Margarita Aponte ir jos artimieji išvalė šalia namų esantį kelią, tuomet audros nusiaubto kaimelio gyventojai valandą važiavo į sostinę San Chuaną. Jų tikslas – mieste stūksantis senasis telegrafo pastatas.
Šalia pastato renkasi tūkstančiai puertorikiečių, bandančių susisiekti su išoriniu pasauliu. Po uragano Maria galimybė komunikuoti beveik tokia pat svarbi kaip elektra ar vanduo.
„Skambina, skambina, skambina!“ – sušuko sarge dirbanti M.Aponte tuomet, kai jos telefonas prisijungė prie nemokamo belaidžio interneto ir per „Facetime“ programėlę pavyko prisiskambinti į žemyninę JAV dalį.
Uraganas Maria Puerto Rike sunaikino bet kokią galimybę naudotis mobiliuoju ir šviesolaidiniu ryšiu, tad kalbėdama su giminaičiais Floridoje ir Masačusetse, M.Aponte negalėjo sulaikyti ašarų.
„Palikti Dievo rankose“
Tylų šnabždesį prie vieno iš dviejų belaidžio interneto prieigos taškų pertraukia džiaugsmingi šūksniai. Jie reiškia, kad kažkam pavyko prisijungti prie dažniausiai užstrigusio tinklo. Tuo tarpu dauguma puertorikiečių, negalėdami pagauti ryšio, valandų valandas piktai žvelgia į telefonus.
Y.Gomez: „Čia nėra komunikacijos. Esame palikti Dievo rankose.“
„Čia nėra komunikacijos. Esame palikti Dievo rankose“, – sako virtuvės darbuotoja Yesenia Gomez. Ji ką tik paliko žinutę motinai, gyvenančiai kaimyninėje Dominikos Respublikoje.
Dešimtys kitų puertorikiečių patraukė į įvairių greitkelių pakraščius, kur mobiliojo ryšio signalas – kiek stipresnis.
Statybininkas Carlosas Ocasio, radęs stiprų signalą, prasiskynė kelią pro šakas ir sudužusius stiklinius butelius. Greitai jam pavyko susisiekti su broliu, esančiu JAV mieste Naujajame Džersyje.
„Mano gerklė šiek tiek užkimo ir negalėjau kalbėti maždaug minutę, – pasakoja C.Ocasio. – Jie man iš visur skambinėjo ir klausė, kada atvyksiu.“
Tačiau šimtai tūkstančių puertorikiečių, gyvenančių JAV žemyninėje dalyje, bandydami prisiskambinti saloje likusiems artimiesiems, atsimuša į tylos sieną.
Kiti, esantys Puerto Rike ir užsienyje, skambina į vietinę radijo stotį. Paskambinę jie diktuoja vardus, telefonų numerius ir tikslius adresus tų artimųjų, su kuriais tikisi susisiekti.
Tačiau šimtai tūkstančių puertorikiečių, gyvenančių JAV žemyninėje dalyje, bandydami prisiskambinti saloje likusiems artimiesiems atsimuša į tylos sieną.
Shirley Rodriguez iš Niujorko teigia, kad Puerto Rike gyvena daugiau nei 30 jos giminaičių. Vis dėlto labiausiai ji nerimauja dėl 66 metų amžiaus mamos Mildred Rodriguez – diabetu ir plaučių hipertenzija serganti moteris gyvena vakarinėje salos dalyje esančiame Hormigeroso mieste.
Paskutinį kartą Sh.Rodriguez su šeimos nariais kalbėjo dar prieš uraganą – giminaičiai planavo stichinę nelaimę pasitikti drauge. Tačiau praūžus Mariai, visi R.Shirley skambučiai nukreipiami į balso paštą.
„Šiuo metu nieko nejaučiu. Tai buvo emocijų karuselė. Nieko nežinojimas kelia siaubingą neviltį“, – guodėsi Sh.Rodriguez.
Jos anyta, gyvenanti San Chuane, kažkokiu būdu sugebėjo susisiekti su žmogumi, dirbančiu Hormigeroso merui. Jis patikino Sh.Rodriguez, kad vietovė, kurioje gyvena moters tėvai, išvengė potvynio. Vis dėlto ji nežino, su kokiomis sąlygomis iš tikrųjų susiduria jos artimieji.
„Nulis komunikacijos“
Kai kurie puertorikiečiai pyksta, kad mobiliojo ryšio tiekėjai nesuteikia pakankamai informacijos apie tai, kurie mobiliojo ryšio bokštai veikia.
