Ukrainos žvalgybos vadas atskleidė naujus Rusijos planus: pikas bus pasiektas pavasarį

Ketvirtadienį, kai Ukraina jau buvo pradėjusi atsitraukimą iš Avdijivkos, Ukrainos karinės žvalgybos vadas generolas leitenantas Kyrylo Budanovas interviu amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ pripažino, kad Ukrainos pajėgų padėtis yra sunki. Tačiau, pasak jo, Rusija taip pat turi problemų.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas / „AFP“/„Scanpix“

Jis nurodė, kad pirmaisiais invazijos metais Rusijos profesionali kariuomenė buvo iš esmės sunaikinta, o tai reiškia, kad dabar ji į savižudiškus išpuolius meta netreniruotus šauktinius.

Negana to, Rusijos pajėgos naudoja daugiau artilerijos sviedinių, nei gali pagaminti, ir nors praėjusiais metais jos pasitelkė šimtus tankų, dauguma jų buvo seni modeliai, paimti iš sandėlių ir atnaujinti, o naujų buvo vos 178. Pasak K.Budanovo, pastarosiomis savaitėmis raketų atakų prieš Ukrainos miestus taip pat sumažėjo, nes baigiasi raketų ir bepiločių orlaivių rezervai.

Imago / Scanpix nuotr./Rusijos artileristai
Imago / Scanpix nuotr./Rusijos artileristai

Karinės žvalgybos vadas „The Wall Street Journal“ nurodė, kad dėl to Rusijai bus sunku pasiekti savo pagrindinį strateginį tikslą – šiais metais užimti visas rytines Donecko ir Luhansko sritis.

„Jie neturi jėgų“, – pabrėžė K.Budanovas.

Vakarų pareigūnai ir analitikai generolo leitenanto svarstymus laiko optimaliu scenarijumi Ukrainai šiais metais. Manoma, kad jei Ukraina sugebės kovoti protingą gynybinį mūšį, susilpnindama Rusijos jėgas ir kartu atkurdama savąsias, 2025 m. ji galės pradėti kitą kontrpuolimą prieš susilpnėjusį priešininką.

Kiek anksčiau publikuotame analitinio centro Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) tyrime teigiama, kad Rusijos pajėgos greičiausiai pasieks aukščiausią savo pajėgumų lygį šių metų pabaigoje, o 2025 m. vis dažniau susidurs su amunicijos ir šarvuotos technikos trūkumu.

„Ar jie (JAV Kongresas – red. past.) bus pasirengę aprūpinti mus atsargomis visus metus, kol mes ruošiamės, ar ne? – retoriškai klausė K.Budanovas. – Tai įdomus klausimas.“

K.Budanovas nurodė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje ir aplink ją turi 510 tūkst. karių ir per mėnesį sugeba įdarbinti apie 30 tūkst. karių.

Ukrainos vadovybė, Vakarų kariniai planuotojai ir analitikai išreiškė susirūpinimą dėl įrangos ir gyvosios jėgos trūkumo po nepavykusio kontrpuolimo praėjusiais metais.

Savo ruožtu Rusija įrodė, kad sugeba rasti naujokų savo kariuomenei. K.Budanovas nurodė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje ir aplink ją turi 510 tūkst. karių ir per mėnesį sugeba įdarbinti apie 30 tūkst. karių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gruodį pareiškė, kad Ukraina turi apie 600 tūkst. įvairių rūšių tarnaujančių karių, nors kariuomenės vadai sako, kad nepakankamai jų yra pasirengę kovai.

Tačiau Maskva savo karius panaudojo neefektyviai. Šeštadienį Miunchene vykusiame saugumo forume V.Zelenskis sakė, kad Rusijai pavyko nežymiai pasistūmėti į priekį dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių kaina, užgrobiant nedideles gyvenvietes.

