Užsienio šalių kišimasis į rinkimus: EP įvardijo, kas kišasi ir kokias taktikas taiko

2024 m. ES ir daugelis kitų demokratinių valstybių visame pasaulyje išsirinks naujus lyderius, o veikėjai, siekiantys tam pakenkti, gali bandyti sumažinti pasitikėjimą rinkimais ar demokratine sistema.

Nors ES įvaizdis tarp Europos piliečių išlieka teigiamas, ji nėra apsaugota nuo manipuliavimo informacija ir užsienio bandymų kištis. Dėl šios priežasties ES ėmėsi konkrečių priemonių, kad sustiprintų savo apsaugą nuo dezinformacijos, priimdama naujus įstatymus ir ieškodama kitų būdų, kaip padidinti atsparumą ir apsaugoti demokratiją.

Nuolat bando kištis į rinkimus

Visą 2019–2024 m. kadenciją EP reiškė susirūpinimą dėl sistemingų užsienio veikėjų bandymų kištis į rinkimus. Jau 2019 m. EP nariai pažymėjo, kad smarkiai išaugo Rusijos propaganda ir pastangos apeiti politinių partijų finansavimo iš užsienio apribojimus.

Vienas po kito buvo sudaryti du EP komitetai, nagrinėjantys užsienio kišimąsi į ES demokratinius procesus, pirmiausia 2020 m., o vėliau 2022 m. Remdamiesi išvadomis, EP nariai pateikė rekomendacijas, kaip padidinti ES atsparumą dezinformacijai ir užsienio kišimuisi ir apsaugoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimus.

Daugiausia problemų dėl Rusijos ir Kinijos

EP nariai išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl Rusijos ir Kinijos kišimosi į ES reikalus, bet taip pat siekė sustiprinti ES gynybą nuo kitų šalių, tokių kaip Kataras ir Marokas, kišimosi.

2024 m. vasarį EP nariai išreiškė susirūpinimą ir pasipiktinimą po to, kai pasirodė tolesni kaltinimai, kad Rusija bando įdarbinti EP narius kaip įtakos agentus ir teikia naratyvus kraštutinių dešiniųjų partijoms ir veikėjams visoje ES, siekdama sutrikdyti paramą Ukrainai.

2024 m. kovą, kreipdamasi į ES valstybių ir vyriausybių vadovus, parlamento pirmininkė Roberta Metsola pažymėjo, kad Europos Parlamento rinkimai išbandys mūsų sistemų atsparumą.

„Žinome, kaip toli nueis tam tikri veikėjai, kad sužlugdytų mūsų demokratinius procesus. Daugelyje valstybių matome bandymus skleisti dezinformaciją ir propagandą, kuri kyla iš Europos projektui priešiškų veikėjų. Negalime leisti, kad šis griaunantis naratyvas, propaganda ir dezinformacija sklistų be pasipriešinimo“, – sakė ji.

Dezinformacijos metodai ir taktikos

Manipuliavimo taktikomis siekiama skleisti melagingą ar klaidinančią informaciją, taip suklaidinant viešąją nuomonę ir sukuriant painiavą tarp tiesos ir melo.

Nuomonių poliarizacija sustiprina kraštutinius vykstančių diskusijų požiūrius, kad demokratinės diskusijos taptų sunkios arba neįmanomos.

Naratyvais, kuriuose nepagrįstai tvirtinamas sukčiavimas, pažeidimai, institucijų nepatiklumas, siekiama sėti sumaištį ir chaosą bei trukdyti demokratinėms diskusijoms.

Kaip kovojama prieš užsienio kišimąsi

EP nariai priėmė daugybę teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti ES piliečius ir visuomenę nuo dezinformacijos ir užsienio kišimosi.

Skaitmeninių paslaugų akte numatyti įsipareigojimai interneto platformoms kovoti su dezinformacija ir užtikrinti skaidrią bei saugią internetinę aplinką vartotojams.

Naujos politinės reklamos skaidrumo taisyklės draudžia remti reklamas iš už ES ribų prieš rinkimus.

Pirmasis pasaulyje išsamus dirbtinio intelekto (DI) aktas gina pagrindines teises ES ir kovoja su dezinformacija, nustatydamas skaidrumo reikalavimus dirbtinio intelekto kuriamam turiniui.

Parlamentas taip pat priėmė naujas taisykles, skirtas apginti žurnalistus nuo jiems nutildyti skirtų ieškinių, ir sugriežtintas nuostatas, skirtas apsaugoti žiniasklaidos laisvę nuo politinio kišimosi.

Siekdami geriau apsaugoti Europos Parlamentą nuo užsienio veikėjų, norinčių daryti įtaką jo darbui, EP nariai priėmė reformas, stiprinančias institucijos vientisumą, nepriklausomybę ir atskaitomybę.