Nuo 2016-ųjų valdžioje esančiam Sh. Mirziyoyevui vykdant ekonomines ir socialines reformas, Uzbekistanas išlaikė kai kurias autoritarines tendencijas.
Uzbekistano rinkimų komisijos duomenimis, Sh. Mirziyoyevo Liberalų demokratų partija laimėjo 64 iš 150 vietų parlamente, o rinkėjų aktyvumas siekė 74,72 procento.
Per balsavimą pirmą kartą buvo taikomas proporcinis atstovavimas, pareigūnams teigiant, kad jie nori „sustiprinti partijų įtaką“.
Rinkimuose nebuvo realios opozicijos.
Buvo leista dalyvauti penkioms partijoms – visos jos daugiau ar mažiau lojalios prezidentui.
Balsavimą stebėjusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) teigė, kad rinkimuose nebuvo „tikro pasirinkimo“.
„Nepaisant vykdomų reformų, pagrindinės laisvės tebėra neproporcingai ribojamos tiek teisės aktais, tiek praktiškai“, – sakė organizacija.
Ji teigė, kad žiniasklaidą „ribojo saviraiškos laisvės apribojimai, todėl rinkėjai turėjo minimalias galimybes susipažinti su įvairiais požiūriais“.
Vis dėlto „tarp kandidatų ir rinkimų administracijoje buvo daug moterų“, pridūrė ESBO.
Uzbekistanas – gamtinių išteklių nepaprastai turtinga buvusi sovietinė respublika Vidurio Azijoje. Joje gyvena apie 35 mln. žmonių.
Sh. Mirziyoyevas sako, kad pradėjęs eiti pareigas po ilgamečio diktatoriaus Islamo Karimovo mirties vykdo atviresnę politiką.
Tačiau teisių gynimo grupės kritikuoja Taškentą už tai, kad jis slopina opoziciją.
Londone įsikūrusios organizacijos „Central Asia Due Diligence“ direktoriaus Alishero Ilkhamovo (Ališero Ilchamovo) nuomone, rinkimai buvo tik rutininė procedūra, kurioje „nėra vietos institucinei opozicijai ir tikram valdžios pasidalijimui“.
