Donecko ir Luhansko separatistai skubiai prašosi į Rusijos glėbį

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Masinės kapavietės buvo aptiktos Izume po to, kai šis Charkivo srities miestas buvo išvaduotas iš rusų okupantų. Nuotrauka, kurioje matyti negyvėlio ranka su mėlynai geltonomis apyrankėmis, apskriejo visą pasaulį. Paaiškėjo, kad ji priklausė 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados „Cholodnyj Jar“ kariui.

Apie tai interviu portalui „Fakty“ papasakojo žuvusio kareivio žmona Oksana Sova.

Pasak gedinčios moters, Serhijus Sova buvo kilęs iš Nikopolio ir domėjosi kinologija. 2014 m. jis buvo pašauktas į kariuomenę per pirmąją mobilizacijos bangą. Jis drąsiai gynė Piskus, gabeno šaudmenis į Donecko oro uostą. Po metų jis buvo demobilizuotas. Serhijus netrukus pasirašė kontraktą su 93-iąja brigada ir tęsė tarnybą kaip vyresnysis šaulys. Už pavyzdingą tarnybą jis gavo daugybę apdovanojimų.

Serhijaus Sovos sūnaus laiškas prezidentui

„Invazijos išvakarėse Serhijus buvo išsiųstas mokytis į Desną, jis turėjo įgyti karo mediko kvalifikaciją. Tačiau atėjo vasario 24-oji ir jis su bendražygiais buvo išsiųstas ginti Charkivo srities ribų. Balandį jis buvo ties Iziumu. Mes visada palaikėme ryšį, o mano vyras buvo atviras su manimi ir dalijosi visais savo išgyvenimais. Serhijus paaiškino, kad privalo kovoti ir negali palikti savo bendražygių“, – prisiminė našlė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadeiva Denisas Pušilinas kreipėsi į „kolegą“ iš vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) Leonidą Pasečniką su pasiūlymu suvienyti pastangas rengiant pseudoreferendumą dėl okupuotų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė žiniasklaida.

D.Pušilinas sakė, kad su L.Pasečniku aptarė vadinamųjų „visuomeninių rūmų“ kreipimusis į DLR bei LLR ir būtinybę sinchronizuoti tolesnius veiksmus.

Jis pasiūlė sujungti separatistų administracijų ir pseudoparlamentų pastangas, kad šie kartu parengtų pasirengimo referendumui planą. Jis tai pat paskelbė šio pokalbio telefonu vaizdo įrašą. 

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Vodolackis pareiškė, kad neva „referendumas“ dėl LNR pripažinimo Rusijos subjektu įvyks „rudenį, artimiausiu metu“. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus nuomone, jei Luhansko srityje bus surengtas „referendumas“, tai gali leisti Rusijoje paskelbti visuotinę mobilizaciją.

Anksčiau Rusijos okupantai ruošėsi surengti „referendumus“ okupuotose Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Buvo kalbama apie rugsėjo 11 d. datą, tačiau tą dieną nieko neįvyko.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos valdžia skelbia, kad, preliminariais duomenimis, apšaudant Bakinskich komissarov aikštę Donecke žuvo 13 civilių. Separatistų vadovybė dėl apšaudymo kaltina Ukrainos pajėgas. Ukrainos pusė iki šiol jokių komentarų nepateikė.

Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta ant žemės gulinčių žuvusiųjų kūnų ir greitosios pagalbos automobilių vaizdų.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovo Deniso Pušilino teigimu, buvo apšaudyta viešojo transporto stotelė, parduotuvė ir bankas.

Šią naujieną paskelbusi BBC Rusijos tarnyba pažymi, kad negali  patikrinti kariaujančių pusių atstovų pareiškimų.

Luhansko srities Bilohorivka yra visiškai kontroliuojama Ukrainos gynėjų.

Luhansko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pirmadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino Luhansko srities Bilohorivkos kaimą.

