„Bažnyčios pašaukimas – liudyti tiesą. Todėl būtina iš moralinės pusės įvertinti aneksiją, arba geriau – Krymo anšliusą, kurį įvykdė Rusijos Federacija. Kovo 18 dieną Rusijos valdžia viešai pažeidė tris Dievo įsakymus: nevok, nekalbėk netiesos apie artimą savo, netrokšk savo artimo namų ir visko, kas yra tavo artimo“, – teigiama penktadienį išplatintame patriarcho pareiškime.
Jis pabrėžė, kad ginkluotos agresijos pasekmė prieš Ukrainą virto kraujo praliejimu – separatistai Donecke nužudė žmogų, nužudytas Krymo totorius ir kareivis.
„Rusijos palaikomi ir kurstomi provokatoriai sėja sumaištį ir skatina separatizmą, įžiebia konfliktus tarp žmonių pietinėse ir rytinėse Ukrainos dalyse. Kryme priesaikai ištikimi kariai ir jų šeimos patiria spaudimą, juos baugina, taip pat ir naudojant ginklus. Okupuotame Kryme be žinios dingsta žmonės. Tie, kurie buvo pagrobti okupantų ir vėliau paleisti, liudija apie žiaurų, nežmonišką elgesį, nuolatinį žeminimą, grasinimus nužudyti. Už tai atsakomybė tenka Rusijos valdžiai“, – teigia Filaretas.
Kremlius pasijuto stiprus
Esu įsitikinęs, kad pusiau tiesa, kuri sklido iš Rusijos vadovo lūpų – kaip į maistą įmaišyti nuodai, kur kas pavojingesni, nei akivaizdūs.
Anot jo, kovo 18 dienos pareiškime prezidentas V.Putinas panaudojo velnio metodą – sumaišė tiesą su melu: „Esu įsitikinęs, kad pusiau tiesa, kuri sklido iš Rusijos vadovo lūpų – kaip į maistą įmaišyti nuodai, kur kas pavojingesni, nei akivaizdūs“.
Sovietų Sąjungos žlugimą vadindamas „tragišku įvykiu“, pasak patriarcho, V.Putinas nepasakė, kad Ukrainoje, taigi, ir Kryme ir Sevastopolyje, 1991 metais įvykusiame referendume žmonės palaikė Ukrainos nepriklausomybę.
„Bet jis nei žodžiu neužsiminė apie įsipareigojimus ne tik gerbti, bet ir garantuoti suverenitetą ir Ukrainos sienų neliečiamumą, kurie buvo Rusijos prisiimti Budapešto memorandumu 1994 metais ir draugystės sutartimi 1997 metais“, – sako jis.
Patriarcho teigimu, okupavusi ir aneksavusi Krymą, Rusijos valdžia privertė suabejoti tarptautinės teisės sistema. Dabar, anot jo, Rusijos valdžios manymu, bet kokį ginčą „Kremliaus interesų zonoje“ galima spręsti ginkluota jėga ir kitomis spaudimo priemonėmis – nesiskaitant su teise ir teisingumu, tarpvalstybiniais ir tarptautiniais susitarimais, pasaulio nuomone.
„V.Putinas netiesiogiai tai pripažįsta, nurodydamas, kad praeityje Rusija dėl ekonominio ir politinio silpnumo buvo priversta pasirašyti susitarimus ir prisiimti įsipareigojimus. Iš šių veiksmų matyti, kad dabar, kai Kremlius pasijuto stiprus, jis gali sau leisti atmesti visus įsipareigojimus ir veikti savarankiškai“, – rašoma pareiškime.
Galime laukti įsiveržimo į kitas buvusias SSRS respublikas
Motyvuodamas agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas baksnoja į bendrą mūsų tautų praeitį, tačiau savu laiku Rusijos įtakoje buvo ir kitos šalys: Baltarusija, Baltijos valstybės, Lenkija, Suomija, Moldova, Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalys.
„Motyvuodamas agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas baksnoja į bendrą mūsų tautų praeitį, tačiau anksčiau Rusijos įtakoje buvo ir kitos šalys: Baltarusija, Baltijos valstybės, Lenkija, Suomija, Moldova, Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalys, – teigia Filaretas. – Taigi, dabar iš Rusijos vadovų galime laukti ne tik įsiveržimo į pietines ir rytines Ukrainos dalis, bet ir į bet kurią iš išvardintų šalių. Juk ten, kaip ir Ukrainoje, gyvena rusai, kurių interesus pasirengęs ginti Kremlius.“
Jis atkreipė dėmesį, jog V.Putinas oficialiai pradėjo vartoti tokius pareiškimus kaip „rusiškas pasaulis“, „istorinė Rusija“, „rusai – padalinta nacija“, „mes su ukrainiečiais – viena tauta“. Visai tai, kartu su praeities nostalgija, keršto dėl Sovietų Sąjungos žlugimo noru, yra tiksli fašistinių Vokietijos ir Italijos režimų kopija.
„Šios idėjos patvirtinimas – Rusiškoje žiniasklaidoje kilusi prieš Ukrainą nukreipta isterija. Mėnesiais Rusijos visuomenei pilama pusiau tiesa arba atviras melas apie įvykius Ukrainoje, blokuojant alternatyvius žiniasklaidos šaltinius. Taip Rusijos valdžia apgavo savo tautą, kaip savu laiku elgėsi fašistiniai režimai“, – sako jis.
Patriarcho teigimu, istorija mums primena, kad Austrijos anšliusas ir Sudetų krašto užgrobimas taip pat vyko su „tautos vienybės“, „nacionalinių interesų apsaugos“ ir „teisingumo atstatymo“ lozungais. Ten taip pat žvangant ginklams vyko „referendumai“, kurie davė užgrobėjams naudingus rezultatus.
Tačiau po „taikaus“ užkariavimo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, nes nuolaidžiavimo agresoriui politika visada veda ne į taiką, o į nebaudžiamumo jausmą ir norą eiti toliau.
Dėkojo nepabijojusiems stoti į kovą
Mes turime susitelkti, nes tik vienybėje tautos stiprybė. Ukrainos valdžios veiksmai gali sukelti kritiką, tačiau reikia prisiminti: okupantų valdžia neleis jokios kritikos.
„Todėl pirmiausia krepiuosi į Ukrainos žmones: mūsų tėvynę užpuolė priešas, kuris okupavo Ukrainos dalį ir ketina sunaikinti mūsų nepriklausomybę, grąžinti mus į Kremliaus imperijos jungą. Todėl kiekvieno švenčiausia pareiga – padėti apsaugoti nuo agresoriaus mūsų bendrus ukrainietiškus namus, – rašoma pareiškime. – Mes turime susitelkti, nes tik vienybėje tautos stiprybė. Ukrainos valdžios veiksmai gali sukelti kritiką, tačiau reikia prisiminti: okupantų valdžia neleis jokios kritikos.
Daugelio tautų pavyzdys rodo, susitelkimas ir ryžtinga kova ginant savo namus lemia pergalę prieš galingesnį. Juk Dievas yra ne jėgoje, jis – tiesoje“.
Patriarchas pareiškė solidarumą su visais, kurie be baimės stojo prieš agresorių, išsakė pagarbą Krymo totoriams, kurie okupacijos sąlygomis išlaiko atsidavimą Ukrainos vienybei.
„Dėkingas arkivyskupui Klimentui, Kijevo Patriarchato Krymo vyskupijai, mūsų Bažnyčia padarys viską, kas įmanoma, palaikydama tikinčiuosius ir gindama jų teises.
Dar kartą pakartosiu žodžius, kurie jau skambėjo mūsų Bažnyčios vardu: ukrainiečių tauta nejaučia ir neturėtų jausti neapykantos rusų tautai, net karinės agresijos prieš mūsų valstybę metu.
Esu įsitikinęs, kad ateityje turėsime lygiaverčius ir draugiškus santykius tarp nepriklausomos Ukrainos ir demokratinės Rusijos“, – rašo jis.
Prašo tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų
Šiuo metu sprendžiasi ne tik Ukrainos, bet viso pasaulio likimas. Žmonija stovi kryžkelėje: grįžti į epochą, kai santykius šalys aiškino ne pagal tarptautinę teisę, o ginklais ir milijonų žuvusiųjų kaina, ar kartu sustabdyti cinišką agresorių ir išgelbėti pasaulį nuo blogiausio.
Filaretas kreipėsi į tarptautinę bendruomenę: pareiškimų apie susirūpinimą laikas seniai praėjo, atėjo laikas veikti, todėl jis pasveikino ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymą, patvirtinantį galimybę Ukrainai tapti ES nare.
„Šiuo metu sprendžiasi ne tik Ukrainos, bet viso pasaulio likimas. Žmonija stovi kryžkelėje: grįžti į epochą, kai santykius šalys aiškino ne pagal tarptautinę teisę, o ginklais ir milijonų žuvusiųjų kaina, ar kartu sustabdyti cinišką agresorių ir išgelbėti pasaulį nuo blogiausio“, – teigia Filaretas.
Anot jo, visos tarptautinės saugumo institucijos: Jungtinių tautų organizacija, NATO, ESBO, taip pat Budapešto memorandumo šalys turi padaryti viską, kad būtų sustabdyta Rusijos agresija prieš Ukrainą.
