„Prezidentas Porošenka pasirašė įstatymą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė atstovas Sviatoslavas Ceholka.
Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento siūlymui ir nubalsavo už karo padėties įvedimą šalies pasienio regionuose 30-čiai dienų.
Tačiau buvo tam tikro neaiškumo dėl to, kada tiksliai įsigaliojo karo padėtis. Kai kurie pareigūnai sakė, kad ji prasidėjo jau pirmadienį. Prezidento atstovas kol kas nekomentavo.
Įvesti karo padėtį P.Porošenka paragino po to, kai Rusijos pakrančių apsaugos laivai sekmadienį apšaudė tris ukrainiečių karinio laivyno laivus. Buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai ir galiausiai Rusija užėmė ukrainiečių laivus su jų įgulomis. Tai buvo pirma atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos po Krymo aneksijos 2014 metais.
Antradienį P. Porošenka perspėjo, kad Ukrainai iškilo „visapusiško karo“ su Rusija pavojus, ir sakė, kad ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms paskelbta visiška kovinė parengtis.
Premjeras Volodymyras Hroismanas trečiadienį parlamentui sakė: „Privalome būti visada pasirengę atremti savo priešo, kuris dar neseniai buvo mūsų kaimynas, agresiją.“
Karo padėtis įvesta 10-yje regionų, esančių prie Rusijos, Maskvos remiamų Rytų Ukrainos separatistų teritorijų, taip pat prie Azovo bei Juodosios jūrų.
Karo padėties perspektyva jau privertė iš Poltavos į Kijevą perkelti ketvirtadienio futbolo rungtynes tarp anglų „Arsenal“ ir ukrainiečių „FC Vorskla“, nors Poltava nėra karo padėties teritorijoje.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad karo padėtis, kai galima mobilizuoti piliečius, kontroliuoti žiniasklaidą ir varžyti viešas demonstracijas, iš esmės yra prevencinė priemonė.
P.Porošenka antradienį interviu televizijai sakė, jog „karo padėties tikslas yra parodyti, kad priešas labai brangiai sumokės, jei nuspręs mus pulti, ir tai bus kaip šaltas dušas, sustabdysiantis bepročius, planuojančius atakuoti Ukrainą“.
Ukrainos gynybos ministerija trečiadienį po pietų rengia spaudos konferenciją, kurioje paaiškins, kaip karo padėtis bus taikoma ginkluotosioms pajėgoms.