Praėjo beveik ketveri metai nuo derybų, kuriose Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai susitarė dėl priemonių, kurios turėjo padėti sušvelninti konfliktą tarp Ukrainos valdžios ir Rusijos remiamų separatistų šalies rytuose. Vadinamasis Minsko susitarimas, iš esmės, nepasiteisino, nuvildamas 44 milijonus Ukrainos piliečių, teigia Ch.Milleris.
Nuolatiniuose susidūrimuose jau žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. Dar 2 mln. teko palikti namus, kai prie jų namų nusidriekė 500 kilometrų ilgio minomis nusėta „kontaktinė linija“. Eina šešti karo metai, o jo pabaigos nematyti.
Kalba abstrakčiai
Į kovą dėl Ukrainos prezidento posto įstoja vis daugiau kandidatų. Jie viliasi, kad ukrainiečiai yra pasirengę užbaigti visą kadenciją kariavuso Petro Porošenkos erą. Tačiau kaip baigti karą, niekas nesiryžta detalizuoti.
„Visi kandidatai teigia, kad užbaigs karą. Jie gali kalbėti apie bendro pobūdžio idėjas, pavyzdžiui, tarptautinius taikdarius, kaip priemonę judėti į priekį, – sakė Kijevo Mohylos akademijos politikos mokslų profesorius ir Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo vadovas Oleksijus Haranas. – Tačiau aš manau, kad joks politikas negali kalbėti apie konkrečius dalykus.“
Negana to, bet kuris kandidatas, kuris turės pakankamai drąsos pasiūlyti konkrečias sąlygas, „iš karto bus apkaltintas nuolaidžiavimu [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui“, įsitikinęs ekspertas.
Kompromisai ir derybos
Opozicinių partijų, kurias dalis ukrainiečių vertina kaip draugiškas Rusijai arba prorusiškas, kandidatai į prezidentus Jurijus Boiko ir Oleksandras Vilkulas, užsiminė, kad, norint taikos sutarties, reikia siekti kompromisų ir dialogo su separatistais. Daugelio ukrainiečių požiūriu, toks žingsnis prilygtų kapituliacijai, teigia Ch.Milleris.
Buvusi šalies ministrė pirmininkė ir už dujų klausimą atsakinga pareigūnė, Julija Tymošenko, pristatė „naują taikos ir saugumo strategiją“. Ji 2010 m. kovą dėl prezidento posto pralaimėjo Viktorui Janukovyčiui, tačiau, artėjant šių metų rinkimams, užima lyderės poziciją.
Pagal J.Tymošenko siūlomą derybų formatą „Budapeštas +“ derybose dėl karo pabaigos turėtų dalyvauti ES, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir JAV.
Toks derybų formato pavadinimas yra aliuzija į 1994 m. vykusias keturšales derybas, kuriose nepriklausomybę paskelbęs Kijevas sutiko atsisakyti trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo, mainais į Vašingtono, Londono ir Maskvos saugumo garantijas.
Ukrainiečių akimis, 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir parama ginkluotiems separatistams buvo akivaizdus duoto įsipareigojimo sulaužymas.
Šių metų sausio 22 d. Ukrainos sostinėje kalbėdama didžiulei savo rėmėjų auditorijai, J.Tymošenko suteikė viltį Rytų Ukrainos gyventojams, kuriems per karą teko palikti namus: „Pradėkite rinkti magnetukus – greitai turėsite kur juos prikabinti“. Deja, išsamesnių savo plano detalių kandidatė į prezidentus neatskleidė.
Volodymyras Zelenskis, kuris televizijos komedijoje vaidina prezidentą, taip pat iškėlė savo kandidatūrą tapti Ukrainos vadovu. Paklaustas, kaip spręstų Rusijos ir Ukrainos konfliktą, jis nurodė, kad „susitiktų pozicijų viduryje“.
