„Aš manyčiau, kad ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manim“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentas.
G.Nausėda pažymėjo, kad tiek Lietuva, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybes, kurios neturi diplomatinio statuso, tačiau apgailestavo, kad „atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu veiksniu, kuris dabar veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija“.
Toliau rems Lietuvą
Į tokius G.Nausėdos žodžius sureagavo Taivano atstovas Lietuvai ir Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas. Jis sakė, kad „jo biuro iki šiol priimančioji šalis neprašė pakeisti pavadinimo“.
Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerijos atstovė Joanne Ou antradienį taivaniečių leidiniui CNA sakė, kad ministerija išgirdo prezidento G.Nausėdos pastabas interviu, bet nepanoro komentuoti kitos šalies užsienio politikos.
„Taivanas ir toliau rems Lietuvą, kai ji patiria spaudimą iš Kinijos vien dėl to, kad leido atidaryti atstovybę pavadinimu „Taiwanese“, – Taivano žiniasklaidai sakė Joanne Ou.
Lietuva – pirmoji Europos Sąjungos šalis, leidusi atstovybės pavadinime naudoti Taivano vardą. Angliškai ji vadinama Taiwanese representative office, o kinų kalba, pasak ekspertų, skamba kaip Taivano atstovybė.
Pekinas tame įžvelgė Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Komunistinė Kinija pareiškė, esą taip pažeidžiamas „vienos Kinijos“ principas, ir ragino Lietuvą keisti pavadinimą.
Sugriovė užsienio politikos vienybę
Į G.Nausėdos kritiką dėl pasirinkto Taivano atstovybės pavadinimo dėmesį atkreipė ir užsienio spauda. Prancūzijos naujienų agentūra AFP taip pat citavo Lietuvos prezidento pareiškimą, kad toks žingsnis buvo klaida. Naujienų agentūra priminė, kad už tokį žingsnį Lietuva sulaukė Kinijos atsako.
„Lietuva, de facto leidusi Taibėjui atidaryti savo ambasadą, naudojant Taivano pavadinimą, žengė reikšmingą diplomatinį žingsnį, nepaisydama Pekino spaudimo“, – rašo AFP.
Prancūzijos naujienų agentūra taip pat priminė, kad už sprendimą atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilnius sulaukė ne tik diplomatinio, bet ir ekonominio atsako, dėl kurio Lietuvos įmonės susiduria su prekybos ribojimais.
G.Nausėdos pasisakymus dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje citavo ir įtakingas britų ekonominis leidinys „Financial Times“.
„Prezidentas priekaištavo šalies vyriausybei dėl žingsnio, kuris sukėlė diplomatinį ginčą su Kinija“, – rašo britų leidinys.
Jis priminė, kad daugelyje Europos valstybių Taivano atstovybės veikia Taibėjaus vardu.
„Taivanui ir Lietuvai rugpjūtį susitarus atidaryti atstovybes viena kitos sostinėse, Kinija padidino spaudimą Vilniui. Pekinas ne tik uždraudė importą iš šios Baltijos šalies, bet ir bandė neleisti gamintojams, tarp jų ir Vokietijos automobilių dalių tiekėjui „Continental“, naudoti Lietuvoje gaminamus komponentus“, – rašo „Financial Times“.
Britų leidinys taip pat priminė, kad dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį interviu jiems G.Nausėda sakė: „su Kinija taip pat norėtume palaikyti santykius, pagrįstus abipusės pagarbos principu. Priešingu atveju dialogas virsta vienašaliais ultimatumais, reikalavimais, kurie nepriimtini tarptautiniuose santykiuose.“
Pasak „Financial Times“, G.Nausėdos komentarai apie Taivaną antradienį sugriovė trapią užsienio politikos vienybę, kuri egzistavo tarp prezidento, vadovaujančio tokiems klausimams, ir ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamos vyriausybės.
Britų leidinys taip pat priminė, kad tai ne pirmas nesutarimas tarp Lietuvos prezidento ir Vyriausybės.
„Nausėda jau susirėmė su I.Šimonytės vyriausybe dėl COVID-19 politikos, o lapkritį tai virto atviru kivirču, prezidentui vetavus įstatymo projektą, pagal kurį neskiepyti darbuotojai patys susimokėtų už savo tyrimus“, – skelbia „Financial Times“.
R.Boruta: Kinijos žiniasklaida džiūgauja, kad Lietuva pripažįsta klaidas
Kinijos žiniasklaidą atidžiai stebintis Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Raigirdas Boruta teigia, kad po G.Nausėdos pareiškimo Kinijos žiniasklaidoje tvyro džiaugsmingos nuotaikos, esą „Lietuva pagaliau pripažįsta savo klaidas“.
„Kol Taivanas su dideliu nerimu stebi situaciją, Kinijoje nuotaikos itin pakilios. Šalies vietinėje žiniasklaidoje mirga antraštės, džiaugsmingai skelbiančios, jog Lietuva pagaliau pripažino klaidas dėl Taivano atstovybės atidarymo (žinoma, šis „pasiekimas“ susiejamas kaip Pekino spaudimo kampanijos prieš Lietuvą rezultatas). Remiantis Baidu paieškos sistemos dienos statistika, ši naujiena pakilo į antrą vietą pagal skaitomumą (pirmoje vietoje jau beveik savaitę laikosi Xi naujametinis sveikinimas, tad tikrai nekyla abejonių, jog jį išstumti techniškai nėra įmanoma)“, – savo paskyroje feisbuke rašo R.Boruta.
Anot jo, nors Lietuvos prezidento kritika buvo orientuota ne į patį atidarymo faktą, o į pavadinimo pasirinkimą, Kinijos vietinėje žiniasklaidoje šis skirtumas ne visur akcentuojamas.
„Vis dėlto Kinijos soc. tinkle situacija kiek kitokia, nuomonės dėl šios naujienos reikšmingumo išsiskiria. Dalis kinų teigia, jog dar per anksti džiūgauti, jiems taip pat kliūva tai, kad nėra pakankamai pabrėžiamas faktas, jog Lietuvos prezidentas klaida įvardijo tik pavadinimo parinkimą, o ne patį atstovybės atidarymą.
Didėjanti trintis Lietuvos viduje dėl santykių su Kinija/Taivanu yra kaip tik tai, ko Pekinas laukia. Bet kuri mūsų pačių sukurta proga bus meistriškai išnaudojama Kinijos vidaus politikos tikslams pasiekti“, – savo įraše teigia R.Boruta.
Kinija trečiadienį pasveikino G.Nausėdos komentarą, kad vyriausybės sprendimas leisti atidaryti Taivano atstovybę, kurios pavadinime vartojamas šios pusiau autonominės salos vardas, buvo klaida, pranešė dienraštis „South China Morning Post“
„Pripažinti klaidą yra žingsnis teisinga kryptimi, bet dar svarbiau imtis veiksmų“, – laikraštis citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Wang Wenbiną.