Kai kurie puertorikiečiai pyksta, kad mobiliojo ryšio tiekėjai nesuteikia pakankamai informacijos apie tai, kurie mobiliojo ryšio bokštai veikia.
„Jie nesuteikia mums jokios informacijos. Čia – nepaprastoji padėtis“, – teigia verslo konsultantas Ricardo Castellanos.
R.Castellanos prie belaidžio interneto prieigos taškų ateina du kartus per dieną – bando susisiekti su dviem dukromis, gyvenančiomis Gurabo mieste. Vyras taip pat sugebėjo per socialinius tinklus keletui draugų nusiųsti uragano nusiaubtų vietovių nuotraukas.
Nors daugelis bando pagauti signalą tylomis, kai kurie neprašyti dalinasi patarimais. „Nejudinau telefono ir pagavau signalą“, – patarinėjo moteris ryšiu besiskundžiančiam vyrui.
Netoliese pensininkė Sylvia Calero baksnoja telefoną ryškiai oranžiniais nagais – bando susisiekti su trimis broliais ir anūkais, gyvenančiais smarkiai nukentėjusiame Puerto Riko pakrantės mieste Agvadiljoje.
Prieš atvykdama prie belaidžio interneto prieigos taško, ji valandą vaikščiojo Kondado rajono gatvėmis. Vis dėlto ten jai nepavyko prisiskambinti artimiesiems.
„Nulis komunikacijos“, – skundėsi S.Calero.
Tuo tarpu iliustratorė Avalon Clare iš Kolorado nerimavo, ar jai pavyks išvykti iš salos. Ji ir jos partneris Puerto Riką turėjo palikti šeštadienį, tačiau skrydis buvo atšauktas ir perkeltas į ketvirtadienį. Tiesa, ar ketvirtadienį pora tikrai galės grįžti namo, kol kas nėra aišku.
„Vienintelis dalykas, kurį dabar galiu daryti, tai – rašyti. Bandome išvykti, kadangi negalime dirbti be interneto. Turime tik pusę automobilio bako degalų. Mums baigiasi grynieji. Darosi vis sunkiau“, – pasakoja A.Clare.
Imtasi veiksmų
Puerto Riko kongresmenė Jenniffer Gonzalez skatino žmones išlikti ramius. Tiesa, ji vėliau pridūrė, kad vieno mobiliojo ryšio operatoriaus bokštai, veikę po uragano, sekmadienį nugriuvo.
„Nepraraskite vilties“, – ramino J.Gonzales ir tikino, kad jei kam nors grėstų pavojus, vietos pareigūnams jau būtų apie tai pranešta.
San Chuano metropoliteno teritorijoje veikia vos 25 proc. mobiliojo ryšio bokštų.
San Chuano metropoliteno teritorijoje veikia vos 25 proc. mobiliojo ryšio bokštų.
Mobiliojo ryšio tiekėjo „T-Mobile“ atstovai sako dėl pagalbos susitarę su kitais tiekėjais – jie padės atkurti ryšį. Tuo tarpu „T-Mobile“ siūlo naudotis tarptautiniu tarptinkliniu judriuoju ryšiu (angl. roaming) ir tikina, kad klientai nebus papildomai apmokestinami.
Tiekėjas „Claro“ šiuo metu įrenginėja 40 generatorių, kurie energija aprūpins mobiliojo ryšio bokštus. Dar 50 generatorių turėtų būti atplukdyti iš kaimyninės Dominikos Respublikos.
Gubernatorius Ricardo Rossello tikino, kad didžiausias povandeninis kabelis buvo sutvarkytas. Vadinasi, žmonės galės skambinti, pagerės interneto ryšys. Be to, savaitgalį į salą atskrido du lėktuvai iš Ispanijos telekomunikacijų bendrovės – atvykę darbuotojai padės atkurti mobilųjį ryšį.
Atkaklumas atsipirko tiems, kurie signalą gaudė beveik tris valandas. Tarp laimingųjų – valstybės tarnautoja Wanda Nieves, stovėjusi prie vieno iš belaidžio interneto prieigos taškų.
Apie prieigą moteris išgirdo per radiją, iki jos automobiliu atvyko per 30 minučių. W.Nieves kalbėjo su šeimos nariais, esančiais Floridoje ir Mičigane. Ji sakė nebeketinanti čia sugrįžti, kad galėtų dar paskambinti ar išsiųsti daugiau žinučių.
„Jau parodėme gyvybės ženklus, – sakė W.Nieves. – Dabar tiesiog lauksime, kol Puerto Rikas atsigaus.“