Pasak jo, buvo momentų, kai rusų okupantai kontroliavo Bilohorivką, tačiau dabar ji išvalyta ir visiškai kontroliuojama Ukrainos pajėgų.

Jis taip pat sakė, kad Luhansko srityje deokupuoti okupuotas teritorijas bus sunkiau nei Charkivo srityje. 

„To netikėtumo efekto nebebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo krypties, yra Luhanske, Donecko srityje, ir dabar jie daro viską, kad kuo labiau įsikastų į žemę ir statytų gynybinius įtvirtinimus“, – aiškino S.Haidajus.

Jis  patarė būti kantriems laukiant plataus masto Luhansko srities deokupacijos.

„Šis procesas bus daug sunkesnis nei Charkivo srityje. Dėl kiekvieno Luhansko žemės centimetro teks sunkiai kovoti. Priešas ruošiasi gynybai, todėl mes nepraeisime parado žingsniu“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Ukrainiečių tyrėjai praėjusią savaitę aptiko daugiau kaip 440 kapų miške netoli išlaisvinto Iziumo, Rytų Ukrainoje.

Kai kurių rastų kūnų rankos buvo surištos. Ant kitų buvo matyti smurto žymių.

Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po to, kai iš rusų buvo atkovotas Iziumas, jame aptikta masinė kapavietė.

Vienoje laidojimo vietoje aptikta daugiau kaip 440 kapų, datuojamų šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais.

Tyrėjai ekshumavo mažiausiai 17 ukrainiečių karių kūnus iš vieno kapo. Prie jo buvo įsmeigtas kryžius su užrašu: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atkasami palaikai masinėje kapavietėje Iziume

Pareigūnai teigia, kad tokių kapų yra daugiau nei 440, nes paskutinis skaičius, užrašytas ant kryžių, yra 445, pažymėjo naujienų agentūra AFP.

Kai kurie kryžiai pagaminti iš lakuoto medžio, ant jų taip pat užrašyti vardai ir datos.

Pasak tyrėjų, ekshumuota apie 100 palaikų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kinijoje pirmadienį apsilankęs aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas pareiškė, kad Kremlius svarbiu savo politikos tikslu laiko ryšių su Pekinu stiprinimą.

Vladimiro Putino pirmininkaujamos Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas visapusiškos partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo su Pekinu stiprinimą pavadino besąlyginiu savo šalies užsienio politikos prioritetu.

N.Patruševas yra vienas artimiausių Putino bendražygių. Kalbėdamas per susitikimą su Kinijos komunistų partijos aukšto rango pareigūnu Guo Shengkunu, jis sakė, kad „dabartinėmis sąlygomis mūsų šalys turi parodyti dar didesnį pasirengimą abipusei paramai ir bendradarbiavimo plėtrai“.

Po derybų Nanpingo mieste N Patruševo biuras savo pareiškime nurodė, kad šalys susitarė „plėsti keitimąsi informacija apie kovą su ekstremizmu ir užsienio šalių bandymais pakenkti abiejų šalių konstitucinei santvarkai“.

Kinijos ir Rusijos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad reikia plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Praėjusią savaitę V. Putinas Uzbekistane susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu – tai buvo pirmas jų susitikimas po to, kai Rusija vasario pabaigoje pasiuntė karius į Ukrainą.

Po šio susitikimo paskelbtame Kinijos vyriausybės pareiškime Ukraina konkrečiai neminima, tačiau teigiama, kad Xi Jinpingas pažadėjo „tvirtą paramą“ Rusijos „pagrindiniams interesams“.

Pareiškime nepateikta konkrečių detalių, tačiau Pekinas „pagrindiniais interesais“ vadina tokius klausimus kaip nacionalinis suverenitetas ir valdančiosios Komunistų partijos pretenzijos į Taivaną.

Kinijos Komunistų partija niekada nekontroliavo autonominio Taivano, bet laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Xi Jinpingo vyriausybė, kuri prieš vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą teigė, kad draugystė su Maskva yra „beribė“, atsisakė kritikuoti Rusijos karinius veiksmus.

