„Autonominė Krymo Respublika ir Sevastopolio miestas yra laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos, kurių teisinį režimą numato tarptautinės humanitarinės teisės normos. Vienas iš pagrindinių valstybės-okupantės įsipareigojimų yra laikytis nacionalinių valstybės-suvereno, tai yra Ukrainos, įstatymų“, – sakoma Ukrainos URM pranešime.
Ministerija pabrėžia, kad vadinamieji „vietos rinkimai“ yra šiurkštus Ukrainos konstitucijos ir įstatymų pažeidimas, be to, tas balsavimas pažeidžia esmines tarptautinės teisės normas ir principus ir daugelio tarptautinių susitarimų nuostatas.
„Šio neteisėto balsavimo rezultatai yra teisiškai niekiniai, neturės jokių teisinių pasekmių ir nebus pripažinti nei Ukrainos, nei tarptautinės bendruomenės, – sakoma Ukrainos URM pareiškime. – Visi asmenys, prisidėję prie neteisėto balsavimo laikinai okupuotame Kryme organizavimo ir vykdymo, atsakys pagal Ukrainos įstatymus.“
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nauji Rusijos tarptautinės teisės pažeidimai liudija apie būtinybę ne tik tęsti, bet ir stiprinti tarptautinį politinį ir ekonominį spaudimą Maskvai, siekiant atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Bet kokie žingsniai, nukreipti į spaudimo sankcijomis švelninimą, vadinamasis „normalizavimas ir dialogo sutvarkymas“, toks kaip besąlygiškas Rusijos darbo atkūrimas ETPA (Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje), tik užtikrina valstybę-okupantę, kad ji nebus nubausta, ir skatina ją vėl nusižengti“, – tvirtinama ministerijos pareiškime.
„Ukrainos URM ragina tarptautinius partnerius principingai įvertinti neteisėtus Rusijos veiksmus organizuojant ir vykdant vadinamuosius „vietos rinkimus“ laikinai okupuotame Kryme, neleisti kontaktų nacionaliniu ir regioniniu lygiu su neteisėtais Rusijos okupacinės administracijos institutais bei jos atstovais, taip pat padidinti pastangas siekiant nutraukti Krymo okupaciją“, – priduriama pareiškime.
Šis Juodosios jūros pusiasalis prie Rusijos buvo prijungtas 2014-ųjų kovą, po prorusiško lyderio nušalinimo Kijeve. Aneksiją smerkia Kijevas ir Vakarai, bet sveikino dauguma rusų.
Rusija tvirtino, kad prisijungdama Krymą ištaiso istorinę neteisybę: 1954 metais Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė pusiasalį Ukrainai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 metų kovo 18-ąją pasirašė susitarimą su vietos atstovais dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Dviem dienomis anksčiau buvo įvykęs referendumas, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu.
Dėl šios aneksijos ir dėl Maskvos paramos separatistams Ukrainos rytuose Vakarai įvedė Rusijai plačias sankcijas.