Interviu metu K.Budanovas taip pat stengėsi Rusijos įvykdytą Avdijivkos užėmimą įtraukti į platesnį kontekstą. Jis sakė, kad Rusijos kariuomenei prireikė beveik dvejų metų intensyvių puolimų nuo pat plataus masto invazijos pradžios, kad užimtų šį miestą. Kitais skaičiavimais, praėjo beveik dešimtmetis, nes Rusijos sukarintos pajėgos puolė miestą nuo 2014 m.

„AFP“/„Scanpix“/Avdijivka
„AFP“/„Scanpix“/Avdijivka

„Ar tai didžiosios, galingosios Rusijos kariuomenės sėkmė?“ – ironizavo Ukrainos karinės žvalgybos vadas.

Turi naują planą

K.Budanovas nurodė, kad Rusija ne tik rengia karinius išpuolius, bet ir siekia kurstyti neramumus Ukrainos visuomenėje ir ginkluotosiose pajėgose.

Jo teigimu, Maskva neseniai suaktyvino planą, kuriame derinama dezinformacija ir bandymai nužudyti žymius ukrainiečius, siekiant sukelti nesantaiką Ukrainoje ir susilpninti šalies karių kovinę dvasią. Pasak generolo leitenanto, pikas bus pasiektas pavasarį ir jį lydės galingi kariniai puolimai, kuriais bus siekiama pasinaudoti bet kokiais nesutarimais.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka praėjusią savaitę pareiškė, kad jam neleista vykti į Vokietiją dalyvauti Miuncheno konferencijoje dėl tariamo pasikėsinimo į jį. P.Porošenka, V.Zelenskio varžovas, šį žingsnį pavadino Ukrainos valdžios institucijų bandymų nustumti į šalį politinius oponentus pavyzdžiu.

Ukrainos kovos su dezinformacija centras informavo, kad Rusijos specialiosios tarnybos gerokai suaktyvino savo operacijas NATO valstybėse narėse ir Ukrainoje.

K.Budanovas nenorėjo komentuoti konkretaus atvejo, tačiau teigė, kad Rusija planavo netikras operacijas prieš Ukrainos politikus, kurios galėtų būti panaudotos siekiant suskaldyti visuomenę, kaltinant valdžios institucijas.

„Visa tai yra tos pačios didelės idėjos elementai“, – sakė jis.

Tuo tarpu RUSI analitinio centro ekspertai nurodė, kad Rusijos specialiosios tarnybos siekia išplėsti savo pajėgumus keliais būdais, keliančiais strateginę grėsmę NATO narėms, įskaitant savo verbavimo, mokymo ir paramos aparato atkūrimą, kad galėtų geriau infiltruotis į Europos šalis.

Manoma, kad tai gali pasireikšti perimant buvusios privačios karinės bendrovės „Wagner“ funkcijas ir siekiant agresyvios partnerystės su Afrikos šalimis, kad išstumtų bet kokį bendradarbiavimą su sąjungininkais Vakaruose.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Negana to, planuojama pasinaudoti Čečėnijos Respublikos vadovu Ramzanu Kadyrovu, kad būtų gerokai padidinta Rusijos įtaka čečėnų ir musulmonų populiacijai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose ir galiausiai pakirstų Vakarų interesus.

Ukrainos kovos su dezinformacija centras vasario 20 d. panašiai informavo, kad Rusijos specialiosios tarnybos gerokai suaktyvino savo operacijas NATO valstybėse narėse ir Ukrainoje, vykdydamos plataus masto dezinformacijos veiksmus, kuriais siekiama demoralizuoti Ukrainos kariuomenę.

Pavyzdžiui, Estijos saugumo policija pranešė, kad šalies saugumo tarnybos nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. sulaikė 10 asmenų už dalyvavimą tariamoje Rusijos specialiųjų tarnybų veikloje Estijoje.

Anot analitikų, tokia ardomosios kontrolės taktika tikriausiai padeda siekti Kremliaus artimojo ir vidutinio laikotarpio tikslų – pakirsti Vakarų karinę pagalbą Ukrainai ir atkurti žvalgybos pajėgumus siekiant ilgalaikių tikslų prieš NATO valstybes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis