Trečiadienį Ukrainos parlamentas nubalsavo už įstatymą, pagal kurį dalis kalinių galės kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais.
Šis įstatymas atvertų galimybę tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų.
Pasak partijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, projekte buvo panaikinta parlamento narių ir kai kurių aukščiausio rango korumpuotų pareigūnų (su išimtimis), taip pat asmenų, kaltų dėl sunkių nusikaltimų, teisė būti mobilizuotiems iš įkalinimo įstaigų.
Tam, kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Teisingumo ministras D.Maliuska taip pat išreiškė pritarimą šiam įstatymui ir pažymėjo, kad svarbu kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar konkretus kovotojas būtų naudingas ginkluotosioms pajėgoms: „Jos pačios turi nuspręsti, kas tinka, o kas ne“.
Paklaustas, ar, jo nuomone, visi nusteistieji – nesvarbu, ar jie būtų seksualiniai prievartautojai, ar serijiniai žudikai, nuteisti kalėti iki gyvos galvos – prireikus, gali būti įtraukti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ministras nurodė, kad „juos galima palikti įkalinimo įstaigose“.
„Bet, jei kalbame apie nuteistuosius už dviejų ar daugiau žmonių nužudymą... Kodėl žmogus eina į karą, jei ne tam, kad žudytų? Be to, jei kalbame apie žudikus, ypač nuteistuosius iki gyvos galvos, tai paprastai yra žmonės, įvykdę nusikaltimą būdami labai jauni, 18-19 metų. Jų smegenys dar nesusiformavusios, psichika nestabili. O po dešimtmečių kalėjime psichologinis žmogaus portretas neturi nieko bendra su žmogumi, kuris žudė būdamas 18-19 metų. Tai patvirtins bet kuris psichologas“, – kalbėjo D.Maliuska.
Nuo neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kalinių verbavimo taktika tapo populiariu būdu rusams atstatyti gyvosios jėgos nuostolius. Šią schemą buvo įvaldęs privačios samdinių grupuotės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, žadėjęs rusų kaliniams solidų užmokestį ir malonę, jeigu mūšio lauke praleis pusę metų.
Praeitą pavasarį J.Prigožino pareigas perėmė Rusijos gynybos ministerija. Jos verbuotojai iš kalinių pradėjo formuoti šturmo dalinius, kurių kariai, anot liudijimų, naudojami kaip „mėsa“ masinėms atakoms prieš Ukrainos pajėgas.
Toks Ukrainos parlamento sprendimas nori nenori brėžia paralelę su Rusijos praktika.
„Būčiau aklas, jei nematyčiau šios paralelės. Žinoma, paralelė yra. Nereikėtų savęs apgaudinėti, bet vis dėlto kalbame apie požiūrių skirtumą. Jų atveju tai buvo priverstinė mobilizacija, visi buvo priversti eiti, niekas nebuvo apmokytas, o be apmokymų tai dažniausiai buvo tik „mėsa“.
Mes kalbame apie kitas istorijas, tai yra sutartis (dėl tarnybos ginkluotosiose pajėgose). Sutartis yra susitarimas, tai teisinis mechanizmas, o ne tik įdarbinimas, paleidimas, ir tada jie nežino, ką daryti“, – komentavo ministras.
„Taip, tai yra panašu, bet taisyklės skiriasi“, – pridūrė jis.
D.Maliuskos nuomone, tokiu būdu į kariuomenę galėtų būti įtraukta apie 10 tūkst., o gal net ir daugiau naujų karių. Jeigu būtų skaičiuojami ir teistumą turintys asmenys, jų būtų iki 20 tūkst.
„Tikrai ne daugiau. Bet vėlgi, klausimas slypi požiūryje. Daug kas priklauso ir nuo karinių medicinos komisijų. Tiesą sakant, nelabai suprantu... Mes jau turime patirties, kai kaliniams buvo atliekama karinė medicininė ekspertizė. Mūsų įstaigose taikė tokį požiūrį, kad reikia matyti visiškai sveiką žmogų. Tarsi jis turėtų būti dviejų metrų ūgio šviesiaplaukis arijas, mokantis tris užsienio kalbas.
Atrodo, kad dabar požiūris pasikeitė, ir ginkluotosios pajėgos dabar kur kas ryžtingiau siekia sudaryti kuo mažiau kliūčių mobilizacijai“, – aiškino teisingumo ministras.
Tačiau prieš priimant šį įstatymo projektą Ukrainos teisingumo viceministrė Olena Vysocka visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“ pateikė kur kas optimistiškesnius skaičius. Anot jos, pagal šią iniciatyvą ginti Ukrainą galėtų būti paimta 50 tūkst. tų, kurie jau atliko bausmę už nesunkius nusikaltimus, taip pat 26 tūkst. šiuo metu įkalintų asmenų.
Sprendimą mobilizuoti kalinius D.Maliuska aiškino ir tuo, kad, nors nuo karo pradžios stebima nusikalstamumo mažėjimo tendencija, žmonių skaičius įkalinimo įstaigose išaugo.
„Kokia yra problema? Daugelis mūsų įstaigų buvo evakuotos, žmonės išvežti. Nemaža dalis jų – užimtos. Taigi, atitinkamai stipriai sumažėjo įstaigų – tų, kurios dirba, tų, kurios pasirengusios priimti žmones, – skaičius.
Turime perpildytas įkalinimo įstaigas, įskaitant ikiteisminio sulaikymo centrus, ir jau seniai niekur nėra laisvų vietų. Ir didžiuosiuose miestuose yra didžiulis perpildymas. Taigi tai yra didelė problema. Labai agituoju už kalinių ir nuteistųjų mobilizaciją ir dėl to, kad nebūtų pažeistos normos dėl žmonių skaičiaus tam tikrame plote laikymo.“
BBC žurnalistas atkreipė dėmesį, kad tikrai turėjo padaugėti vienos kategorijos kalinių – nuteistų už išdavystę, šnipinėjimą. Jie greičiausiai nebus leista prisijungti prie Ukrainos pajėgų fronto linijoje.
„Iš tiesų, mes papildėme naują kategoriją, kuri anksčiau nebuvo paplitusi, jos išvis nebuvo – kolaborantai ir išdavikai.
Labai noriu tikėti, kad negyvename sovietiniais laikais, kai, jei yra sulaikomas žmogus, vadinasi, turi būti priimtas nuosprendis, ir jis turi būti įkalintas. Turbūt vis dar pasitaiko šen bei ten išteisinamųjų nuosprendžių. Taip yra grynai statistiniais sumetimais. Taigi tikriausiai ne visi jie taps nuteisti ir persikels į kalėjimą.“
