Žmonės kovoja dėl savo teisių, o ne narystės ES
Protestai Ukrainoje nėra kova už narystę ES, kaip juos vadina daugelis tarptautinių naujienų agentūrų.
Nesklandumai siekiant asociacijos sutarties su Europos Sąjunga lapkričio mėnesį tebuvo vietinių mitingų priežastis. Tačiau kai „Berkut“ panaudojo smurtą ir išvaikė taikų studentų protestą Kijeve lapkričio 30 dieną, milijonas supykusių žmonių susirinko į centrinę sostinės aikštę. Nuo to laiko nepasitenkinimas neatslūgo, o virto sukilimu prieš valdžią, reikalaujant ministro pirmininko ir vidaus reikalų ministro atsistatydinimo, o taip pat prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasitraukimo.
Daugeliui žmonių nusibodo korupcija visose gyvenimo srityse, teisingumo stoka ir saugumo pareigūnų savivalė. Vidurinė klasė tapo protestų varikliu, nes ji patyrė mokesčių inspekcijos puldinėjimus.
Dabar prie protestų prisijungė ir radikalai, kurie išties ir pradėjo žiaurią konfrontaciją praėjusį sekmadienį, nes pavargo laukti, kol veiksmų imsis liberali opozicija. Vis dėlto juos remia dauguma protestuotojų.
Prezidentas V.Janukovyčius, jo sūnus ir šeima
Pasak tarptautinių stebėtojų, 2010 metais vykusiuose prezidento rinkimuose V.Janukovyčius sąžiningai nugalėjo savo oponentę, visame pasaulyje garsią moterį ir buvusią premjerę Juliją Tymošenko. Tada, jam prezidentaujant, valdžia pasmerkė jos sudarytą Ukrainai nepalankią dujų sutartį su Rusija ir nuteisė J.Tymošenko septyneriems metams kalėti!
Tačiau vėliau V.Janukovyčius ir jo komanda nedrįso ginčytis su rusais ir peržiūrėti sutartį ar išspręsti nesutarimus teisme.
Šis įvykis sugadino Ukrainos prezidento santykius su Vakarų lyderiais. Prezidentas Barackas Obama ignoruoja V.Janukovyčių, o Vladimiras Putinas, su kuriuo J.Tymošenko 2009 metais ir pasirašė dujų sutartį, pranešė sutinkantis priimti ją Rusijoje, kad ji galėtų gydytis.
Vadinamoji „šeima“ (neformali galios struktūra, kurią sudaro prezidentui artimi pareigūnai ir giminės) yra didelė problemų šalyje dalis, nes pelningiausi Ukrainos ekonomikos sektoriai yra jos rankose.
Ši struktūra siekia plėstis į žiniasklaidos rinką ir superka pagrindinius leidinius. Didžiausias žiniasklaidos holdingas, leidžiantis „Forbes“ žurnalą, neseniai buvo išpirktas už 300-400 mln. JAV dolerių. Be to, kadangi daugelis TV kanalų vengė kritikuoti valdžią, daugmaž tikslią informaciją buvo galima gauti tik internete.
Bendras prezidento sūnaus Aleksandro Janukovyčiaus turtas per pastaruosius keletą metų patrigubėjo ir siekia 510 mln. dolerių, o pats prezidentas atsisako paaiškinti, kaip tai nutiko.
Stipri Ukrainos galios vertikalė
V.Janukovyčius sukūrė stiprią pavaldumo grandinę, kurioje visos galios struktūros, mokesčių inspekcijos, prokuratūros ir teismai yra tiesiogiai pavaldūs jam. Jis tuo naudojasi ne tik traiškydamas priešininkus, bet ir spręsdamas savo verslo reikalus.
Žmonėms sunku išsiaiškinti tiesą
Be interneto, Ukraina beveik neturi nepriklausomos žiniasklaidos. Kai kurie žmonės iš pramoninių Rytų regionų netgi nežino, kas vyksta Kijeve. Pagrindiniai TV kanalai neskelbia tikros informacijos arba labai ją iškreipia. Spaustuves yra monopolizavę oligarchai.
Negana to, penktadienį V.Janukovyčius pasirašė įstatymą, kuris leidžia bet kam dėl menkiausio skundo uždaryti interneto portalą be teismo. Žurnalistai patiria milžinišką spaudimą, prieš juos rengiamos didelės diskreditavimo kampanijos. Vieną žurnalistę, Tatjaną Čornovol, kuri rašė apie V.Janukovyčiaus turtus, žiauriai sumušė penki užpuolikai.
Bauginimas virto kasdienybės dalimi
Šioje stiprios priespaudos mašinoje teismai ir prokurorai gali laisvai terorizuoti aktyvistus ir visuomenės veikėjus, kurie nesutinka su režimu. Kai kurie žmonės buvo priversti bėgti į užsienį, iš kitų atimtas turtas. Prezidentas dėl to kaltina teismus, bet visi supranta, kad jis pats visiškai juos kontroliuoja.
Pavyzdžiui, penktadienį V.Janukovyčius pasirašė įstatymą, leidžiantį nuteisti žmogų jam nedalyvaujant teisme, lygiai kaip Stalino laikais.
