„Mūsų vertinimais, tai jau atviras karas tarp vadinamųjų Kremliaus „bokštų“, kuris baigsis fiziniu konkuruojančių pusių atstovų sunaikinimu“, – paaiškino jis.
Pasak žvalgybos atstovo, Rusijos „elitas“ jau supranta, kad jų lyderis Vladimiras Putinas tapo silpnas, todėl dabar jie bando įgyti valdžios sau.
„V.Putinas nebegali kontroliuoti ir išlaikyti pusiausvyros. FSB ir Rusijos gynybos ministerija supranta, kad tai yra galimybė jiems iškovoti tam tikrą politinę pergalę“, – sakė A.Černiakas.
Informacija apie konfliktą ir savotišką konkurenciją tarp Rusijos saugumo tarnybos ir Gynybos ministerijos sklando jau seniai. Viena iš šios konfrontacijos priežasčių yra karas, kurį Rusija pradėjo prieš Ukrainą.
Šias kovas paliudijo slaptų Pentagono dokumentų nutekinimas. Juose, be kita ko, teigiama, kad FSB ir Gynybos ministerija konfliktavo dėl tikros informacijos apie Rusijos aukas mūšio lauke slėpimo.
Vidinė kova tarp Rusijos tarnybų, atsakingų už įvairius karo aspektus, buvo viena iš priežasčių, kodėl Kremliui nepavyko užtikrinti pergalių mūšio lauke nuo „Kyjivo per tris dienas“ iki daugiau nei metus trukusio plataus masto karo.
Teigiama, kad įtampą dar labiau pakurstė privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino sukeltas maištas Rusijoje. Jis apkaltino Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, su kuriuo jau seniai nesutaria, sąmoningai nusitaikius į „Wagner“ darbuotojus ir paskelbė vadinamąjį „teisingumo žygį“, sakydamas, kad pasieks Maskvą ir „susidoros“ ne tik su S.Šoigu, bet ir su Rusijos generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu.
Tačiau, nors J.Prigožino „žygis“ netruko ilgiau nei parą, jis padarė nemažą poveikį Kremliaus valdžios autoritetui. Dabar, kai V.Putinui neva pavyko „užglaistyti“ situaciją, žiniasklaida pranešė, kad Rusijos lyderis pradėjo valyti karinės vadovybės gretas.
Anksčiau pranešta, kad galimai buvo sulaikytas Rusijos generolas Sergejus Surovikinas.
