Partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė, buvusi Ukrainos premjerė J.Tymošenko dar pernai spalį atskleidė planuojanti kandidatuoti į prezidento postą. „Šito reikalo niekam daugiau nepatikėsiu. Balotiruosiuosi į prezidento postą. Nugalėsime, kad pastatytume šalį ant kojų“, – tuomet kalbėjo J.Tymošenko.
Sociologinių tyrimų centras „Sofija“ praėjusį penktadienį paskelbė naujos apklausos rezultatus. Jie parodė, kad 11 proc. rinkėjų balsuotų už J.Tymošenko, 9,8 proc. – už „Opozicijos bloko“ lyderį Jurijų Boiko, 9,5 proc. už dabartinį prezidentą Petro Porošenką. 8,5 proc. gautų partijos „Pilietinė iniciatyva“ lyderis Anatolijus Gricenka, 7,7 proc. – Radikaliosios partijos lyderis Olehas Liaško, 6,6 proc. – dainininkas, grupės „Okean Elzy“ lyderis Sviatoslavas Vakarčiukas. Tai populiariausi, bet toli gražu ne visi kandidatai – iš viso jų 12.
Keliomis dienomis anksčiau analogiškos apklausos rezultatus paskelbė ir Kijevo Tarptautinis sociologijos institutas. Pagal juos irgi pirmauja J.Tymošenko (8 proc.), antras – A.Gricenka (6,3 proc.), trečias – O.Liaško (6,1 proc.), o P.Porošenka (6 proc.) – tik ketvirtas. Tiesa, anot šios apklausos, 29 proc. rinkėjų dar neapsisprendę, 14 proc. išvis nebalsuotų, beveik 6 proc. balsuotų prieš visus.
Sociologinių tyrimų centras „Sofija“ respondentų taip pat klausė, už ką jie balsuotų antrajame ture. Jei į jį patektų J.Tymošenko ir S.Vakarčiukas, nedidele persvara laimėtų pastarasis. Jeigu J.Tymošenko susigrumtų su P.Porošenka, laimėtų J.Tymošenko. Ji nugalėtų ir J.Boiko, bet šis švęstų pergalę prieš P.Porošenką.
Viskas spręsis likus keliems mėnesiams iki balsavimo
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo L.Jonavičiaus, J.Tymošenko pirmauti apklausose leidžia nebuvimas valdžioje: „Nereikia priimti jokių sunkių sprendimų, patogu kritikuoti viską, ką daro ar ko nedaro valdžia.“
Panašiai mano ir Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala: „Nemanau, kad J.Tymošenko yra neabejotina favoritė, bet ji sulaukia palankumo, nes sėkmingai išnaudojo opozicinę platformą valdžiai kritikuoti. Ji taip pat dalijo pažadus kelti atlyginimus, socialines išmokas, kurie pasiekė gyventojus, mat Ukrainos ekonomika ilgą laiką stagnavo.
Bet laimėti rinkimus jai nebus lengva – viskas spręsis likus keliems mėnesiams iki balsavimo. Tuo metu vyksiantys procesai turės didžiausią potencialą pakreipti mažiausiai trečdalio neapsisprendusių rinkėjų nuomonę.“
Komentuodamas, kodėl rinkėjai nusivylė dabartiniu prezidentu P.Porošenka, L.Jonavičius sako, kad gavęs valdžią jis nesiėmė rimtų, radikalių ir labiausiai reikalingų reformų, kurios realiai priartintų Ukrainą prie vakarietiškų, demokratiškų standartų. „Dabar praktiškai visiškai nebeįmanoma, kad prezidentas jų imtųsi, nes reformos būtų skausmingos visuomenei arba skaudėtų pačiam prezidentui, nes kirstų per jo galios centrus ir įtaką“, – sako politologas.
Kad būtų reformos, reikia naujų veidų
Kaip pastebi L.Jonavičius, nors kandidatų gausybė, tačiau naujų veidų tarp jų beveik nematyti.
