Kyjivo meras Vitalijus Klyčko neatmetė galimybės, kad naujų išpuolių atveju Ukrainos sostinė vienu metu liks be elektros, vandens ir šildymo. Siekdamas taupyti energiją, Kyjivas jau įvedė valandinio elektros energijos tiekimo nutraukimo režimą. V.Klyčko pripažino, kad svarstoma ir gyventojų evakuacijos iš miesto galimybė.
BBC korespondentas S.Chomenko pasakoja, kaip Ukrainos sostinė gyvena naujoje realybėje.
-
Ukrainiečiai su nerimu laukia žiemos, bet nepasiduoda: jei reikės – deginsime žvakes ir taip sušilsime
-
ES ambasadoriams teko slėptis nuo atakų, bet nurodymo evakuotis iš Kyjivo nebuvo
-
Lietuvos diplomatų Kyjive kasdienybė: gyvenimas ambasadoje ir nuolatinis bėgimas į slėptuvę
-
Kyjive po Rusijos smūgių atkurtas vandens ir elektros tiekimas
-
Kyjivas: Iranas turi suvokti, kad „bendrininkavimas“ turės pasekmių
-
Kyjivo valdžia ruošiasi iš miesto evakuoti visus civilius, jei visiškai nutrūktų elektros tiekimas
-
Ukrainos ir Rusijos derybos: Vakarai svarsto galimybę, Kyjivas laiko tai Maskvos informacine ataka
Gyvenimas staiga pasikeitė
Gerai prisimenu, kaip man asmeniškai prasidėjo naujas karo etapas. Buvo pirmadienis, spalio 10 d., ir aš ką tik buvau nuvedęs savo trečioką sūnų į mokyklą. Jis nuėjo į priešlėktuvinę slėptuvę: netrukus Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus. Dauguma miestiečių tuo metu jau nekreipė dėmesio į pavojaus signalus: jie skambėjo kelis kartus per dieną, tačiau nuo birželio mėnesio mieste nebuvo jokių sprogimų. Prie pat mokyklos kalbėjausi su sūnaus klasės draugo mama. Paskui pasigirdo pirmasis sprogimas, o iškart po jo – antrasis. Greitai atsisveikinome, ir aš nėriau į požemį.
Sprogimai, kuriuos girdėjome, buvo girdimi Kyjivo centre. Viena Rusijos raketa pataikė į sankryžą prie pat universiteto, kita – į žaidimų aikštelę netoliese esančiame parke. Dauguma tą dieną paleistų raketų ir bepiločių orlaivių buvo nukreipti į energetikos infrastruktūrą – elektrines, šilumines elektrines, transformatorių pastotes visoje Ukrainoje, ypač Kyjive. Kai kuriose miesto dalyse dingo elektra – tokios antraštės tuo metu dar buvo naujiena.
Duobė miesto centre esančioje sankryžoje buvo užtaisyta jau kitą dieną po patirto šoko. Po kelių dienų duobė parke buvo užlyginta, nors vaikai ją jau naudojo savo žaidimams.
Tačiau buvo neįmanoma taip greitai pašalinti smūgių energetikos objektams padarinių.
Juoba kad po kelių savaičių paaiškėjo, jog šie smūgiai nebuvo atsitiktiniai. Nesulaukusi pastebimų laimėjimų fronto linijose, Rusijos kariuomenė pradėjo metodiškai atiminėti iš ukrainiečių šviesą, o Kyjive ir netoli jo esantys elektros energijos įrenginiai buvo naikinami beveik kiekvieną savaitę.
Reikia pripažinti, kad rusams kariauti su Ukrainos energetikos sektoriumi sekasi: praėjusio penktadienio rytą 450 tūkst. Kijevo butų buvo be elektros, o kitą dieną miesto meras V.Klyčko pripažino, kad šią žiemą sostinėje gali visiškai nutrūkti elektros tiekimas ir Kyjivo gyventojams gali tekti bėgti iš miesto.
Nors valdžios institucijos kol kas tokius scenarijus mini daugiau kaip teorines galimybes, gyvenimas Kyjive šiandien labai skiriasi nuo to, koks jis buvo iki spalio 10 d.
„Atjungtas“ miestas
Pastarąsias savaites Kyjivo gyventojų žodyne labiausiai įsitvirtino žodis „elektros energijos tiekimo nutraukimas“. Per tą laiką jie sužinojo, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas gali būti planuotas arba avarinis, stabilizavimo arba tęstinis. Teoriškai jie skiriasi, tačiau praktiškai atrodo lygiai taip pat: jūsų namas netenka šviesos, o kartais ir vandens.
