Daugiau nei 40 asmenų turinčios šeimos į Urugvajų persikėlė buvusio šalies prezidento Jose Mujicos siūlymu. Nuo karo bėgę sirai šiuo metu yra nepatenkinti gyvenimo kokybe, tad nori persikelti atgal į Libaną ir tikriausiai iš ten bandyti pasiekti Vokietiją.
„Jie čia atvyko, nes buvo pažadėtas geras gyvenimas, tačiau taip nėra. Gyvenimas Urugvajuje brangus, bet jie nebenori pinigų, jie nenori nieko, tik keliauti iš šalies“, – šeimų norus perteikė vertėjas Ahmadas.
Sirai ketina kreiptis net į Jungtines Tautas, jei Urugvajaus vyriausybė nepasirūpins jų perkėlimu į kitą valstybę. „Visi dabar nori keliauti į Vokietiją“, – lakoniškai buvusių pabėgėlių interesus apibrėžė buvęs šalies vadovas, juos į šalį priėmęs J.Mujica.
Prieš metus persikėlusios šeimos skundžiasi, kad jiems sudėtinga prisitaikyti Urugvajuje. Nors joms jau gimė du vaikai, kurie automatiškai gavo Urugvajaus pilietybę.
Prieš pabėgėlių persikėlimą jų priėmimą teigiamai vertino 69 procentai urugvajiečių, tačiau po kurio laiko visuomenės nuomonė pasikeitė. Didelį skandalą sukėlė ir į viešumą patekę faktai apie smurtą vienoje iš šeimų.
Prieš pabėgėlių persikėlimą jų priėmimą teigiamai vertino 69 procentai urugvajiečių, tačiau po kurio laiko visuomenės nuomonė pasikeitė. Didelį skandalą sukėlė ir į viešumą patekę faktai apie smurtą vienoje iš šeimų.
Urugvajaus žmogaus teisių sekretoriaus Javiero Mirandos teigimu, kiekviena šeima per mėnesį išlaidoms gaudavo maždaug tūkstantį dolerių. Islamo ekspertės Susanos Manganos manymu, šeimoms pačios nedėjo daug pastangų integruotis. „Kultūrinės asimiliacijos procesas galėjo būti kitoks“, – pažymėjo ji.
Tiesa, šis nepavykęs projektas nesustabdė Urugvajaus. Šalis ketina priimti 72 pabėgėlius ir tokiu būdu prisidėti prie dabartinės krizės sprendimo.