„Saujelė britų žurnalistų gyvenę ir dirbę Trečiajame Reiche, kurių istorijos yra visiškai pamirštos, geriau už daugelį suprato A.Hitlerio neapykantą žydams. Tačiau jiems teko kovoti už galimybę skelbti tiesą, ir to kai kurie jų kolegos tiesiog nepastebėjo“, – teigia knygą apie žurnalistų darbą A.Hitlerio Vokietijoje parašęs Willas Wainewrightas.
Tačiau net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis kai kurie britų žurnalistai sugebėjo nušviesti, kaip Vokietijoje engiami žydai.
Kaip skelbia Pressgazette.co.uk, propagandos ministras Josephas Goebbelsas spaudė užsienio žurnalistus skelbti naciams parankias žinias, o virš jų galvų nuolat kabojo galimybė būti išsiųstiems iš šalies.
Viename 1933 metais įvykusiame susitikime aukštas partijos narys Hermanas Goringas užsienio žurnalistams atskleidė, kad slaptoji policija kontroliuoja jų susirašinėjimą ir klausosi pokalbių telefonu. Tačiau net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis kai kurie britų žurnalistai sugebėjo nušviesti, kaip Vokietijoje engiami žydai.
1933 metais „The Telegraph“ dirbęs Ericas Gedye'as nusprendė dėmesį skirti ne ekonominėms nacių reformoms, bet jų vykdomam smurtui.
Jis aprašė partijai neįtikusių intelektualų sumušimus, nužudymus ir savižudybes.
Už straipsnį pateko į kalėjimą
Jaunas „Daily Express“ žurnalistas Philipas Pembroke'as Stephensas atskleidė, kaip buvo elgiamasi su žydais ankstyvuoju Trečiojo Reicho periodu.
„Vokietijos žydams atėjo tamsiausios dienos“ – skelbė jo straipsnio antraštė.
Po šio straipsnio pasirodymo vaikiną suėmė „Gestapo“ pareigūnai.
Žurnalistas dienų dienas praleido už grotų, o bandydami jį įbauginti, slaptosios policijos pareigūnai kalėjimo kameros sienas išklijavo nukirsdintų vyrų nuotraukomis.
Galiausiai jis buvo išsiųstas iš šalies. Vėliau žiniasklaidos atstovų išsiuntimai dažnėjo, tačiau kai kurie išvyko patys.
Pavyzdžiui, aršus A.Hitlerio kritikas, dirbęs „The Manchester Guardian“, išvyko pats sužinojęs, kad rengiamas planas jį nužudyti.
1936 metų balandį jis pasauliui atskleidė, kaip iš tiesų elgiamasi su kaliniais nacių koncentracijos stovyklose.
„Į „Gestapo“ rankas pakliuvę žmonės jokių teisinių garantijų nebeturi: daugybė kalinių buvo tiesiog užmušti, kai kurie mirė netrukus po tardymų“, – rašė jis.
Laikraštyje „ News Chronicle“ dirbęs Johnas Segrue'as buvo išsiųstas net du kartus, vieną – iš Vokietijos, kitą – iš nacių užimtos Austrijos, kurioje gyveno po išsiuntimo iš Trečiojo Reicho.
Austrijoje SS pareigūnas žurnalistą palaikė žydu ir liepė padėti kitiems žydams nuplauti jo mašiną.
Žurnalistas sutiko, o po kurio laiko priėjo prie pareigūno ir pasakė anksčiau netikėjęs, kad istorijos apie nacių žiaurumą yra tiesa, tačiau dabar tuo įsitikinęs. Jis palinkėjo geros dienos ir nuėjo. Naciai jį išsiuntė iš šalies dar kartą.
Naciai jį išsiuntė iš šalies dar kartą.
Per Antrąjį Pasaulinį karą J.Segrue'as buvo sučiuptas vokiečių kareivių ir mirė Vokietijos koncentracijos stovykloje. Žydų žurnalistų gildija vėliau jį pagerbė už tai, kad jis padėjo pasauliui sužinoti, kokį blogį nešė nacių filosofija.
Radijo laidų vedėjas Edwardas R. Murrowas klausytojams JAV papasakojo apie 1942 metais Europoje vykusį žydų žudymą.
Ir tik 1945-aisiais, kai JAV kariuomenė išlaisvino pirmosios Vokietijos koncentracijos stovyklos kalinius, pasaulis pamatė, kas iš tiesų jose vyko.
