- Pone ministre, kadangi 15min.lt startuoja rusiškai, tai nuo informacinės erdvės rusų kalba ir norėtųsi pradėti. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad Lietuvoje siaurinama informacinė ir švietimo erdvė rusų kalba. Kaip vertinate tokius pasisakymus?
- Vien tik jūsų portalo startas rodo, kad informacinė įvairovė Lietuvoje ne siaurėja, bet plečiasi. Kalbant apie tautinių mažumų švietimo padėtį, noriu pastebėti, jog tolygiai mažėja mokinių, lankančių mokyklas tautinių mažumų kalbomis. Susidarė padėtis, kai daugeliui mokyklų nebeužteko „mokinio krepšelio“. Reorganizacija padėjo išspręsti mokyklų finansavimo problemą, rusiškai norinčių mokytis mokinių poreikiai visiškai patenkinti.
Išsilavinimo gimtąja rusų kalba galima siekti 36 Lietuvos mokyklose. Tuo tarpu Rusijoje, įskaitant ir Kaliningrado sritį, nėra valstybinių mokyklų, kur dėstoma tautinių mažumų ar diasporų gimtąja kalba. Kaip žinote, lietuvių vien tik Kaliningrado srityje gyvena beveik 14 tūkstančių. Ir ten tik fakultatyviai yra mokoma lietuvių kalbos bei etninės kultūros, o mokytojai iš Lietuvos jau ne pirmus metus susiduria su vizų į Rusiją problemomis.
Jūsų minimos ataskaitos paskelbimą vertinčiau kaip siekį nukreipti dėmesį nuo savų problemų.
- Lietuvoje labai daug kalbama, kad Kaliningrade atnaujinamas karinis potencialas. Apie tai kalbėjo ir prezidentė, ir krašto apsaugos ministrė. Bet yra ir kita nuomonė – sakoma, kad Kaliningrado srityje liko tik karinis metalo laužas. Ar gali būti taip, kad pas mus kuriamas mitas apie grėsmę, siekiant gauti naudos iš NATO?
Jeigu kas nors „Iskander“ ir S400 ar kitus Kaliningrado srityje turimus ginklus laiko metalo laužu, sunku ką pridurti.
- Apie karinių pajėgumų modernizavimą Kaliningrade viešai paskelbė pati Rusija. Jos prezidentas lapkričio 23-iąją pranešė apie naują priešraketinės gynybos radarą Kaliningrade, moderniausius priešlėktuvinių raketų kompleksus S400, apie planus Kaliningrade dislokuoti trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“. Be to, viešai pranešama ir apie šių planų įgyvendinimą. Todėl jeigu kas nors „Iskander“ ir S400 ar kitus Kaliningrado srityje turimus ginklus laiko metalo laužu, sunku ką ir bepridurti.
Neseniai Vilniuje lankėsi NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, kuris pasakė, kad Rusijos pareiškimai dėl Kaliningrado srities ginklavimosi Aljansui kelia nerimą. Jis taip pat teigė, kad tai yra Rusijos finansinių išteklių švaistymas, nes kuriami puolamieji kariniai pajėgumai prieš neegzistuojantį priešą. NATO ne kartą pabrėžė, kad Rusijos neketinama pulti.
Bet stebime kasmet didėjantį Rusijos karinį biudžetą, didelio masto karines pratybas mūsų kaimynystėje. Taip pat turime konstatuoti, kad dėl Rusijos užimtos pozicijos nebeveikia įprastinių ginklų kontrolės Europoje sutartis, formaliais pretekstais trikdomas ESBO saugumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimas. Visa tai vyksta tuo metu, kai visa Europa ir net JAV mažina savo gynybos biudžetus, kai NATO skelbia siekį kurti tikra partneryste paremtus santykius su Rusija.