Vyriausybė netgi samdo specialius kovotojus iš sporto klubų, kad šie atliktų „juodą“ darbą ir prigąsdintų nepaklusniuosius. Daugelis buvusių V.Janukovyčiaus rėmėjų pastaraisiais metais plečiantis „šeimos“ imperijai prarado savo verslus.
Žurnalistai pastebėjo, kad ši struktūra, kurią valdo prezidento sūnus, susiurbia vis daugiau ir daugiau kitų žmonių turto.
Opozicija silpna
Ukrainos opozicija dabar išgyvena sunkius laikus. Ją sudaro bent trys politinės jėgos. Viena iš partijų, kuriai kažkada vadovavo J.Tymošenko, nuolat patenka į parlamentą ir yra visiškai diskredituota, tačiau už ją vis vien balsuoja.
Antrajai vadovauja pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko ir ji pastaruoju metu sulaukė daug palaikymo. Ji laikoma tinkamiausia partija, galinčia deleguoti prezidentą. Trečioji jėga yra nacionalistai, kuriuos išpopuliarino jų radikalūs šūkiai, pasirodę patrauklūs nusivylusiam elektoratui.
Po dviejų mėnesių protestų nė viena iš šių partijų nesugebėjo rasti kompromiso su valdžia – ir nė viena nepasiūlė aiškaus veiksmų plano. Šių partijų lyderiai tyliai kaunasi tarpusavyje dėl bendro opozicijos kandidato 2015-ųjų prezidento rinkimuose.
Nekoordinuoti jų veiksmai nuvylė radikalus, kurie sekmadienį, sausio 19 dieną, susirėmė su milicija. Per keturias kruvinų susirėmimų dienas šie politiniai lyderiai nesugebėjo rasti išeities iš situacijos. Jie nebekontroliuoja minios.
„Berkut“ daliniai kelia ypatingų sunkumų
V.Janukovyčiaus režimo ramstis yra specialiosios „Berkut“ pajėgos, daliniai, pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai.
Nors jie ir neturi oficialaus statuso, jų gretas sudaro specialiai neramumams užgniaužti paruošti milicijos pareigūnai. Jų nėra daug, tik keturi tūkstančiai, bet jie ypatingai nuožmūs ir už savo darbą gauna gerą algą. Internete tik pastarosiomis dienomis pasirodė nuotraukos, kuriose matyti, kaip šios specialiosios pajėgos žiauriai muša žurnalistus ir taikius protestuotojus.
Neseniai jie sulaikė protestuotojus, išrengė juos ir panardino į ledinį vandenį. Be to, pastarosiomis dienomis jie šaudė į minią, o tai akivaizdžiai prieštarauja įstatymams. Svarbu pažymėti, kad kariuomenė kol kas atsisakė ginti V.Janukovyčiaus režimą ir kovoti su žmonėmis.
Šis vaizdo įrašas parodo, kas yra „Berkut“:
Daugelio ukrainiečių manymu, Vakarai pernelyg pasyvūs
Iki šios savaitės JAV ir kitų Vakarų valstybių reakcija į įvykius Ukrainoje buvo labai vangi. Daugelis protestuotojų netiki, kad ES ir JAV stengiasi padėti ukrainiečiams.
Be to, spaudoje sklando gandai, kad Amerika sutiko atiduoti Ukrainą V.Putinui mainais į didesnę JAV įtaką Sirijoje ir kituose karštuosiuose taškuose.
Pirmuosius pokyčius ukrainiečiai pastebėjo tik sausio 22 dieną, kai po kelių žmonių mirčių protestų metu JAV pagaliau paskelbė vizų apribojimus pareigūnams, susijusiems su smurtu taikių demonstrantų atžvilgiu.
ES skelbė tik diplomatinius pareiškimus ir sakė, kad jokių sankcijų dar nesiims. Štai įdomus faktas: kad gautų turisto vizą kelių dienų apsilankymui ES, eiliniai ukrainiečiai turi ištverti labai sudėtingą procedūrą ir sumokėti 35 eurų mokestį (vidutinė alga Ukrainoje yra 300 eurų).
Visi su V.Janukovyčiaus režimu susiję pareigūnai turi teisę laisvai keliauti į ES.
Patys protestai neįtikėtinai išradingi
Jei eitumėte Kijevo centru, jūs nustebtumėte pamatę, kaip viskas tvarkoma protestų epicentre, Nepriklausomybės aikštėje.
Į Maidaną plūsta žmonės iš visos Ukrainos ir jie atsiveža viską, ko reikia gyvenant karo sąlygomis. Galima pailsėti daugybėje palapinių, yra keli šildytuvai, lauko virtuvės, scena, ligoninė, privati apsauga ir netgi improvizuotas universitetas.
Čia nėra alkoholio, o didžiausias Maidano privalumas – griežta disciplina. Aikštės pakraščiuose jie pasistatė aukštas barikadas, jei kartais milicija imtų pulti.
Priešingai nei teigia valdžiai palanki žiniasklaida, žmonės čia susirinko ne dėl „Amerikos pinigų“, o dėl geresnės ateities.
Unikali protesto forma yra „Automaidanas“. Vairuotojai savo automobiliais tiesiog užblokuoja specialiųjų pajėgų autobusus ir visus milicijos pastatus, kad užkirstų kelią nelegaliems veiksmams prieš taikius žmones.
Štai kaip atrodo „Automaidanas“:
