Anot ministro, Ukraina šiame amžiuje sukūrė du precedentus – 2004 m. Oranžinę revoliuciją ir 2013–2014 m. Euromaidano judėjimą. Antroji revoliucija buvo būtina, nes pirmąja nebuvo pasiekta trokštamų rezultatų. Jo teigimu, jeigu Ukraina šioje revoliucijoje pralaimės, tai bus viso civilizuoto pasaulio, kuris tiek metų kūrė globalinio saugumo sistemą, nesėkmė.
Civilizuotas, racionalus ir progresyvus pasaulis pasirodė esantis bejėgis prieš barbariškus veiksmus
Tačiau S.Kvitas teigia, kad vietoj planuotos geresnės ateities visame pasaulyje socialinis klimatas Europoje yra panašus į tokį, kuris kaustė Europos šalis prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
„Civilizuotas, racionalus ir pažangus pasaulis pasirodė esantis bejėgis prieš barbariškus veiksmus, kurie ciniškai stiprinami moderniomis technologijomis“, – nusivylęs kalbėjo ministras.
S.Kvitas priminė Winstono Churchillio žodžius apie komunizmą kaip apie žmonijos regresą ir Ronaldo Reagano pareiškimą, kad Sovietų Sąjunga yra Blogio imperija. „Tai šiandien gali būti tiesiogiai taikoma Rusijai. Agresija, korupcija, prievarta, išdavystės, viešpatavimas. Tai yra alternatyvios rusų „civilizacijos“ vertybės, kurioms atstovauja Vladimiras Putinas, ir kurios yra grėsmė visam pasauliui“, – Vašingtone kalbėjo jis.
Pabrėždamas, kad dabar vyksta ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir globalinė vertybinė kova, S.Kvitas išskyrė 7 svarbius teiginius:
1. Melaginga V.Putino istorija
Anot S.Kvito, Rusija ne tik pamynė pasaulinės saugumo sistemos siūlomas taisykles, bet V.Putinas pasisavino ir iškraipė įprastus politinius terminus – iš esmės pakeitė jų prasmę.
„Pavyzdžiui, brėždamas paraleles tarp Ukrainos ir Kosovo; nurodydamas rusų teroristams Kryme ir Donbase kopijuoti Euromaidano taktiką; bandydamas mėgdžioti euroatlantinį pasaulį, kuris remiasi teisės viršenybe, ir Eurazijoje kurdamas galios ir baimės valdomą pasaulį“, – teigė Ukrainos ministras.
2. Rusijos stačiatikybė, autokratija ir nacionalizmas
Rusija dabar gyvena prisiminimais apie Rusijos imperijos ir Sovietų Sąjungos „didybę“. Jos politikos ramsčiais tapo stačiatikybė, autokratija ir nacionalizmas. „Todėl mes dabar susidūrėme ne su beždžione, žaidžiančia su granata, bet su barbarišku žvėrimi, kuris žaidžia su branduolinio arsenalo mygtukais“, – sakė S.Kvitas.
Todėl mes dabar susidūrėme ne su beždžione, žaidžiančia su granata, bet su barbarišku žvėrimi, kuris žaidžia su branduolinio arsenalo mygtukais
3. Rusija nesusilaukia vieningos tarptautinės opozicijos
Anot ministro, Rusija laimi pasaulinį informacinį karą, nes ji nesusiduria su vieninga opozicija iš tarptautinės bendruomenės.
Dėl to kaltę prisiimti turi ir parsidavę žurnalistai, ir neatsakingi politikai.
4. Pasaulio baimė pažvelgti tiesai į akis – pražūtinga
Tarptautinė bendruomenė nesugeba duoti atsako, nes bijo pažvelgti tiesai į akis. „Jeigu Kremliuje nėra vadovų, kurių pavardės būtų Hitleris arba Goebelsas, tai nereiškia, kad vadinamoji Rusijos „valdoma demokratija“, kuri žengia į rytines Ukrainos teritorijas, skiriasi nuo nacių Drang nach Osten“, – pareiškė S.Kvitas.
5. Akla Rusijos ksenofobija
Vakarų įsivaizdavimas, kad moderni Rusija yra puikios literatūros, klasikinio baleto ir demokratiškai mąstančių intelektualų šalis, yra nerealistinis ir dėl to Vakarai nepastebi aklos ksenofobijos pavojų, tvirtina Ukrainos švietimo ir mokslo ministras.
V.Putiną palaiko 85,9 proc. gyventojų. Šiuo atveju reikia prisiminti Karlo Jungo žodžius apie nacizmą kaip apie kolektyvinę psichozę.
Putinistinės Rusijos sėkmė kuriama visiškai ignoruojant civilizuotą pasaulį, tarptautinę teisę, taisykles, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, lygybės principams
6. Rusija niekina tarptautinę teisę
Anot S.Kvito, putinistinės Rusijos sėkmė kuriama visiškai ignoruojant civilizuotą pasaulį, tarptautinę teisę, taisykles, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, lygybės principams.
7. Ukraina žengia kitu keliu nei Rusija
„Jau seniai buvo atėjęs laikas Vakarams suprasti, kad Ukraina ir Rusija yra skirtingos“, – sakė ministras. Putinistinės Rusijos totalitarinė mitologija kuriama specifiniais stereotipais, kurie brukami visuomenei per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą.
„Be žodžio laisvės, nuolat kariaujant su kritišku mąstymu Rusijos visuomenė yra zombinama, o gyventojai nepajėgia atsakyti į paprastus logiškus klausimus“, – tvirtino ministras.
Ministras pabrėžė, kad Vakarams būtina suprasti, kas Rusiją paskatino pradėti karą Ukrainoje. Tai – siekis atkurti „didybę“, Kijevo, kaip „Rusijos miestų motinos“, politinė mitologija ir kolektyvinė psichozė.
„Dauguma rusų nori pasislėpti „didybės“ rūke ir tuomet nebematyti skurdo, ekonominių ir politinių problemų, izoliacijos, žmogaus teisių pažeidimų“, – teigė Ukrainos politikas.
S.Kvitas pabrėžė, kad karas sustiprino ir suvienijo Ukrainą. „Ukraina stato naują karinę struktūrą ir naują tautą“, – teigė jis, pripažindamas, kad šalies dar laukia begalė sunkumų – kova su skurdu, korupcija. „Bet jeigu Ukraina ir Maidanas laimės šį karą, pasaulis taps geresne vieta“, – tikino jis.
