Kad geležiniu kumščiu šalį valdęs 78 metų I.Karimovas, kuriam aiškaus politinio įpėdinio nėra, mirė, buvo paskelbta vėlai penktadienį, po kelias dienas trukusių spėlionių, kad pareigūnai delsia viešai paskelbti apie jo mirtį. Pareigūnai nurodo, kad praėjusį savaitgalį jis patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis ir jį ištiko koma.
Lyderio, kuris savo šalyje dominavo maždaug 27 metus, laidotuvių apeigos jo gimtajame Samarkando mieste centrinėje šalies dalyje prasidėjo šeštadienį ryte. Šalyje pakelbtas trijų dienų gedulas.
Šios griežtai kontroliuojamos valstybės nacionalinė televizija parodė, kaip kariai neša karstą į lėktuvą, paskutinei I.Karimovo kelionei į Samarkandą.
Karstas pastatytas miesto aikštėje, kad žmonės galėtų pareikšti paskutinę pagarbą velioniui, o vėliau šeštadienį jis bus palaidotas kapinėse netoliese, remdamosi vietos pareigūnais pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Į laidotuves turi atskristi Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ir kitų buvusių sovietinių respublikų lyderiai, tarp jų – Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas, Turkmėnijos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas, Kirgizijos, Baltarusijos ir Kazachstano premjerai.
I.Karimovo laidotuvių organizavimo komitetui vadovauja jo ištikimas premjeras Šavkatas Mirzijojevas ir tai yra ženklas, kad jis gali būti pagrindinis pretendentas perimti I.Karimovo įgaliojimus.
Pagal Uzbekistano įstatymus prezidento pareigas dabar, iki pirmalaikių rinkimų, eis Senato lyderis Nigmatula Juldaševas.
„Nežinios fazė“
I.Karimovas buvo vienas iš kelių sovietinių lyderių, išsilaikiusių valdžioje ir po to, kai jų respublikos 1991 metais tapo nepriklausomos nuo Maskvos.
Ketvirtį amžiaus trukęs jo valdymas pelnė jam vieno brutaliausių regiono despotų, negailestingai slopinusio opoziciją, reputaciją.
Rimčiausias iššūkis jo valdymui buvo iškilęs jo vyriausios dukters, kuri vienu metu buvo laikoma potencialia jo įpėdine, pavidalu. 2014 metais, kovai dėl valdžios prezidento šeimoje iškilus į viešumą, jis jai skyrė namų areštą.
Uzbekistane niekada nėra buvę rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai būtų pripažinę laisvais ir sąžiningais. Pernai I.Karimovas daugiau kaip 90 proc. balsų buvo perrinktas penktai kadencijai.
Jo mirtis šią strategiškai svarbią vietą užimančią, išėjimo prie jūros neturinčią valstybę įstumia į „nežinios fazę“, penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Teisių gynimo grupės, kurios seniai kaltina I.Karimovo režimą rimčiausiais pažeidimais, įskaitant kankinimus ir priverstinį darbą pelningoje medvilnės industrijoje, jo valdymo laikotarpį vadina Uzbekistano katastrofa.
Tačiau pats save I.Karimovas vaizdavo kaip stabilumo ir garantą ir saugotoją nuo radikalaus islamo prie Afganistano sienų, triuškinantį fundamentalistų grupes savo valstybėje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
„Islamas Karimovas palieka ketvirčio amžiaus negailestingų represijų palikimą“, – sakė Steve'as Swerdlowas iš „Human Right Watch“.
„Karimovas valdė remdamasis baime, kad sukurtų sistemą, kuri tapo sinonimu blogiausiems žmogaus teisių pažeidimams: kankinimams, dingimams, priverstiniam darbui, sistemiškam kitokios nuomonės slopinimui“, – sakė jis.
Nepaisant brutalių I.Karimovo metodų, Uzbekistanas vis tiek gauna JAV pagalbą, o per pastaruosius metus derėtis čia buvo atskridę ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
Pasaulio galioms toliau varžantis dėl įtakos, aktyvistai kelia klausimus dėl to, kaip teisių padėtis šioje šalyje galėtų kada nors pagerėti.
