Šis prezidento pasirinkimas laikomas kompromisiniu sprendimu, kuriuo siekiama įveikti užsitęsusią politinę krizę.
Suirutė Rumuniją apėmė spalio pradžioje, kai liberalo ministro pirmininko Florino Citu vyriausybė pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente. Balsavimas surengtas kelios savaitės po to, kai viena koalicijos sąjungininkė pasitraukė iš vyriausybės dėl, jos teigimu, F.Citu „diktatoriško požiūrio“.
K.Iohannisas iš pradžių buvo paskyręs į premjero postą buvusį žemės ūkio eurokomisarą Dacianą Čiolosą, nepaisydamas aiškių ženklų, kad šis politikas nesulauks pakankamai parlamentarų paramos.
Trečiadienį 465 vietų parlamente tik 88 senatoriai ir deputatai nubalsavo už D.Cioloso suburtą kabinetą.
Dabar N.Ciucai teks siekti parlamento narių palaikymo savo vyriausybei, tačiau manoma, kad jis turi daug platesnę paramą, todėl didesnė tikimybė, kad jam pasiseks.
54-erių N.Ciuca yra keturių žvaigždučių generolas, tarnavęs tiek Irake, tiek Afganistane, kur jis buvo bataliono vadas. Į politiką jis atėjo pernai kaip Nacionalinės liberalų partijos (PNL) narys.
Jei parlamentas patvirtins N.Ciucos ministrų kabinetą, jis veikiausiai vadovaus mažumos vyriausybei, sudarytai iš PNL ir nedidelės Rumunijos vengrų demokratinės sąjungos (UDMR).
UDMR lyderis Hunoras Kelemenas žurnalistams sakė, jog „neįprasta, kad demokratinėje šalyje vyriausybei vadovautų kariškis“, bet pabrėžė, kad jo partija „atvira dialogui“.
K.Iohannisas per televiziją kreipdamasis į visuomenę sakė, kad šaliai reikia „visas galias turinčios vyriausybės“ dėl „dramatiškos situacijos“ šalies ligoninėse, kurios vėl yra smarkiai apkrautos dėl COVID-19 bangos.
