„2018 metų lapkričio 27 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerijai perduota eilinė Ukrainos URM protesto nota dėl Rusijos tęsiamų neteisėtų veiksmų Ukrainos karinio jūrų laivyno narių atžvilgiu“, – sakoma trečiadienį paskelbtame Ukrainos URM pranešime.
Pasak ministerijos, ukrainiečių jūrininkai „buvo paimti į nelaisvę kaip karo belaisviai“. Be to laikoma, kad incidentas įvyko „mūsų valstybės Juodosios jūros teritoriniuose vandenyse ir (mūsų) išskirtinėje ekonominėje zonoje“.
„Rusijai pateiktas kategoriškas reikalavimas nedelsiant paleisti pagrobtus ir areštuotus Ukrainos piliečius bei užtikrinti jų saugų sugrįžimą į tėvynę“, – pabrėžiama pranešime.
Ukraina reikalauja, kad „Rusija neatidėliodama ir visiškai užtikrintų pagrobtų Ukrainos piliečių teises, numatytas 1949 metų rugpjūčio 12 dienos Ženevos konvencija, apibrėžiančia elgesį su karo belaisviais, o taip pat leistų jiems susitikti su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovais“.
Ministerija taip pat patikino, kad Ukrainai nebus problemų dėl teisinės pagalbos sulaikytiems ukrainiečių jūrininkams apmokėjimo.
„Klausimų, susijusių su advokatų darbo apmokėjimu, finansavimas nėra problema. Yra duoti atitinkami nurodymai, ir šie klausimai suderinti su mūsų jūrininkų šeimomis. Mūsų teisinės tarnybos pasistengs išspręsti šiuos klausimus“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Rusnakas.
Jis pabrėžė, kad tai kontroliuoja Gynybos ministerijos Teisės departamentas ir Ukrainos karinių pajėgų Generalinio štabo valdyba.
Praeitą sekmadienį Kerčės sąsiauryje Rusijos pasienio pajėgos apšaudė, taranavo ir užgrobė tris ukrainiečių karinių pajėgų laivus „Berdiansk“, „Nikopol“ ir „Jany Kapu“, plaukusius iš Odesos į vieną Azovo jūros uostą. Taip pat buvo pagrobti 24 ukrainiečių jūrininkai, trys iš jų – sužeisti.
