Vėlyvą ketvirtadienio rytą Kijeve Dnepro krantinėje vaikštinėja IT specialistas Genadijus su dviem mažamečiais sūnumis. Jis – vienas iš nedaugelio ukrainiečių, kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose balsą atiduosiančių už dabartinį šalies lyderį P.Porošenką.
Kol kas už jį ketina balsuoti vos 7,6 proc. rinkėjų.
Ukrainietis Genadijus: „Iš dabartinių kandidatų aš greičiausiai balsuočiau už Porošenką. Matau, ką jis daro: daug gerų dalykų, blogų taip pat, tačiau iš dabartinių kandidatų jis yra geriausias.“
„Iš dabartinių kandidatų aš greičiausiai balsuočiau už Porošenką. Matau, ką jis daro: daug gerų dalykų, blogų taip pat, tačiau iš dabartinių kandidatų jis yra geriausias“, – 15min sakė Genadijus.
Ukrainos visuomenė mano ką kita. Dabartinį šalies vadovą apklausose lenkia buvęs gynybos ministras Anatolijus Gricenka (9,4 proc.) ir buvęs vicepremjeras Jurijus Boiko (8,4 proc).
Sklando gandai, kad kitąmet vyksiančiuose rinkimuose dalyvaus ir kur kas spalvingesni kandidatai: garsios roko grupės „Okean Elzy“ vokalistas Sviatoslavas Vakarčiukas (jį kol kas palaiko 5,6 proc. rinkėjų) ir komikas Volodimiras Zelenskis (5 proc. rinkėjų).
Analitikas Andrijus Bičenka iš tyrimų centro „Razumkov“ portalui „Kyiv Post“ teigė, kad rinkimų rezultatai gerokai skirsis nuo tų, kurie atsispindi apklausose, kadangi dar nėra žinomas visas kandidatų sąrašas. Vis dėlto tendencijos regionuose jau yra aiškios.
„Rytuose situacija panašėja į tą, kuri buvo prieš Maidano revoliuciją“, – sakė A.Bičenka kalbėdamas apie protestus, kurių metu buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Esą šiame regione rinkėjai daugiausia palaiko J.Boiko ir verslininką, politiką Vadimą Rabinovičių.
Sociologė Iryna Bekeškina tikino, kad rinkimų rezultatai priklausys nuo tuo metu šalyje susiklostysiančios ekonominės situacijos. Jos teigimu, dauguma labiau pasiturinčių apklaustųjų linkę palaikyti P.Porošenką.
Apklausų rezultatai rodo, kad dauguma respondentų – 62 proc. – mano, jog Ukrainai reikia naujų politinių lyderių. Tačiau tik 22 proc. gali įvardyti, kas turi šansų tapti naujais tautos vedliais.
I.Bekeškina: „Naujos lyderystės poreikis yra kur kas didesnis nei tikimybė, kad šis poreikis bus patenkintas.“
„Naujos lyderystės poreikis yra kur kas didesnis nei tikimybė, kad šis poreikis bus patenkintas“, – „Kyiv Post“ sakė I.Bekeškina.
Julija Tymošenko grįžta
Kol kas spėjusių pasiskelbti ir numanomų kandidatų sąraše pirmauja Julija Tymošenko – ją ketina palaikyti 13,3 proc. respondentų. Tiesa, charizmatiška ir patyrusi politikė Ukrainoje vertinama prieštaringai.
Per du dešimtmečius eidama įvairiausias pareigas – nuo parlamentarės iki premjerės – partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė pasauliui tapo puikiai atpažįstama 2004-ųjų „Oranžinės revoliucijos“ metu.
Tuomet į gatves išėjo tūkstančiai ukrainiečių, tikinančių, kad V.Janukovyčiaus pergalė prezidento rinkimuose nebuvo sąžininga.
2011 m. ilgakasei revoliucionierei V.Janukovyčiaus vyriausybė iškėlė keletą baudžiamųjų bylų, ji buvo nuteista septyneriems metams kalėjimo. Pagrindiniu kaltinimu tapo 2009 m. su Rusija pasirašytas susitarimas dėl dujų ir tranzito kainų peržiūrėjimo, padaręs žalą Ukrainos biudžetui.
ES ir Vakarai tokius kaltinimus vadino politiškai motyvuotais. Tačiau ukrainiečiai į 2014-aisiais išlaisvintą J.Tymošenko vis dar žvelgia įtariai.
„Tymošenko apskritai nepripažįstu, nes ji užsiėmė nelabai gerais darbeliais“, – apie būsimus rinkimus 15min sakė 25 metų amžiaus pardavėja Alina, dirbanti Kijevo krantinėje įsikūrusioje ledainėje.
