Imigracija vienas opiausių klausimų moterims iš tokių šalių kaip Estija, Italija, Vokietija, Čekija. Tuo metu Prancūzija, Belgija ir Lenkija daugiau nerimauja dėl klausimų, susijusių su terorizmu. Gegužę visose Europos Sąjungos (ES) šalyse vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir šios temos nulems, už ką balsuos moterys.
„Vyrai labiau linkę remti dešinį sparną, nei moterys. Prieš penkis dešimtmečius situacija, tiesa, buvo kitokia. Tačiau ji pasikeitusi ir tai mums šį tą pasako“, – kalbėjo Radboudo universiteto sociologijos docentas Nielsas Spieringsas. Jo teigimu, dvi svarbiausios temos, kurios veda moteris prie balsadėžių per rinkimus, yra aplinkosauga ir sveikatos apsauga. Eksperto teigimu, abiejų lyčių požiūris į emigrantus panašus, taip pat euroskeptikų tarp abiejų lyčių skaičius yra panašus. Be to, jo teigimu, mažai kada lyčių lygybė tampa svariu kriterijumi atiduoti savo balsą rinkimuose.
Europos viešosios nuomonės skyriaus vadovo Philipo Schulmeistero teigimu, remiantis Eurobarometro duomenimis, apskaičiuota, kad artimiausiuose Europos Parlamento rinkimuose, tikėtina, balsuos 29 proc. moterų ir 33 proc. vyrų.
EWL generalinė sekretorė Joanna Maycook kalbėjo apie tai, kad reikia aiškiai pasakyti, jog nustojome žengti pirmyn, kalbant apie lyčių lygybę.
„Moterų teisėms įvairiose Europos dalyse kyla pavojus, nesvarbu, ar prie jų priekabiaujama seksualiai, ar kalbame apie jų reprodukcines teises, ar stumiant moteris į konservatyvesnius vaidmenis“, – žodžių į vatą nevyniojo ji.
J.Maycook ragino moteris ateiti ir balsuoti už moteris, kurios rūpinasi jų teisėmis ir kurioms darbotvarkės prioritetas – lygios teisės. „Visame pasaulyje visų socialinių sluoksnių ir įvairaus amžiaus moterys vienijasi kovoti už moterų teises“, – tęsė ji.
Ji taip pat kalbėjo apie tai, kad politinės partijos turėtų kalbėti apie tokius svarbius klausimus kaip pusiausvyra tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, mokesčiai, skurdas, nes sunkiai finansiškai gyvenančių moterų esą tik daugėja.
