Duodamas interviu laikraščiui „Financial Times“ prezidentas paragino „išplėsti Normandijos grupę“, pareiškęs, kad „ją turėtų perkrauti Jungtinės Valstijos, be to, prie jos turėtų prisijungti Didžioji Britanija ir Kanada“.
Šiuo metu vadinamajam Normandijos ketvertui priklauso Ukraina, Vokietija, Prancūzija ir Rusija.
Be to, anot V.Zelenskio, reikia peržiūrėti Minsko susitarimus dėl padėties Ukrainos rytuose sureguliavimo, „kad būtų padarytas galas karui Donbase“.
„Dabar dalyvauju procese, kuris buvo parengtas dar prieš man ateinant. Minsko procesas šioje situacijoje turėtų būti lankstesnis. Jis turėtų tarnauti šios dienos, o ne vakardienos, tikslams, – sakė prezidentas. – Yra du variantai: galime pakeisti Minsko formatą, pakoreguoti jį. Arba galime pasitelkti kažkokį kitą formatą. Greitis yra svarbu. Šio proceso sparta reikšminga, nes kasdien netenkame žmonių.“
Per interviu V.Zelenskis taip pat sakė teigiamai vertinantis galimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Joe Bideno susitikimo perspektyvas.
„Esu tikras, kad jie negalės išeiti iš susitikimo tuščiomis rankomis. Jei viršūnių susitikimas įvyks, kažkoks rezultatas, bent jau nedidelis, bus“, – kalbėjo jis.
Tuo pat metu Ukrainos vadovas pareiškė, kad nori susitikti su V.Putinu. Tačiau, anot V.Zelenskio, jis nesutiko su Rusijos prezidento siūlymu pirmiausia jam surengti derybas su atskirų Donecko ir Luhansko sričių rajonų atstovais.
„Neketinu kalbėtis su teroristais, tai tiesiog neįmanoma“, – sakė jis.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai liepą sudarytam paliaubų susitarimui.