą neatsakė, bet pabrėžė, kad „nuo Rusijos įvykdytos nelegalios Krymo aneksijos 2014 metais NATO smarkiai sustiprino pajėgas Juodojoje jūroje“.
Mat pagal 2003 metų Rusijos ir Ukrainos sutartį šia jūra dalinasi tik šios dvi valstybės – laivai iš trečiųjų šalių į Azovą gali įplaukti (kad ir draugiškiems vizitams) tik gavę tiek rusų, tiek ukrainiečių leidimą.
Nereikia nė sakyti, kad Rusija tokio leidimo NATO laivams beveik neabejotinai nesuteiktų.
Negana to, Kryme ir aplink Kerčės sąsiaurį de facto šeimininkaujantys rusai gali jį užblokuoti taip, kaip prieš kelias dienas jau buvo padarę.
Labiau tikėtina, kad NATO tiesiog skirs dar daugiau dėmesio pajėgumams Juodojoje jūroje – Bulgarija, Rumunija ir Turkija jau kuris laikas neslepia nerimo dėl agresyvesnio Rusijos karinio jūrų laivyno elgesio.