Mūsų įsitikinimu, Rusijai nėra grėsmių iš Vakarų, kurioms atremti būtų reikalinga karinė galia. Rusijos politika neatitinka tikslo euroatlantinėje erdvėje puoselėti tokius tarpvalstybinius santykius, kuriuose karinis veiksnys nebevaidintų lemiamo vaidmens, kaip tai pavyko pasiekti Vakarų ir Vidurio Europoje pasibaigus Šaltajam karui.
- Savaitraščio „Veidas“ apklausos duomenimis, 37 proc. žmonių teigė, kad svarbiausia Lietuvai yra gerinti santykius su Rusija, 17,8 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuvai svarbiausia orientuotis į glaudų bendradarbiavimą su Skandinavijos šalimis, 16,6 proc. sakė manantys, kad Lietuva pirmiausia turi siekti didesnės Baltijos šalių vienybės. Kokia kryptis jums atrodo pati svarbiausia?
Mūsų įsitikinimu, Rusijai nėra grėsmių iš Vakarų, kurioms atremti būtų reikalinga karinė galia.
- Šiandien perspektyviausia Lietuvos savirealizacijos erdvė yra vadinamasis „Šiaurės lankas“ – dinamiškas suverenių Baltijos ir Šiaurės šalių regionas, palaikantis glaudžius ryšius su transatlantiniais partneriais, Didžiąja Britanija ir kitomis ES valstybėmis. Tai, kad tapome Šiaurės ir Baltijos prekybos, tranzito ir inovacijų centru yra patikimas būdas siekti Lietuvos žmonių ekonominės gerovės. Kaip tik Lietuva šiemet perėmė Šiaurės ir Baltijos šalių susitikimų koordinatorės funkciją.
Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas stiprina šio regiono politinį svorį ir ekonominį konkurencingumą, todėl ir Šiaurės, ir Baltijos šalys supranta artimesnių tarpusavio santykių svarbą ir to siekia. Tik stiprindami bendradarbiavimą galime efektyviau ginti savo nacionalinius interesus. Neseniai buvo parengta Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo galimybių studija, kuri tik patvirtina tarpusavio ryšių stiprinimo svarbą ir poreikį.
Na, o santykius su Rusija šiandien galima pavadinti pragmatišku bendradarbiavimu, kai abi šalys aiškiai išsako savo pozicijas, kurios dėl daugelio klausimų sutampa, tačiau esama ir skirtingų požiūrių. Mūsų santykių intensyvumą neblogai demonstruoja praėjusių metų prekybos augimo dinamika, rudenį vykusios Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo komisijos posėdžio rezultatai, aprėpiantys iš esmės visas bendradarbiavimo sritis.
Vadinamieji „sunkūs klausimai“ – mūsų valstybių santykiai praėjusiame amžiuje, sovietinio totalitarizmo nusikaltimų įvertinimas – reikalauja atviro ir nuoširdaus dialogo bei Rusijos apsisprendimo sąžiningai įvertinti XX a. totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus. To vis dar pasigendame.
- Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija sukūrė Muitų sąjungą ir planuoja kurti bendrą ekonominę erdvę, o galiausiai Eurazijos Sąjungą. Kaip manote, ar tai nauja ES, ar vis dėlto Sovietų Sąjunga?
- Rusijos premjeras Vladimiras Putinas niekada neslėpė savo nusivylimo dėl Sovietų Sąjungos iširimo ir pavadino tai didžiausia „XX amžiaus geopolitine katastrofa“. Todėl Eurazijos Sąjungos idėja V.Putino rinkimų programoje gali būti vertinama įvairiai.
Įvairių „sąjungų“, integracinių iniciatyvų buvusios SSRS erdvėje per pastaruosius du dešimtmečius buvo iškelta ne viena, todėl nesinori užsiimti spekuliacijomis, kokia gali būti naujausios iniciatyvos perspektyva. Kol kas matome tris valstybių vadovus, kurie parodė norą vykdyti ekonominę, o kartu, matyt, ir politinę integraciją.
Rusijai įstojus į PPO, Muitų sąjunga turės didele dalimi perimti PPO nuostatas. Atvira rinka, skaidri ir konkurencinga verslo aplinka, tarptautiniai standartai ir kokybės reikalavimai – tokie yra pozityvūs žingsniai plėtojant stabilius ir prognozuojamus ekonominius ir prekybinius santykius.
Šioje vietoje svarbu prisiminti, kad Europos Sąjungos integracijos pagrindas nuo pat pradžių buvo bendros vertybės ir principai: laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įstatymo viršenybė. Be šių bazinių vertybių Europos Bendrija ir būtų likusi tik geografiniu ir ekonominiu bloku. Vertybės yra tas pagrindas, kuris mus, lygiavertes partneres, laiko drauge. Be to, visada integracijos variklis buvo mūsų visuomenių palaikymas ir suteiktas mandatas.
Kyla natūralus klausimas, ar ir Eurazijos sąjungą planuojama kurti įtraukiant visų į ją besijungiančių šalių visuomenes, ar bus atsiklausta žmonių nuomonės prieš sprendžiant labai svarbius geopolitinę šalių ateitį nulemsiančius klausimaus? Kaip pamenate, Lietuvai jungiantis į ES buvo surengtas referendumas.
ES pasiūlė bendradarbiavimo modelį Rytų Partnerystės šalims, kuris yra paremtas visuotinai pripažintomis vertybėmis ir bendradarbiavimu, kai laimi abi pusės. Tą patį Europos Sąjunga siūlo ir Rusijai, Kazachstanui bei kitoms Vidurio Azijos valstybėms.
- Neseniai Jūs pasiūlėte pradėti galvoti apie europinės alternatyvos Baltarusijai sukūrimą. Koks tai projektas? Ar tai reiškia, kad „Rytinė partnerystė“ netapo veiksmingu instrumentu Baltarusijos atžvilgiu ir reikia sugalvoti kažką naujo?
- Deja, turiu konstatuoti, kad padėtis demokratijos ir žmogaus teisių srityje Baltarusijoje tik blogėja, o valdžios pastangos eliminuoti bet kokias visuomenės aktyvumo apraiškas vis stiprėja. Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad būtina dar labiau stiprinti darbą su Baltarusijos visuomene, skatinti europietiškas tendencijas ir aiškiai parodyti, kad Europai nėra tas pats, kaip klostysis šalies, turinčios 10 milijonų gyventojų, likimas. Norime savo kaimynystėje matyti demokratišką Baltarusiją. Pokyčiai gali kilti tik iš Baltarusijos visuomenės, o demokratinė bendruomenė yra pasirengusi padėti Baltarusijai vykdyti pokyčius šalies viduje.
Situacija dmokratijos ir žmogaus teisių srityje Baltarusijoje tik blogėja, o valdžios pastangos eliminuoti bet kokias visuomenės aktyvumo apraiškas vis stiprėja.
Europos perspektyva Baltarusijai yra galimas jos raidos tikslas, o Rytų partnerystės iniciatyva yra konkretus instrumentas tą pasiekti. Tik nuo Baltarusijos valdžios konkrečių darbų, o ne žodžių priklauso, ar bus pasinaudota šios ES iniciatyvos teikiamomis bendradarbiavimo galimybėmis.
- Apsilankėte Šalčininkuose, kur išgirdote iš lenkų daug nusiskundimų ir priekaištų. Ar jums neatrodo, kad problemos, kurios, anot Lietuvos lenkų, nesprendžiamos, daro didžiulę žalą santykiams su Lenkija ir labai brangiai kainuoja Lietuvos vartotojams? Lenkija jau atsisakė dalyvauti naujame AE projekte, o tokių reikšmingų projektų tarp Lietuvos ir Lenkijos tikrai nemažai.
- Taip, sausio 16-ąją lankiausi Šalčininkuose, kur drauge su rajono meru Zdzislavu Palevičiumi atidarėme dešimtąjį regioninį Europos informacijos centrą. Itin džiaugiuosi iš karto po to vykusia vieša geranoriška diskusija su vietos bendruomene, kurioje aptarėme narystės ES naudą, galimybes.
Diskusijoje vietos gyventojai iškėlė ir kitus jiems rūpimus klausimus. Tačiau noriu jums pabrėžti, kad tiek aš pats, tiek Šalčininkų rajono savivaldybės ir bendruomenės atstovai sutarėme, kad svarbiausia mūsų kalbėjimuose Vilniuje ir Šalčininkuose yra dialogas. Kai kurių žmonių nuostabai galiu jus patikinti, kad po susitikimo visi diskusijos dalyviai pasidžiaugė išgirdę vieni kitus, įsiklausę į vieni kitų rūpesčius, nuogąstavimus, nes tik nuoširdžiame dialoge gimsta abiem pusėms priimtini sprendimai.
Lietuvos santykiai su kaimynine Lenkija buvo, yra ir bus svarbi Lietuvos užsienio politikos kryptis. Europos Sąjungoje, NATO ir tarptautinėje erdvėje bendrai palaikome konstruktyvius ir intensyvius santykius. Vykdomi suplanuoti dvišaliai strateginiai projektai, aktyviai bendradarbiaujame tarptautiniuose forumuose. Ekspertų susitikimai vyksta reguliariai, visi bendri strateginiai projektai – „Via Baltica“, „Rail Baltica“, „LitPolLink“ – yra vykdomi pagal planą.
Dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių intensyvumą, ypač ekonominėje srityje, rodo ir skaičiai. Lenkija užima 1 vietą pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį, 3 vietą pagal importą ir 4 vietą pagal eksportą. Kelerius metus iš eilės prekybos apimtis augo apie 30 procentų, kuri per 2011 m. pirmus 11 mėnesių perkopė 11 milijardų litų ribą. Didėja turistų iš Lenkijos skaičius. Yra daugybė gero, praktinio, abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo pavyzdžių. Paminėsiu tik kelis: tai lenkų grupės „Lotos“ atėjimas į Lietuvą, lenkų „Trakcja“ ir lietuvių „Tiltros“ įmonių susijungimas.
- Grįžkime prie Europos. Grupė Lietuvos parlamentarų užstojo Vengrijos Konstitucijos pokyčius, kurie prieštarauja ES dvasiai. Natūralu, tai gali papiktinti Europos Komisiją. Ar jums neatrodo kad ES apskritai artėja prie savo saulėlydžio?
- Nekomentuosiu jūsų klausime jau įtvirtinto Vengrijos „pažeidimų“ fakto. Manau, kad siekiant racionalių ir rezultatyvių sprendimų, mums būtinos stiprios ES institucijos, visų pirma Europos Komisija. Šiai institucijai, be kita ko, yra suteiktas labai svarbus vaidmuo – ES sutarčių sergėtojos. Kad užtikrintų ES teisės aktų laikymąsi, Komisija gali imtis teisinių priemonių bet kurios iš ES valstybių narių atžvilgiu.
Europos kairiųjų sukeltas „širšalas“ nepadeda Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisijos dialogui konstruktyviai išspręsti visų neaiškumų.
Komisijos sprendimas pradėti ES pažeidimų nagrinėjimo procesą dėl kai kurių Vengrijos priimtų įstatymų normų yra įprastinė teisinė procedūra. Europos kairiųjų sukeltas „širšalas“ nepadeda Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisijos dialogui konstruktyviai išspręsti visų neaiškumų.
- Kaip vertinate referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba Latvijoje?
- Referendumas dėl valstybinės kalbos Latvijoje yra Latvijos vidaus reikalas.