Galite įvesti savo adresą į specialią svetainę ir sužinoti, kada jūsų name bus išjungta ir kada vėl bus įjungta elektra, tačiau šie grafikai dažnai neturi nieko bendra su realiu gyvenimu. Užvakar mano laiko tarpas buvo nuo dvyliktos ryto iki ketvirtos popiet, bet elektrą išjungė nuo devintos iki vienuoliktos. O nuo pusės pirmos iki trečios – dar vienas atjungimas. Šiandien šviesa gali būti išjungta aštuonias valandas, o rytoj – dešimt ar dvylika. Užpraėjusią savaitę vieną dieną išvis nebuvo jokio atjungimo.
„Suprantame jūsų emocijas, tačiau visi esame sunkiose sąlygose“, – reaguodamas į vartotojų pasipiktinimo bangą atsakė elektros energijos tiekėjas Kyjive ir paragino miesto gyventojus visais įmanomais būdais taupyti energiją.
Esant tokiai padėčiai, elementarios kasdienės veiklos planavimo horizontas susiaurėjo iki minimumo.
Visų pirma, daugelis Kyjivo gyventojų nustojo naudotis liftais. Kai kurių pastatų liftų kabinose atsirado „krizių rinkiniai“ – kartoninėse dėžutėse įdėta keletas paprastų užkandžių, vaikiškas žaislas, geriamojo vandens, raminamųjų vaistų pakuotė, jei vieną iš keleivių ištiktų klaustrofobijos priepuolis, ir tuščias plastikinis indas kūno reikmėms.
Kaip sako vienas iš mano bičiulių, daug kas dabar daroma ne tada, kai reikia ar norisi, o tada, kai tai įmanoma. Skalbiama tada, kada pavyksta įjungti skalbimo mašiną, lyginama, kai galima įjungti lygintuvą, galva plaunama tada, kai yra galimybė naudoti plaukų džiovintuvą – tai akivaizdžiausi šios naujos realybės pavyzdžiai.
Tas pats ir su maisto gaminimu. Jei turite dujinę viryklę, jums pasisekė: blogiausiu atveju vakarienė bus gaminama prie žvakių šviesos. Žinoma, valgyti taip pat teks prie žvakių šviesos.
Jei turite elektrinę viryklę, jūsų gyvenimo kokybė labai pablogėja. Mano draugė vakare verda kavą ir supila ją į termosą, jei ryte negalėtų užvirti vandens.
Žmonės, kurie niekada anksčiau neturėjo nieko bendra su žygiais į kalnus, perka turistiniams žygiams skirtas dujines virykles: jas galima naudoti, pavyzdžiui, balkone. Kiti iš tuščių metalinių kavos skardinių konstruoja prietaisus, skirtus virti naudojant sauso spirito tabletes. Vienas mano draugas morališkai pasiruošęs tam, kad vieną dieną išeis į savo šešiolikaaukščio namo kiemą ir ant šašlykinės gamins vakarienę šeimai; jis jau nusipirko malkų ir laiko jas balkone.
Kiekviename Kijevo bute yra užkandžių, geriamojo vandens ir atskirai vandens tualetui.
Be ryšio
Nuo Rusijos atakų nukenčia ir mobiliojo ryšio operatorių bokštai. Neseniai kažkur skaičiau, kad teoriškai kiekvienas iš jų turėtų turėti autonominį atsarginį energijos šaltinį. Galbūt kur nors tai tiesa, bet mano gyvenamajame rajone bokštai stovi ant paprastų namų stogų, o kai mano rajoną atjungia, jie taip pat nustoja veikti.
Taigi, kai išjungiama elektra, dingsta visas namų ir mobilusis internetas. Be to, dingsta ir įprastos mobiliojo ryšio paslaugos. Daugelyje Kyjivo daugiabučių nebėra fiksuoto ryšio telefonų, todėl po kiekvieno elektros energijos tiekimo sutrikimo šimtai tūkstančių mano rajono gyventojų atsiduria „skaitmeninėje dykumoje“.
Mano sūnus savo telefone turi atskirą aplanką, skirtą žaidimams, kuriuos galima žaisti be interneto. Kolega darbe sako, kad, kol dar yra elektros, turėtume nepamiršti atsisiųsti penkių ar šešių valandų trukmės „Netflix“ serialų. Tokiomis aplinkybėmis praverčia galingi nešiojamųjų kompiuterių maitinimo blokai ir įkrovimo stotelės, kurių Kyjivo elektronikos parduotuvėse jau seniai nebeliko.
Mano pažįstami mieliau negalvoja apie krizines situacijas, ką reikės daryti, pavyzdžiui, jei prisieis kviesti greitąją pagalbą, kai nėra jokio ryšio.
Tačiau metro mobiliojo ryšio neišjungia. Ne kartą mačiau žmones, kurie ant metro stoties laiptų išsitiesė turistinį kilimėlį ir kelioms valandoms paniro į darbą.
