Sunku tikėtis, kad ši tarp Argentinos ir Brazilijos įsiterpusi rami, išsilavinusi agrarinė šalis, turinti 3 mln. gyventojų, galėtų būti pionierė viešosios sveikatos apsaugos srityje. Tačiau trečiadienį Urugvajaus Senatas tikriausiai balsuos už teisės aktą, leisiantį moterims tam tikromis aplinkybėmis nutraukti nepageidaujamą nėštumą ir inkorporuos šią teisę į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą.
Šie pokyčiai pribrendo vadovaujant prezidentui Jose Mujicai, kuris pagal išsilavinimą yra gydytojas, ir sveikatos apsaugos viceministrui Leoneliui Briozzo, kuris yra akušeris.
Urugvajuje iki šiol neoficialiai buvo vykdomi neoficialūs nechirurginiai abortai, naudojant preparatą mizoprostolį – įprastą vaistą skrandžio opoms gydyti, taip pat sukeliantį persileidimą.
Šiuo metu neteisėtiems abortams naudojamas mizoprostolis pardavinėjamas tik juodojoje rinkoje, bet jeigu trečiadienį Senatas balsuos kaip tikimasi, šis preparatas greitai galės būti prieinamas teisėtoms procedūroms viešosiose sveikatos įstaigose.
„Saugi abortų praktika yra pagrindinis Urugvajaus indėlis regione sveikatos apsaugos srityje“, – pažymėjo L.Briozzo, tvirtai pasisakantis už moterų teisę į saugius abortus.
Pasak jo, vaistais sukeliami abortai turėtų tapti standartine medicinos procedūra visame pasaulyje, įskaitant Europą, kur labiausiai paplitęs nėštumo nutraukimas chirurginėmis priemonėmis.
Chirurginiai abortai „mažiau tinkami ir mažiau saugūs“, argumentavo L.Briozzo.
„Manau, vaistais sukeliami abortai yra revoliucija žmonijai, nes jie žymi pirmąjį kartą, kai moteris gali pati kontroliuoti abortą saugiu būdu, – aiškino jis. – Taigi, išties manau, jog tai yra ateities kelias.“
Viceministras provokuojančiai apibūdino mizoprostolį kaip „XXI amžiaus peniciliną“, sakydamas, kad šis preparatas potencialiai gali padaryti didžiulį poveikį socialinėje ir sveikatos apsaugos srityse.
„Manau, vaistais sukeliami abortai yra revoliucija žmonijai, nes jie žymi pirmąjį kartą, kai moteris gali pati kontroliuoti abortą saugiu būdu, – aiškino jis. – Taigi, išties manau, jog tai yra ateities kelias.“
L.Briozzo sakė suvokiantis šios procedūros pasirinkimo moralinius ir etinius padarinius, tačiau jis taip pat įsitikinęs, kad socialinė ir ekonominė kaina, kurią tenka mokėti, kai moterys būna priverstos rinktis neteisėtus abortus, yra per didelė, kad būtų priimtina.
Jeigu naujasis teisės aktas būtų patvirtintas, Urugvajus taptų tik antrąja Pietų Amerikos valstybe, įteisinusia abortus po anglakalbės Gvianos, priėmusios tokį sprendimą 1995 metais. Karibų valstybė Kuba abortus įteisino 1965 metais, o ši procedūra taip pat yra teisėta Meksikos sostinėje.
Tokia padėtis „aiškinama, kad Lotynų Amerika yra paskutinė Katalikų Bažnyčios tvirtovė“, sakė L.Briozzo.
Įstatymas, parengtas pagal panašius teisės aktus, galiojančius kai kuriose Europos šalyse, leistų atlikti abortą per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, tačiau tik moteriai pasikonsultavus su trimis medicinos profesionalais dėl potencialių nėštumo nutraukimo pavojų.
Gydytojai taip pat bus įpareigoti moterį informuoti apie alternatyvas nėštumo nutraukimui, tokias kaip įvaikinimas ir socialinės programos, kurios galėtų padėti motinai užauginti naujagimį.
Šiuo metu Urugvajuje už aborto atlikimą moteriai gali būti skirta iki devynių mėnesių, o procedūrą atlikusiam asmeniui – iki dvejų metų laisvės atėmimo.
Naujasis įstatymas, kuris turėtų pakeisti šią padėtį, kelia didesnį ar mažesnį nepasitenkinimą tiek abortų priešininkams, tiek šalininkams.
Kai kurie už teisę rinktis pasisakantys aktyvistai nusivylę, kad įstatyme aiškiai neišdėstyta moters teisė spręsti, ar ji nori susilaukti vaikų. Tuo tarpu judėjimo už gyvybę aktyvistai teigia, kad naujasis įstatymas įteisins dar negimusios gyvybės žudymą.
77 metų J.Mujica, priklausantis kairiajai koalicijai „Frente Amplio“ pažadėjo pasirašyti abortų įstatymą, kai tik jį patvirtins Senatas.
Neteisėtų abortų statistikos Urugvajuje neturima, tačiau nevyriausybinės organizacijos nurodo, kad jų per metus atliekama apie 3 tūkstančiai.