Jai antrino IT specialistas Genadijus: „Man nepatinka Tymošenko, kadangi ji daug kalba, tačiau nieko nedaro.“
Tokiuose žodžiuose yra tiesos: J.Tymošenko aršiai kritikuoja dabartinę valdžią, tačiau pati šiuo metu vyriausybėje nevaidina jokio svarbaus vaidmens.
Be to, politikė puikiai įvaldė populistinę retoriką. „The Atlantic Council“ rašo, kad J.Tymošenko kritikavo 2017 m. Ukrainos vyriausybės ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pensijų reformą – teigė, kad minimali pensija turėtų siekti bent 3 tūkst. grivinų (100 eurų) vietoj 1 312 grivinų (42 eurų).
Panašu, kad tokiu būdu ji taikosi į rinkėjus, kuriems mažai rūpi ekonominis stabilumas ir tarptautinių donorų rekomendacijos.
Panašu, kad tokiu būdu ji taikosi į rinkėjus, kuriems mažai rūpi ekonominis stabilumas ir tarptautinių donorų rekomendacijos.
Be to, tyrimų centro „Vox Ukraine“ skaičiavimais, tik 17 proc. J.Tymošenkos pareiškimų yra tiesa, o 27 proc. – visiškos melagystės.
„Sunku pagauti Tymošenko meluojant. Ji turi kompetencijos kalbėti daugybe temų ir yra puikiai susipažinusi su duomenimis. Tačiau ji visada duomenis naudoja savo naudai, jais manipuliuoja, nepasako visos tiesos“, – rašoma „Vox Ukraine“ ataskaitoje.
Petro Porošenkos saulėlydis?
Ukrainos istorija P.Porošenką turėtų nuteikti neigiamai.
„Bloomberg“ rašo, kad Leonidas Kučma – vienintelis Ukrainos prezidentas, perrinktas antrai kadencijai po šalies nepriklausomybės atgavimo 1991 metais. Valstybės istoriją taip pat žymi dažni vyriausybių nuvertimai ir pirmalaikių rinkimų organizavimas.
„Vargu ar pasaulyje yra dar viena šalis, kurioje vyriausybė taip reguliariai pralaimi rinkimus“, – sakė I.Bekeškina.
Vis dėlto taksi vairuotojas Oleksejus yra pasiryžęs balsuoti už P.Porošenką, net jei jo reputacija šiuo metu toli gražu neblizga.
„O už ką daugiau? Jis (P.Porošenka – red.) bent jau į Europą žiūri, o ne Rusiją“, – tikino Oleksejus ir pridūrė, kad dabartinis prezidentas kovoje su korupcija galėtų nuveikti daugiau.
Būtent kovą su korupcija galima laikyti tiek P.Porošenkos palaima, tiek prakeiksmu.
Kai 2014 m. po Maidano revoliucijos iš šalies paspruko V.Janukovyčius, kurio prabangi vila Mežigorjėje įkūnija visą Ukrainą apraizgiusį korumpuotų oligarchų tinklą, Vakarų remiamas P.Porošenka prezidento rinkimuose nuskynė solidžią pergalę – pirmajame ture už jį balsavo 54 proc. rinkėjų.
Tuomet į Ukrainą pradėjo plūsti dosni Europos Sąjungos (ES) parama – nuo 2014 metų Briuselis yra suteikęs 2,81 mlrd. eurų vertės išmokų. Be to, tiek Bendrija, tiek JAV į Ukrainą siunčia specialistus, padedančius įgyvendinti svarbiausias reformas.
Tačiau prieš ketverius metus įsiliepsnojęs P.Porošenkos vyriausybės ir Vakarų romanas ėmė greiti blėsti.
Įtampa itin išaugo 2017-ųjų gruodį, kai buvo sužlugdytos Ukrainos nacionalinio antikorupcinio biuro (NABU) operacijos, o parlamente žadėta svarstyti įstatymo projektą, leidžiantį supaprastinti keturių antikorupcinių organų vadovų atleidimo procedūrą.
Tuomet Vakarai netiesiogiai iškėlė ultimatumą: arba antikorupcinės tarnybos paliekamos ramybėje, arba jie atšaukia finansinę paramą Ukrainai.
Be to, Ukrainos parlamentas vieną svarbiausių tarptautinių organų reikalavimų – įstatymą dėl antikorupcinio teismo įsteigimo – priėmė tik po pusmetį trukusio atidėliojimo.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reikalavo, kad tarptautinių ekspertų organizacija galėtų turėti lemiamą, o ne patariamąjį balsą, parenkant teisėjus. Anot TVF, taip būtų užtikrinama „nepriekaištinga teisėjų reputacija ir dorumas“.
Tačiau P.Porošenka šiuo klausimu ilgą laiką nenorėjo leistis į kompromisus.
Prezidentui populiarumo tiek namuose, tiek tarptautinėje arenoje nepridėjo ir gandai, esą jis už susitikimą su Donaldu Trumpu jo asmeniniam advokatui sumokėjo 400 tūkst. dolerių.
O kur dar metų pradžioje kilęs skandalas, kad P.Porošenka su artimaisiais mėgavosi 500 tūkst. dolerių vertės atostogomis Maldyvuose?
Anot ukrainiečių sociologų grupės „Rating“, būtent vidaus skandalai, lėtas ekonominis progresas (Ukrainos BVP 2017-aisiais paaugo tik 2,1 proc.) ir Rytų Ukrainoje besitęsiantis karas lemia mažėjantį P.Porošenkos populiarumą.
Gali pasisekti ir „žvaigždūnams“
Anot „Rating“ grupės direktoriaus Aleksejaus Antipovičiaus, 75 proc. respondentų mano, kad Ukraina juda netinkama linkme.
Tokias ukrainiečių nuotaikas puikiai iliustruoja prisistatyti nepanorusi, tačiau išsakyti nuomonės visais valstybės valdymo klausimais nepabūgusi pensininkų pora.
Pensininkė iš Kijevo: „Manome, kad valdžia turi pasikeisti, o už ką konkrečiai balsuoti – nežinome. Dėl žmonių Porošenka nieko gero nepadarė. Kiek galėjo, tiek gero padarė tik sau.“
„Manome, kad valdžia turi pasikeisti, o už ką konkrečiai balsuoti – nežinome. Dėl žmonių Porošenka nieko gero nepadarė. Kiek galėjo, tiek gero padarė tik sau“, – rankose spausdama šluotą kalbėjo moteris.
Gaunanti minimalią pensiją, ji dirba ne visu etatu – iš valstybės gaunamų pinigų neišgyventų.
Jos sutuoktinis numoja ranka ir pasitraukia į šalį – esą apie tokią vyriausybę nėra nė ką kalbėti.
„Aukščiausioji Rada vis kažką sprendžia, bet kai nusprendžia, tai tik būna blogiau. Šiandien pensininkai priversti dirbti, nes pragyvenimui neužtenka (pinigų – red.). Tik Ukrainoje taip blogai, užsienyje taip nėra“, – tikino pašnekovė
Todėl nenuostabu, kad P.Porošenkos antireitingas siekia net -45 proc. O J.Tymošenko visiškai nepalaiko perpus mažiau respondentų – -24 proc.
Sociologų grupės „Rating“ rengtoje apklausoje taip pat buvo klausiama, už ką respondentai balsuotų, jei šiuo metu jų palaikomas kandidatas visgi nedalyvautų rinkimuose?
Paaiškėjo, kad P.Porošenka gautų tik „Radikalų partijos“ kandidato Olego Liaškos rėmėjų balsus. J.Tymošenką rinktųsi dauguma „Radikalų partijos“ rėmėjų, A.Gricenkos ir net dalis dabartinio prezidento elektorato.
Vis dėlto ukrainiečiai teigiamai vertina P.Porošenkos pasiūlymą steigti šalyje vieną, nuo kitų valstybių nepriklausomą stačiatikių bažnyčią, o tai, anot sociologų, gali pakoreguoti rezultatus.
Vis dėlto ukrainiečiai teigiamai vertina P.Porošenkos pasiūlymą steigti šalyje vieną, nuo kitų valstybių nepriklausomą stačiatikių bažnyčią, o tai, anot sociologų, gali pakoreguoti rezultatus.
O gal pasiseks šoumenams S.Vakarčiukui ir V.Zelenskiui?
„Yra naujų, visiems gerai žinomų veidų, kurie gali būti sąžiningi ir kovoti su korupcija, poreikis“, – portalui ukraineworld.org teigė Tarptautinio sociologijos instituto Kijeve direktoriaus pavaduotojas Antonas Grušetskis.
„Labiausiai ukrainiečiai vertina gerą įvaizdį ir parems kandidatus, kurie atrodo nuoširdūs ir sąžiningi. Jų profesionalumas ir politinė patirtis (žmonėms – red.) nerūpi“, – pridūrė sociologė I.Bereškina.
