Straipsnyje rašoma, kad netiesioginės derybas, kuriose tarpininkavo Kataro atstovai, atskirai susitikinėję su Ukrainos ir Rusijos delegacijomis, sužlugdė netikėtas Ukrainos įsiveržimas į Rusijos vakarinę Kursko sritį praėjusią savaitę.
Apie tokį galimą susitarimą ir planuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą anksčiau niekur nebuvo pranešta.
Žurnalistai primena, kad jau daugiau nei metus Rusija atakuoja Ukrainos energetikos sistemą sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais orlaiviais, padarydama nepataisomą žalą elektrinėms ir sukeldama elektros energijos tiekimo sutrikimus visoje šalyje.
Tuo metu Ukraina atakuoja Rusijos naftos objektus tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgiais, nuo kurių dega naftos perdirbimo gamyklos, naftos saugyklos ir rezervuarai. Dėl to Maskvos naftos perdirbimo pajėgumai sumažėjo maždaug 15 proc., o visame pasaulyje pakilo benzino kainos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas svarstytų visiškas paliaubas tik tuo atveju, jei Rusija pirmiausia išvestų visus savo karius iš Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo 2014 m.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja, kad Ukraina pirmiausia atiduotų jam keturis Ukrainos regionus, kuriuos Kremlius yra paskelbęs Rusijos dalimi, įskaitant teritorijas, kurių Rusijos kariai net nėra užėmę.“
Derybose dalyvaujantis diplomatas sakė, kad Rusijos pareigūnai po Ukrainos įsiveržimo į Vakarų Rusiją atidėjo susitikimą su Kataro pareigūnais. Maskvos delegacija tai pavadino „eskalavimu“, sakė diplomatas ir pridūrė, kad Kyjivas „neįspėjo Dohos apie savo puolimą kitapus sienos“.
Rusija „neatšaukė derybų, jie pasakė: „Duokite mums laiko“, – patikino diplomatas.
Pasak pašnekovo, nors Ukraina vis dar norėjo siųsti savo delegaciją į Dohą, Kataras atsisakė, nes nematė vienašališko susitikimo naudos.
Su derybomis susipažinęs diplomatas sakė, kad Kataras pastaruosius du mėnesius su Kyjivu ir Maskva aptarinėjo susitarimą dėl moratoriumo energetiniams smūgiams. Jis sakė, kad šalys susitarė dėl Dohos aukščiausiojo lygio susitikimo, liko suderinti tik smulkias detales.
„Po Kursko rusai atsitraukė“, – sakė kitas su derybomis susipažinęs pašnekovas.
Pašnekovas iš Rusijos, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos diplomatais, leido suprasti, kad „po Kursko puolimo Putinas nebus nusiteikęs sudaryti susitarimo“.
„Jūs žinote, kad mūsų Rusijos vadovybė paprastai nesileidžia į kompromisus spaudžiama“, – teigė pašnekovas.
Atsakydama į laikraščio „The Washington Post“ paklausimą, Ukrainos prezidento kanceliarija pareiškė, kad Dohos aukščiausiojo lygio susitikimas buvo atidėtas „dėl padėties Artimuosiuose Rytuose“, tačiau rugpjūčio 22 d. jis vyks per vaizdo konferenciją, o po to Kyjivas konsultuosis su partneriais dėl aptartų klausimų įgyvendinimo.
Kremlius neatsakė į prašymus pateikti komentarą.
Baltieji rūmai atsisakė komentuoti šią istoriją. Joe Bideno administracija jau seniai teigė, kad dėl galimo susitarimo su Rusija dėl ugnies nutraukimo laiko ir sąlygų turėtų spręsti tik Ukraina.
Apie derybas informavęs diplomatas sakė, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse parodė norą pritarti susitarimams. Tačiau Kyjivo pareigūnai turėjo nevienareikšmiškų lūkesčių dėl to, ar derybos gali būti sėkmingos: pasak dviejų su derybomis susipažinusių asmenų, vieni sėkmės tikimybę vertino 20 proc., o kiti įžvelgė dar prastesnes perspektyvas, net jei Kursko puolimas nebūtų įvykęs.
„Turime tik vieną šansą išgyventi šią žiemą, jei rusai nepradės naujų išpuolių prieš energetikos sistemą“, – laikraštis citavo Ukrainos pareigūną, kuris buvo informuotas apie derybas.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad Kyjivo judėjimas į Rusiją, kuri užima apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, iš dalies buvo skirtas tam, kad Ukraina turėtų daugiau svertų būsimose derybose. Tačiau kariniai analitikai išreiškė skepticizmą, ar Ukrainos pajėgos sugebės išlaikyti Rusijos teritorijos kontrolę.
Be to, Maskva toliau pasiekia pergalių Donecko regione Rytų Ukrainoje ir neatitraukė iš ten karių, kad apsigintų nuo naujo Ukrainos puolimo.
Tačiau nors Kyjivas, užgrobdamas Rusijos žemes, galbūt pagerino savo būsimas derybines pozicijas, panašu, kad greitų taikos derybų tikimybė sumažėjo. V.Putinas šią savaitę viešai pažadėjo nesušvelninti savo derybinės pozicijos dėl puolimo Rusijos teritorijoje.