Pasak V.Zelenskio, informaciją apie tai, kad Ukrainoje gruodžio pradžioje norėta įvykdyti valstybinį perversmą, fiksuoja ir užsienio šalių žvalgybos.
Ukrainos prezidentas tikino gavęs informacijos, kad Rusijos ir Ukrainos atstovai kalbėjo apie valstybinio perversmo galimybę įtraukiant į šį procesą Ukrainos oligarchą Rinatą Achmetovą ir jo aplinkos žmones.
„Manau, kad jį bandoma įtraukti į karą prieš Ukrainą. Galvoju, kad tai būtų didelė jo klaida. Todėl, kad negalima kovoti prieš savo tautą ir prezidentą, kurį ši tauta išsirinko“, – penktadienį kalbėjo V.Zelenskis.
Pasak jo, R.Achmetovas, valdantis ne vieną televizijos kanalą Ukrainoje, jau yra įtrauktas į informacinį karą.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad apie galimą valstybės perversmą sužinojo iš Ukrainos jėgos struktūrų turimų garso įrašų.
Tačiau Ukrainos prezidentas nedetalizavo, iš kur gavo minėtus garso įrašus ir kieno balsai juose girdimi. Tik teigė, kad pokalbis vyko tarp „Rusijos ir Ukrainos atstovų“. Tačiau jis pakvietė R.Achmetovą paklausyti tų garso įrašų.
Į V.Zelenskio pareiškimą apie planuotą valstybės perversmą sureagavo ir Kremlius. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija su tuo nėra susijusi.
Pasiruošę konfliktui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai, augant susirūpinimui dėl rusų pajėgų veiksmų pasienyje.
„Šiandien esama grėsmės, kad rytoj kils karas, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis. – Esame visiškai pasirengę eskalacijai.“
„Turime kliautis savimi, savo kariuomene. Ji yra galinga“, – pridūrė prezidentas.
Vakarų valstybės šį mėnesį reiškė susirūpinimą dėl padidėjusio Rusijos karinio aktyvumo prie sienos su Ukraina.
Maskva atmetė Vakarų kaltinimus, esą Rusija gali ruoštis invazijai į Ukrainą, ir apkaltino NATO provokacijomis.
Anksčiau šią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo Rusija, kad jai tektų „brangiai sumokėti“ už invaziją.
Nuo 2014 metų, kai Rusija netikėtai aneksavo Krymą, Ukrainos kariuomenė nuėjo ilgą kelią.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose taip pat kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginklus per sieną, kad paremtų kovotojus dviejuose prorusiškuose separatistiniuose regionuose, tačiau Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Nuo 2014-ųjų ukrainiečių kariai sukaupė didelę kovinę patirtį ir sulaukė ginklų bei sunkiosios technikos iš Vakarų sąjungininkių, ypač Jungtinių Valstijų, kurios nuo 2014 metų skyrė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 2,5 mlrd. JAV dolerių (2,2 mlrd. eurų).
Konfliktas Ukrainos rytuose jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
