Jis taip pat perspėjo, kad šioje nedidelėje karo ir daugybės kitų krizių krečiamoje šalyje auga vadinamoji prarastoji karta.
Gazos Ruože jau daugiau nei metus vykstant karui su islamistų judėjimu „Hamas“ Izraelis suintensyvino kampaniją prieš Libane įsikūrusią „Hezbollah“ kovotojų grupuotę ir pradėjo antžeminę invaziją.
Per pastarąsias tris savaites nuo kovų Libane paaštrėjimo namus paliko 1,2 mln. žmonių. Dauguma jų pabėgo į Beirutą ir kitas šiaurines vietoves.
UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojas humanitarinei veiklai Tedas Chaibanas (Tedas Čaibanas) lankėsi mokyklose, kurios buvo paverstos prieglaudomis perkeltoms šeimoms.
„Esu apstulbęs, kad karui tęsiantis vos tris savaites nukentėjo tiek daug vaikų“, – naujienų agentūrai AP Beirute teigė T. Chaibanas.
„Šiandien, kai mes čia sėdime, 1,2 mln. vaikų neturi galimybės mokytis. Jų valstybinės mokyklos tapo neprieinamos, buvo apgadintos per karą arba yra naudojamos kaip prieglaudos. Paskutinis dalykas, kurio reikia šiai šaliai, be viso kito, ką ji patyrė, yra prarastosios kartos pavojus“, – pažymėjo jis.
Nors kai kurios privačios Libano mokyklos tebeveikia, karas smarkiai paveikė valstybinių mokyklų sistemą ir pažeidžiamiausius šalies gyventojus, pavyzdžiui, palestiniečių ir sirų pabėgėlius.
„Nerimauju dėl to, kad šimtams tūkstančių libaniečių, sirų ir palestiniečių vaikų gresia pavojus neteikti galimybės mokytis“, – teigė T. Chaibanas.
Glaudžiasi perpildytose prieglaudose
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio smūgius Libane žuvo daugiau kaip 2 300 žmonių, iš jų beveik trys ketvirtadaliai – per pastarąjį mėnesį.
Per pastarąsias tris savaites žuvo daugiau kaip 100 vaikų, o daugiau kaip 800 buvo sužeista, sakė T. Chaibanas.
Jis nurodė, kad perkeltieji vaikai glaudžiasi perpildytose prieglaudose, kur vienoje plastikinėmis pertvaromis atskirtoje klasėje gali gyventi trys ar keturios šeimos, o 1 tūkst. žmonių gali naudotis 12 tualetų, iš kurių dalis nė neveikia.
Daugelis perkeltųjų šeimų pasistatė palapines prie kelių arba viešuosiuose paplūdimiuose.
Dauguma perkeltųjų vaikų matė tiek daug smurto, girdėjo apšaudymo ir šūvių garsus, kad bijo net menkiausio triukšmo, pasakojo T. Chaibanas.
Padėties nepadeda pagerinti ir vienas po kito skelbiami nauji nurodymai evakuotis. Nepaisant to, kad karas prasidėjo visai neseniai, „jau dabar jaučiame didelį jo poveikį“, pabrėžė jis.
Dėl paaštrėjusios padėties taip pat neveikia daugiau kaip 100 pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, 12 ligoninių neveikia arba veikia tik iš dalies.
Libane taip pat gali sutrikti vandens tiekimas. Per pastarąsias tris savaites buvo apgadintos 26 vandens stotys, iš kurių tiekiamas vanduo beveik 350 tūkst. žmonių, teigė T. Chaibanas. UNICEF bendradarbiauja su vietos valdžia, siekdamos, kad jos būtų suremontuotos.
Jis paragino apsaugoti civilinę infrastruktūrą ir nutraukti ugnį Libane bei Gazos Ruože, sakydamas, kad reikia politinės valios ir suvokimo, jog konflikto neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis.
„Turime užtikrinti, kad tai liautųsi, kad ši beprotybė baigtųsi, kad būtų paskelbtos paliaubos, kol nepasiekėme tokio naikinimo, skausmo, kančios ir mirčių masto, kokį matėme Gazoje“, – teigė T. Chaibanas.
Jis sakė, kad esant tokiai daugybei poreikių, surinkta tik 8 proc. reikiamos 108 mln. dolerių (99,21 mln. eurų) sumos, praėjus trims savaitėms nuo konflikto paaštrėjimo.
