1) Kinijos prezidentas Xi Jinpingas
Tikėtina, kad Kinijos lyderis jaučiasi dėkingas už tai, kad JAV vėl įsitraukė į chaoso apimtų Artimųjų Rytų reikalus. Vašingtonui tai kainuoja milžiniškas sumas pinigų, be to, didėja teroro aktų JAV rizika.
Pekinui naudinga, kad JAV dėmesys šiuo metu sutelktas į Artimuosius Rytus, o ne Rytų Aziją, kur Kinija ir toliau tyliai stiprina savo, kaip regioninės supervalstybės, įtaką.
Be to, X.Jinpingas turėtų padėkoti ir už kilusią įtampą tarp dviejų Kinijos varžovų – Vakarų ir Rusijos. Kinija dėl to gauna daug nuolaidų iš Rusijos.
2) Brazilijos prezidentė Dilma Rousseff
Nors Brazilijos pralaimėjimas Vokietijai Pasaulio futbolo čempionato pusfinalyje rezultatu 1:7 ir buvo didžiulė tragedija šios Pietų Amerikos šalies gyventojams, tačiau pasiruošimas milžiniškai sporto šventei praėjo sklandžiai. Parengiamieji darbai buvo atlikti laiku, o nerimas dėl chaoso čempionato metu taip pat nepasiteisino.
Be to, D.Rousseff buvo perrinkta antrajai Brazilijos prezidento kadencijai ir šiuo metu ji dės pastangas, kad būtų puikiai pasiruošta ir 2016 m. vasaros olimpiadai Rio de Žaneire.
3) Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as
Parama F.Hollande'ui Prancūzijos visuomenėje nukritusi iki rekordinių žemumų, o visai neseniai šalies parlamentas priėmė įstatymą, palengvinantį apkaltos valstybės vadovui procedūrą. Maža to, Prancūzijos ekonomika vis dar yra apgailėtinoje būklėje.
A.Merkel labiausiai galėtų padėkoti už vieną dalyką – kad ji nėra Prancūzijos vadovė.
Nepaisant to, F.Hollande'as galėtų padėkoti, kad po kadencijos pabaigos jam priklausys dosni valstybinė pensija ir kitos socialinės garantijos.
4) Vokietijos kanclerė Angela Merkel
A.Merkel labiausiai galėtų padėkoti už vieną dalyką – kad ji nėra Prancūzijos vadovė.
5) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Iš pirmo žvilgsnio V.Putinui dėkoti nėra už ką. Krentančios naftos kainos pasaulio biržose, ekonominės Vakarų šalių sankcijos ir optimizmo nekeliančios Rusijos demografinės tendencijos Kremliaus šeimininką varo į neviltį.
Vis dėlto, V.Putinas galėtų padėkoti už tai, kad jo šalis turi solidų branduolinių ginklų arsenalą, nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir vaidina svarbų vaidmenį Irane ir Sirijoje.
Be to, Rusijos vadovas prie Padėkos dienos vakarienės stalo galėtų pasidžiaugti tuo, kad ilgą laiką nemažai NATO šalių neskyrė pakankamo dėmesio savo gynybai, o kai kurios Vakarų klaidos leido jam iš Ukrainos atimti Krymą.
6) Būsimoji kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton
2016 m. prezidento rinkimams besiruošianti H.Clinton turėtų padėkoti dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai už tai, kad jis jai nedavė pakankamai veiksmo laisvės, kuomet ji užėmė valstybės sekretorės postą.
2016 m. prezidento rinkimams besiruošianti H.Clinton turėtų padėkoti dabartiniam JAV prezidentui Barackui Obamai už tai, kad jis jai nedavė pakankamai veiksmo laisvės, kuomet ji užėmė valstybės sekretorės postą.
Žinant, kuo dalis svarbių JAV diplomatijos žingsnių pasibaigė, pavyzdžiui, Libijoje, H.Clinton turėtų padėkoti tik už tai, kad šiuo metu ji privalo aiškintis tik dėl nedidelės dalies šalies diplomatijos klaidų.
7) Egipto prezidentas Abdelis Fattah Al Sisis
Egipto vadovas turėtų padėkoti už tai, kad JAV vis dar teikia jo šaliai karinę ir diplomatinę paramą bei užmerkia akis į susidorojimus su opozicijos nariais.
Be to, A.F.Al Sisis turėtų padėkoti ir Saudo Arabijai bei Jungtiniams Arabų Emyratams, skyrusiems apie 20 mlrd. dolerių paramą ne geriausius laikus išgyvenančiai Egipto ekonomikai.
8) Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei
Islamo respublikos vadovas turėtų padėkoti JAV Kongreso kietosios linijos šalininkams ir įvairioms dešiniojo sparno organizacijoms, kurios stengiasi sustabdyti Irano branduolinę programą nepripažindamos jokių kompromisų.
Be to, Rusijos vadovas prie Padėkos dienos vakarienės stalo galėtų pasidžiaugti tuo, kad ilgą laiką nemažai NATO šalių neskyrė pakankamo dėmesio savo gynybai.
Jeigu didžiųjų pasaulio valstybių derybos su Iranu dėl šių asmenų veiksmų pateks į aklavietę, o JAV Kongreso opozicija dėl šios nesėkmės apkaltins savo šalies politikus, dabartinis šiai šaliai taikomas sankcijų režimas žlugs.
Tikėtina, kad tuomet paspartės Irano branduolinė programa, o šalies atsivėrimas išoriniam pasauliui bus vėl nukeltas.
Toks įvykių scenarijus ypač tiktų Ali Khamenei'ui, nes teokratinis Irano režimas visiškai nesuinteresuotas draugiškų santykių užmezgimu su kitomis šalimis.