- Jūs daug kartų pasisakėte už europinę Ukrainą. Ar jums neatrodo, kad kova už tai buvo pralaimėta po Julijos Tymošenko įkalinimo? ES ir Lietuva kažkaip labai nenoriai ir vangiai protestavo prieš tokį sprendimą. Kodėl?
- Nežinau, kuo remdamiesi jūs kalbate apie ES ir Lietuvos „vangumą“ šiuo klausimu. Lietuvos pareigūnai įvairiuose susitikimuose su Ukrainos valdžios atstovais pabrėžia susirūpinimą dėl Julijos Tymošenko ir kitų opozicijos atstovų įkalinimo ir vis iškeliamų naujų baudžiamųjų bylų, šis klausimas labai principingai keltas mums pirmininkaujant ESBO. Europos Sąjungos valstybės narės, svarbiausių ES institucijų vadovai atidžiai stebi vidaus politinę situaciją Ukrainoje.
Lietuva laikosi aiškios pozicijos – pagarba žmogaus teisėms ir visuotinai pripažintoms laisvėms, opozicijos dalyvavimas politiniame gyvenime, laisvi ir sąžiningi rinkimai, spaudos laisvė yra bet kurios valstybės egzistavimo esmė. Niekam nekyla abejonių, jog Ukraina yra Europos dalis, todėl privalome jai padėti.
Gruodžio pabaigoje įvykusiame Europos Sąjungos ir Ukrainos vadovų susitikime, kuriame dalyvavo ir Europos Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, buvo paskelbta apie derybų, prasidėjusių dar 2007 metais, dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties, pabaigą. Šiuo metu rengiamasi susitarimo parafavimui. Dialogas dėl bevizio režimo tarp Ukrainos ir ES yra kitas labai svarbus procesas kuris nors ir lėtai, bet juda pirmyn. Tai tik keli labai svarbūs darbai, kurie padės Ukrainai tęsti kelią link glaudesnių santykių su ES.
- Jūs pavadinote sankcijas Iranui veiksmingu būdu perspėti Irano režimą, kad ES vieninga. Kitą dieną jau pasirodė pranešimų, kad sankcijos Iranui kirs Lietuvos vairuotojams, o degalai brangs. Ar nemanote, kad verta protestuoti prieš sprendimus, kurie turi neigiamų padarinių Lietuvos gyventojams?
- Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybos sausio 23 d. sprendimas dėl papildomų ribojamųjų priemonių finansų ir transporto sektoriuose ir naftos importui iš Irano yra teisingas žingsnis, nukreiptas ne prieš Irano, ar juo labiau Europos gyventojus. Juo siekiama pasiųsti stiprų signalą Irano režimui dėl branduolinės programos plėtojimo. Iranas prarado tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą, nes nesugebėjo įrodyti, jog branduolinė programa išties taiki, ir nėra grėsmės, kad branduolinis ginklas pradės plisti kitose regiono šalyse.
Dėl įtampos Irane nafta pasaulyje brangsta jau nuo metų pradžios. Laikinas kainų kilimas yra natūrali rinkos reakcija, bet jos turėtų stabilizuotis, nes ieškoma alternatyvių energetinių išteklių.
Dėl įtampos Irane nafta pasaulyje brangsta jau nuo metų pradžios.
Naftos kaina pasaulyje priklausys nuo to, kuo Europoje bus pakeista Irano žaliava. Tariamasi su Saudo Arabija, jog ji padidintų išgaunamos naftos kiekius. Irano žaliava Europoje greičiausiai ir bus pakeista žaliava iš Saudo Arabijos. Europos rinka nėra tokia didžiulė, kad kainos čia kiltų smarkiai. Tačiau situacija gali pasinaudoti Rusija pakeldama savo naftos kainą, aiškindama, jog dėl sankcijų Iranui išaugo jos naftos paklausa.
„Orlen Lietuva“ iš Irano žaliavos neperka, ji perdirba rusišką naftą „Urals“, kuri pagal kokybę atitinka žaliavą iš Irano.