Metro apskritai galima laikyti stabilumo ir saugumo sala, tačiau tik tuo atveju, jei negyvenate kairiajame Dniepro krante, kuris daugiausia užstatytas gyvenamaisiais rajonais. Per oro antskrydžius traukinių eismas tiltais per Dnieprą sustoja. Per dieną gali būti keli pavojaus signalai, tačiau jie trunka trumpai – nuo pusvalandžio iki valandos. Arba gali būti vienas, bet penkioms valandoms.
Gyvenimas tamsoje
Dabartinis Kyjivas labiausiai skiriasi nuo senojo Kyjivo tuomet, kai prasideda saulėlydis. Dabar anksti temsta, gatvių apšvietimas labai taupus, ir net Podolėje, kuri išlieka miesto naktinio gyvenimo centru (tiksliau, vakarinio, nes nuo 23 val. prasideda komendanto valanda), sutemsta po šeštos valandos vakaro.
Eidami pro kavinę ar barą turėtumėte atidžiai klausytis. Jei išgirsite savitą variklio garsą, vadinasi, čia veikia dyzelinis generatorius, o viduje bus šilta, šviesu ir skanu – galbūt net galėsite pažiūrėti futbolo rungtynes. Mažiau laimingi, pavyzdžiui, netoli mano namų esantis alaus baras, tiesiog apšviečia vidų LED lemputėmis, maitinamomis iš tų pačių energijos kaupiklių.
Daugelis žmonių, einančių vakare gatve, pavyzdžiui, vedžiodami šunį arba eidami iš metro į namus, kelią pasišviečia savo mobiliaisiais telefonais. Kai kurie žmonės šviečia visą kelią, kiti – tik pėsčiųjų perėjose, nes kai atjungiama elektra, šviesoforai taip pat nustoja veikti. Tie, kurie per karą nenustojo bėgioti, naudoja ant galvos tvirtinamus žibintuvėlius. Miesto pareigūnai neseniai paragino pėsčiuosius naktį dėvėti drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.
Be šviesos ar be jūsų? Be jūsų
Rusijos propaganda tvirtina, kad smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai trikdo tiekimo grandines priešakiniams Ukrainos kariuomenės daliniams. Ukrainos ir Vakarų ekspertai tvirtina, kad šie smūgiai neturi jokios įtakos padėčiai frontuose, o pagrindinis jų tikslas – demoralizuoti Ukrainos visuomenę ir suformuoti reikalavimą kuo greičiau baigti karą Rusijos sąlygomis.
Netiesioginiu šios tezės patvirtinimu galima laikyti neseniai paskelbtą Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą.
„(Ukrainai) Būtina pripažinti Rusijos pretenzijų teisėtumą specialiosios operacijos (taip Rusija vadina prieš Ukrainą pradėtą karą) rėmuose ir jos rezultatus, atspindėtus mūsų konstitucijoje (akivaizdžiai turimas omenyje reikalavimas, kad Kyjivas pripažintų Zaporižios, Donecko, Luhansko, Chersono sričių ir Krymo „prijungimo“ prie Rusijos teisėtumą). Ir tada su šviesa viskas susitvarkys“, – spalio 28 d. savo „Telegram“ kanale rašė D.Medvedevas.
Kyjivas neketina sutikti su tokiomis sąlygomis.
„Net ir per nepermatomą tamsą Ukraina ir civilizuotas pasaulis aiškiai mato šiuos teroro aktus. Tyčiniai ir ciniški raketų smūgiai civilinei ypatingos svarbos infrastruktūrai. Jokių karinių taikinių“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugsėjo mėnesį, kai Rusija surengė „bandomuosius“ smūgius energetikos infrastruktūrai šalies rytuose.
„Skaitykite iš lūpų. Be dujų ar be jūsų? Be jūsų. Be šviesos ar be jūsų? Be jūsų. Be vandens ar be jūsų? Be jūsų. Be maisto ar be jūsų? Be jūsų. Šaltis, badas, tamsa ir troškulys mums ne tokie baisūs ir mirtini kaip jūsų „draugystė ir brolybė“, – sakė apie Rusijos smūgius V.Zelenskis savo kreipimesi į Ukrainos žmones. Nuo to laiko oficialaus Kyjivo pozicija nepasikeitė.
Juo labiau kad Ukrainos visuomenė turi panašią nuomonę apie tai, kas vyksta. Spalio 21-23 d. Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 86 proc. ukrainiečių mano, jog būtina tęsti ginkluotą kovą prieš Rusiją, net jei ir toliau bus masiškai apšaudoma Ukrainos teritorija.
Ir net paviršutiniškas socialinių tinklų memų apie elektros energijos tiekimo nutraukimą tyrimas rodo, kad skaičiai nemeluoja.