„Čia turbūt Ukrainos politikos paradoksas – laikoma, kad pilietinė visuomenė labai aktyvi ir yra reikšmingas veiksnys, neleidžiantis įsigalėti autoritariniams veikėjams, tačiau tuo pat metu ta aktyvioji visuomenės dalis nesugeba paremti ar surasti asmenų, kurie skaidriai vykdytų naują politiką ir stumtų naujas idėjas. Naujų idėjų, jei ir yra, tai jos siejamos su ganėtinai radikaliais pareiškimais“, – teigia L.Jonavičius.
Vienas iš naujų veidų, turintis palyginti neblogą reitingą, – dainininkas S.Vakarčiukas. „Taip, jis naujas veidas, bet tai nereiškia, kad jis būtų stiprus politikas ir sugebėtų kažkaip suvienyti ukrainiečius bendram darbui“, – sako L.Jonavičius.
Kadangi kol kas į rinkimus eina tie patys asmenys, tai, pasak politologo, yra požymis, kad stagnacija tęsis.
Apklausose lyderiaujančiai J.Tymošenko tai jau bus trečias iš eilės bandymas tapti prezidente – tą ji bandė padaryti 2010 m. ir 2014 m.
„Iš tų dabartinių apklausų lyderių J.Tymošenko ir O.Liaško – visiški populistai, kurie pasitikėjimą pelno per kritiką, tad šansų, kad jie vykdytų kažkokias reformas, keistų struktūrinius valstybės veikimo principus, nėra. A.Gricenka laikomas labiausiai provakarietišku kandidatu, jis pasisako už stojimą į NATO ir ES. Bet Ukrainos visuomenėje, kuri pakankamai padalinta, jis turbūt yra labiau skaldanti figūra negu vienijanti. P.Porošenka susikompromitavęs pats. J. Boiko lydi Viktoro Janukovyčiaus šleifas“, – sako L.Jonavičius.
Jo teigimu, šie kandidatai gali turėti pasitikėjimą tik atskirose visuomenės grupėse: „Tai reiškia, kad jei vienas iš jų būtų išrinktas į valdžią, tai vėl vestų į susiskaldymą – gal netiesioginį, neatvirą, bet tai būtų smūgis bet kokių reformų vykdymui, nes būtų susidurta su pasipriešinimu iš principo. Tam, kad vyktų reformos, vis dėlto reikia ir naujų veidų, kurie nebūtų susaistyti su esamais klanais, esamomis struktūromis.“
Nusisamdė JAV lobistą, dirbusį su D.Trumpu
Apklausose lyderiaujančiai J.Tymošenko tai jau bus trečias iš eilės bandymas tapti prezidente – tą ji bandė padaryti 2010 m. ir 2014 m. Šįkart kaip konsultantą ji nusisamdė JAV lobistą Barry Bennettą, kuris 2016 metais buvo Donaldo Trumpo prezidentinės rinkimų kampanijos vyresniuoju patarėju.
B.Bennetto firma „Avenue Strategies Global LLC“ teiks ryšių su valdžia, viešųjų ryšių ir strateginio konsultavimo paslaugas, įskaitant kontaktų užmezgimą su D.Trumpo administracija ir Kongresu J.Tymošenko vardu.
J.Tymošenko buvo vienas iš nušalintojo prezidento V.Janukovyčiaus 2010 m. rinkimų kampanijos taikinių – prie šios kampanijos slapta prisidėjo kitas JAV lobistas Paulas Manafortas, irgi dirbęs su D.Trumpu ir net kurį laiką vadovavęs šio prezidento rinkimų kampanijai.
„Paulas dirbo prorusiškiems [politikams], mes dirbame proamerikietiškiems“, – teigė B.Bennettas, kurį citavo bloomberg.com. B.Bennetto teigimu, J.Tymošenko yra provakarietiška reformatorė ir jo firma „padės jai rengti keliones į JAV susitikti su valdžios lyderiais ir pan.“
Ar galėtų J.Tymošenko būti JAV administracijai priimtina kandidatė ir užsitikrinti paramą?
„Nemanau, jog turėtume svarstyti, kad prezidentą Ukrainai rinks išorės jėgos. Tai yra ukrainiečių sprendimas – ir akivaizdu, jog didžioji dalis piliečių vis dar nėra apsisprendę, ką norėtų matyti prie šalies vairo“, – sako L.Kojala.
Jo teigimu, ir amerikiečiai, ir europiečiai, ko gero, tikisi, kad laimėtojas visų pirma bus tas, kuris sieks kelių tikslų: „Pirma, tęsti struktūrines ekonomikos, teisėsaugos reformas, kurios jau pradėtos ir yra turbūt didžiausios per nepriklausomos Ukrainos istoriją, tačiau stringa šalyje, kurioje ir toliau klesti korupcija.
Antra, Ukraina turi konstruktyviai dirbti su kreditoriais, tokiais kaip Tarptautinis valiutos fondas, kad užtikrintų ekonomikos tvarumą. Trečia, iš prezidento bus tikimasi siekio užbaigti karinį konfliktą Donbase. Nors kelių tam rasti sunku, po rinkimų galimas proveržis, nes dabartinė situacija dėl Rusijos taip pat netenkina.“
Už mėnesį moka daugiau nei metinės pajamos
Nors J.Tymošenko prisistato kaip provakarietiška kandidatė, kai kurios su pasirašyta sutartimi susijusios detalės kelia rimtų klausimų, kas ją iš tiesų remia.
Iš paviešintos sutarties su B.Bennettu matyti, kad jo paslaugas J.Tymošenko užsisakė per kompaniją „Two Paths LLC“, kuri įregistruota JAV ir kuriai vadovauja advokatas Marlenas Kružkovas. 2015 metais „EU Observer“ publikuotame straipsnyje M.Kružkovas prisipažįsta atstovaujantis Rusijos oligarchams JAV ir nepritariantis Vakarų sankcijoms Rusijai.
B.Bennetto paslaugos J.Tymošenko per mėnesį atsieis 65 tūkst. dolerių, o per metus susidaro 780 tūkst. dolerių. Kaip rašo Taras Kuzio portale neweasterneurope.eu, J.Tymošenko atsisako atskleisti, kas už šias konsultacijas mokės, o suma daug didesnė nei pajamos, kurias J.Tymošenko deklaravo 2016 m. (34 tūkst. dolerių) ir 2017 m. (21 tūkst. dolerių). Už šias konsultacijas nemoka ir jos partija.
„Todėl Ukrainos ekspertams, žurnalistams ir blogeriams įdomu tyrinėti, kas finansuoja šį J.Tymošenko kontraktą, nes tai išryškintų, kurios vidaus jėgos ir užsienio vyriausybės remia J.Tymošenko 2019 m. rinkimuose“, – rašo J. Kuzio.
Kovo mėnesį taip pat buvo pasklidusi informacija, kad J.Tymošenko rinkimų kampanija 2010 metais buvo finansuojama buvusio Libijos lyderio Muammaro Gaddafio lėšomis. Apie tai paskelbė tarptautinis arabų leidinys „Asharq Al Awsat“. Tačiau J.Tymošenko partija „Batkivščina“ išplatino pranešimą, kuriame šį faktą neigė.
Pasak politologo L.Jonavičiaus, tokie pavyzdžiai rodo, kaip esami veikėjai yra priklausomi nuo neskaidrių struktūrų: „O tai mažina jų galimybes veikti savarankiškai ir vykdyti reformas. Visi oponentai ieškos tokių ryšių, kuriais galėtų sumenkinti kitus kandidatus, o kadangi beveik visi tokių ryšių turi, tai rinkimų kampanijoje greičiausiai dominuos negatyvumas.“
Apibendrindamas situaciją Ukrainoje, L.Jonavičius teigia, kad „nei Oranžinė revoliucija, nei 2014 m. Maidanas nepakeitė pamatinių valstybės egzistavimo principų, nepaisant visos retorikos ir visų galimybių tai padaryti Rusijos agresijos kontekste.“
