Drebėjimas buvo jaučiamas šiaurinėje Papua Naujosios Gvinėjos dalyje. Anot liudininko, žemė svyravo „lyg plauktum laivu“.
Drebėjimas, kurio židinys buvo 12 km gylyje, įvyko 8 val. 46 min. vietos (pirmadienį 23 val. 46 min. Lietuvos) laiku, sakoma USGS pranešime.
Žemės drebėjimo epicentras buvo maždaug už 20 km nuo kranto, netoli Vevako, Ramiojo vandenyno salų valstybės Rytų Sepiko provincijos sostinės.
Perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC) paskelbė, kad cunamio pavojaus nėra.
„Manau, kad jis truko beveik minutę“, – sakė viešbutyje „Wewak Village Inn Hotel and Apartments“ apsistojęs darbuotojas Danny Seolo (Denis Seolas).
„Nelabai smarkiai, bet žemė svyravo tarsi plauktum laivu ar panašiai“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė jis ir pridūrė, kad nepastebėjo jokios žalos.
Papua Naujoje Gvinėjoje, esančioje Ramiojo vandenyno „ugnies žiede“ – intensyvaus seisminio ir vulkaninio aktyvumo zonoje – žemės drebėjimai yra dažnas reiškinys.
Nors retai apgyvendintose džiunglių aukštikalnėse jie retai padaro didelės žalos, tačiau gali sukelti pražūtingas nuošliaužas.
Šių metų balandį mažiausiai septyni žmonės žuvo per 7 balų žemės drebėjimą džiunglėmis apaugusioje teritorijoje šalies gilumoje.
Netoli drebėjimo epicentro esančiame Karavario rajone buvo sugriauta apie 180 namų.
Praėjusių metų rugsėjį 10 žmonių žuvo, kai 7,6 balo žemės drebėjimas su žeme sulygino šimtus namų, apgadino kelius ir nutraukė elektros energijos tiekimą šalies šiaurėje.
Tai buvo didžiausias Papua Naująją Gvinėją sukrėtęs žemės drebėjimas nuo 2018 metų, kai per 7,5 balo drebėjimą, įvykusį nedideliame gylyje, Helos provincijoje žuvo beveik 150 žmonių.
Daugelis iš devynių milijonų Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų gyvena ne didžiuosiuose miestuose, o dėl sudėtingo šalies reljefo ir neasfaltuotų kelių paieškos ir gelbėjimo operacijas ne miestuose gali būti sunku vykdyti.