Kinija ir Indija padidino rusiškos naftos ir dujų importą, padėdamos Maskvai atsverti Vakarų sankcijų, įvestų dėl jos veiksmų Ukrainoje, kainą.

Ketvirtadienį per susitikimą su Xi Jinpingu V. Putinas gyrė Kinijos prezidentą už „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą ir sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.

Rusija savo ruožtu palaikė Kiniją dėl Taivano ir pavadino JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymą saloje šią vasarą „akivaizdžia provokacija“.

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje nuteisė du Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotojus 13 metų kalėti dėl kaltinimų perdavus slaptos informacijos užsienio žvalgybai, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Balandį Luhansko separatistų pareigūnai paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo suimti du ESBO darbuotojai Dmitrijus Šabanovas ir Maksimas Petrovas.

„Teisėjų kolegija pripažino Dmitrijų Pavlovičių Šabanovą kaltu ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę“, – pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ (LLR) „Aukščiausiąjį Teismą“.

Keliomis valandomis vėliau tokia pati bausmė paskirta ir M.Petrovui.

Separatistų pareigūnų teigimu, D.Šabanovą 2016 metais užverbavo vienas buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas ir vienas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) agentas.

Nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2022 metų balandžio jis rinko „informaciją apie karinės technikos ir Luhansko liaudies armijos dalinių judėjimą“ ir „siuntė ją CŽA agentui“, teigė separatistai.

ESBO „vienareikšmiškai“ pasmerkė kaltinimus D.Šabanovui ir M.Petrovui. Kaltinimus jiems ESBO atmetė kaip „visiškai nepriimtiną vadinamąjį „teisinį procesą“.

ESBO generalinė sekretorė Helga Maria Schmid pirmadienį pareikalavo nedelsiant paleisti juos ir dar vieną neįvardytą sulaikytą kolegą.

„Mūsų kolegos tebėra ESBO darbuotojai ir vykdė oficialias pareigas, kaip įpareigojo visos 57 dalyvaujančios valstybės“, – sakė H.M.Schmid.

„Raginu juos nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“, – pridūrė ji.

Vienoje įsikūrusi ESBO, tarp kurios narių yra Rusija ir Ukraina, pridūrė, kad organizacija „pasinaudos visais įmanomais būdais, kad užtikrintų dabartinių ir buvusių ESBO pareigūnų privilegijas ir imunitetus“.

Nuo 2014 metų Ukrainos rytuose dirbusi ESBO misija, kuriai priklausė D.Šabanovas ir M.Petrovas, paliko separatistinius Donecko ir Luhansko regionus po Rusijos pradėto puolimo Ukrainoje šių metų pradžioje.

Iš okupantų išvaduotame Charkivo srities Balaklijos mieste buvo rasta rezervinė priešo vadavietė su dideliu šaudmenų ir įrangos arsenalu.

Tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras.

Ukrainos Balaklijos mieste rastas pabėgusių rusų okupantų paliktas ginklų ir šaudmenų arsenalas

+7

„Vykdydami stabilizavimo priemones išlaisvintose teritorijose, Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai taip pat aptinka įdomių radinių. Visų pirma, Balaklijos pakraštyje buvo rasta Rusijos kariuomenės atsarginė vadavietė“, – sakoma pranešime.

„Be kita ko, rašistai į šią vietą atsivežė visą arsenalą amunicijos. Jie paslėpė ją rūsyje, kuris buvo kruopščiai užmaskuotas. Atliekant kratą buvo paimta dešimtys dėžių su šaudmenimis, įskaitant įvairaus kalibro šautuvų ir tankų šovinius, minas, granatas ir sviedinių užtaisus. Rūsyje taip pat buvo maisto produktų atsargų, kurias okupantai atėmė iš vietos gyventojų“, – sakė biuras.

Pareigūnai taip pat rado dvi pėstininkų kovos mašinas su amunicija.