„V.Putinas laikosi savo pozicijos. Aš – savo. Mes ką nors nuspręsime ir tada surengsime referendumą, – tokiais žodžiais profesorius O.Haranas apibūdina V.Zelenskį, kuris išankstinėse apklausose rikiuojasi trečias po J.Tymošenko ir P.Porošenkos. – V.Zelenskis pademonstravo, kad yra visiškai nepasiruošęs tokiems klausimams.“
Trokšta taikos
Norintys dalyvauti Ukrainos prezidento rinkimuose, turi registruotis iki vasario 8 dienos. Tai jau padarė 17 žmonių. Daugelis iš jų deklaruoja ryžtą užbaigti karą, tačiau apie tai kalba labai miglotai, rašoma „Radio Free Europe“ publikacijoje.
„Be jokios abejonės, tai yra svarbiausias klausimas, – sako humanitarinį darbą konflikto laikotarpiu dirbęs Oleksandras Zenovas iš Rytų Ukrainos. – Mano sprendimas balsuojant bus pagrįstas ne tik veiksmų planais, bet ir tuo, kas buvo padaryta iki šiol.“
Juk pagaliau, priduria jis, „dauguma kandidatų Ukrainos politikoje yra jau daugiau kaip 20 metų“.
Apklausos rodo: ukrainiečių viltys, kad taika bus pasiekta, artėjant rinkimams stiprėja.
Praėjusių metų lapkritį paskelbtos apklausos duomenimis, 57 proc. žmonių Donbaso konfliktą laiko šaliai opiausiu klausimu, toliau – korupcijos problema (birželį taip manančių buvo 53 proc.)
Vėliau tą patį mėnesį paskelbta kita apklausa parodė, kad taip mano jau 66 proc. ukrainiečių. Gruodžio mėnesio apklausų rezultatai rodė, kad karą didžiausia šalies problema laiko 72 proc. Ukrainos gyventojų.
Pasak Kijeve įsikūrusio politikos studijų centro „Penta“ direktoriaus Volodymyro Fesenkos, yra trys pagrindinės priežastys, kodėl kandidatai, kalbėdami apie karo užbaigimą, vengia leistis į detales.
Pirma, jo teigimu, šiuo metu nėra apčiuopiamos alternatyvos Minsko susitarimui, o Ukrainos ir Rusijos pozicijos – „fundamentaliai priešingos“. Antra, patys ukrainiečiai vieningai nepritaria nė vienam iš galimų šio konflikto sprendimų. Trečia, Ukrainos rinkėjai ir politikai laikosi įsitikinimo, kad taikos klausimas visų pirma priklauso nuo „V. Putino pozicijos, jo valios siekti realaus kompromiso“, situaciją perteikia Ch. Milleris.
Anot jo, mažai tikėtina, kad dabartiniam šalies vadovui P. Porošenkai pavyks padaryti proveržį šiuo klausimu iki rinkimų ir taip pelnyti daugiau palaikymo, ypač turint galvoje V. Putino nusiteikimą buvusio verslininko atžvilgiu.
Tačiau analitikai kelia mintį, kad artėjant rinkimų dienai daugelis ukrainiečių, ypač gyvenantys atokiau konflikto zonų, karo klausimą gali ir primiršti.
Taip manyti verčia apklausų rezultatai: dauguma ukrainiečių, paklausti, kas kelia didžiausią nerimą jų šeimoms, pirmiausia įvardija ekonominius klausimus – plataus vartojimo prekių kainas, atlyginimus ir pensijas. Karo problema jiems tik trečioje arba ketvirtoje vietoje.
„Minsko susitarimą galima lyginti su sunkiai sergančiu pacientu, kuris guli intensyviosios terapijos skyriuje, – sako V. Fesenka. – Nuo mirties jį išgelbėti galima, tačiau visiškai sveikas jis nebebus niekada.“
Ch. Millerio teigimu, 36 milijonai Ukrainos rinkėjų dabar tikriausiai mąsto, ar to paties negalima pasakyti apie jų šalį.
