Valstybinės dujų bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenko sakė, kad patalpose centrinio šildymo laikotarpiu bus nustatyta 17–18 °C temperatūra, t. y. maždaug keturiais laipsniais žemesnė nei įprastai, ir patarė žmonėms apsirūpinti antklodėmis ir šiltais drabužiais, kurių prireiks, jei lauke temperatūra nukris iki vidutinės žiemos temperatūros –10 °C ir daugiau.
„Šildymo sezonas“ – laikotarpis, kai įjungiamas centrinis šildymas, prasidės vėliau ir baigsis anksčiau, sakė J.Vitrenko.
„Be [Vakarų] finansinės paramos mums trūks dujų, o tai reiškia, kad kils tikrai didelė rizika, kad energijos sistema gali sutrikti“, – sakė J.Vitrenko. Jis papasakojo, kad „Naftogaz“ kovo mėnesį parėmė kai kurias Ukrainos energetikos įmones dujomis, kai dėl karo buvo sustabdytas anglies tiekimas. „[Priešingu atveju] nebūtų buvę elektros energijos“, – sakė jis.
„Kalbant apie šildymą, jei neturėsime reikalingų 2 mlrd. kubinių metrų dujų, tai reikš, kad kai kurie namų ūkiai negaus pakankamai šildymo... todėl bus tikrai per šalta“, – sakė J.Vitrenko.
Ukraina apie 60 proc. jai reikalingų dujų išgauna šalies viduje, o likusias importuoja iš kaimyninių Europos Sąjungos šalių rinkos kainomis. 2014 m. šalis nustojo pirkti dujas tiesiogiai iš Rusijos, nors vis dar vartoja didžiąją dalį tų pačių rusiškų dujų, kurios tiekiamos vamzdynais per Ukrainą iš ES tiekėjų.
Ši sistema buvo sukurta siekiant neleisti Rusijai naudotis dujomis kaip priemone daryti įtaką Ukrainai. Dujų sutartys tarp Rusijos ir Ukrainos ilgą laiką buvo didžiulės korupcijos šaltinis, nes Ukrainos politikai ir oligarchai mainais į pigias dujas leisdavo Rusijai daryti įtaką šalies vidaus reikalams.
Ukrainai reikia apie 10 mlrd. dolerių dujoms importuoti. J.Vitrenko sakė manąs, kad šalies sąjungininkai supranta šį poreikį, tačiau jis negalįs būti tikras, kad Ukraina gaus lėšų, nes „karo metu labai sunku būti užtikrintam“.
Tačiau dabartinė sudėtinga situacija gali dar labiau pablogėti, jei, pavyzdžiui, Rusija nusitaikys į kurią nors svarbią Ukrainos dujų infrastruktūrą, elektrines ar dujų gavybos įrenginius. Apie 50 proc. Ukrainos dujų telkinių yra Charkivo regione, už keturių mylių nuo fronto linijos. Jei dujų telkiniai arba Ukrainos saugyklos būtų pažeistos, Ukrainai tektų importuoti daugiau dujų.
Kita rizika, apie kurią daug kalbama, yra ta, kad Rusija gali nuspręsti dar labiau sumažinti dujų tiekimą į ES ir dėl to dujos dar labiau pabrangtų. Šių metų pradžioje Rusija sumažino dujų tiekimą į ES, todėl kai kuriose šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, smarkiai pakilo dujų ir elektros kainos.
Praėjusį mėnesį Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis rašė: „Pasaulis išgyvena pirmąją istorijoje tikrą pasaulinę energetikos krizę. Padėtis ypač pavojinga Europoje, kuri yra energijos rinkos suirutės epicentre.“
„The Guardian“ primena, kad liepos mėnesį Ukrainos valstybinė dujų bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais ir teigė, kad dėl karo daugelis jos klientų negali apmokėti sąskaitų. Paprastai, sakė J.Vitrenko, Ukrainos valstybinė dujų bendrovė pirktų dujas iš ES ir parduotų jas savo klientams pelningai. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai augančias kainas ir dėl karo paplitusį nedarbą, Ukraina šiemet turės subsidijuoti energijos kainas.
Nuo vasario mėnesio Rusija taikosi į ypatingos svarbos Ukrainos energetikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir elektrines. Jei būtų nusitaikyta į dujų infrastruktūrą arba dujų gavybos įrenginius, Ukraina rengia avarinius komplektus, kurie galėtų aptarnauti iki 200 000 žmonių, įskaitant mobiliuosius katilus, mobiliuosius šildymo įrenginius ir dyzelinius elektros generatorius.
„Jei [bus atjungtas] toks didelis miestas kaip Kyjivas ar Charkivas, žinoma, to nepakaks, tačiau kai kuriuose mažuose miestuose šie avariniai komplektai bus labai svarbūs, – sakė J.Vitrenko. – Viskas priklauso nuo žalos masto“.